Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo: D. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams, BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. S. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad dalyvaudamas organizuotoje grupėje, pavartodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ir sveikatai, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų, pavartodamas fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė didelės vertės turtą, t. y.:

iki 2004 m. kovo mėnesio, tikslesnė data nenustatyta, A. K. organizavo ir parengė nusikalstamos veikos planą, t. y. įkalbėjo D. S. ir M. M. panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – metalinį strypą užpulti N. N. ir, jį pagrobus, sužinoti, kur yra laikomos cigaretės „Saint George“ bei jas pagrobti. Taip A. K. organizavus nusikalstamą veiką bei pasiekus susitarimo, 2004 m. kovo 6 d., apie 20 00 val., prie (duomenys neskelbtini), D. S., M. M. ir A. K. dėl savanaudiškų paskatų užpuolė N. N., pavartojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. D. S. sudavė rankoje laikytu „Ketler“ svarmeniu N. N. į galvą ne mažiau kaip 2 kartus, M. M. parvertė N. N. ant žemės, o A. K. metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus N. N. į galvą. Po sumušimo organizuotos grupės nariai N. N. prievarta įsodino į automobilį „Mazda 626“, taip neteisėtai atėmė jam laisvę ir nugabeno į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jį neteisėtai laikė iki 2004 m. kovo 6 d., 23.00 val. (tikslus laikas nenustatytas).

Minėtame garaže D. S., M. M. ir A. K. nuo 2004 m. kovo 6 d., 20.00 val., iki 2004 m. kovo 6 d., 23.00 val., tyrimo tikslesnis laikas nenustatytas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą sužinoti, kur yra laikomos cigaretės, kurias organizuotos grupės nariai norėjo pagrobti, prieš N. N. vartojo fizinį smurtą – kiekvienas sudavė ne mažiau kaip po 2 kartus kumščiais N. N. į pilvą ir krūtinę, taip sukeldami pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. Panaudoję įtarime nurodytą fizinį smurtą, organizuotos grupės nariai nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose, pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje ir kojoje, muštines žaizdas galvoje, veide, galvos smegenų sumušimą, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimą, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Po pavartoto fizinio smurto nukentėjusysis pasakė D. S. ir kitiems organizuotos grupės nariams, kad ne mažiau kaip 125 dėžės su cigaretėmis „Saint George“ ir „Prima“, priklausančiomis asmeniui, vardu D., laikomos pas Z. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei 2004 m. kovo 7 d. naktį, apie 2 00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, grupės nariams nuvežus jį į (duomenys neskelbtini), parodė Z. B. namą. Po to organizuotos grupės nariams apie 3.00 val. paleidus N. N. prie (duomenys neskelbtini)apskrities ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, D. S. kartu su kitais organizuotos grupės nariais grįžo prie Z. B. namo, iš kurio pagrobė asmeniui, vardu D., priklausantį didelės vertės turtą – ne mažiau kaip 125 dėžes su cigaretėmis „Saint George“ ir „Prima“, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip 60000 Lt (tikslus atskirų rūšių cigarečių kiekis ir vertė nenustatyti).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato A. Liutvinsko apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta. Nuteistojo D. S. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad nuosprendis surašytas pažeidus BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, reikalavimus; neaišku, ką nustatė pats teismas, nes jis tik perkėlė kaltinimo formuluotes iš kaltinamojo akto. Teismas laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, išdėstęs: įrodytomis pripažintų D. S. nusikalstamų veikų aplinkybes, t. y. jų padarymo vietą, laiką, būdą; įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus; nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus bei išvadas; bausmių skyrimo motyvus ir kt. Pažymėtina, jog apkaltinamajame nuosprendyje nurodomos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jeigu jos pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamų veikų aprašymo kaltinamajame akte. Priešingu atveju, teisme nustačius iš esmės skirtingas aplinkybes, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis prokuroras turėtų prašyti pakeisti kaltinimą. Apelianto skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka ir BPK reikalavimus, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinimą.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, vieni iš pagrindinių įrodymų, kuriais nustatydamas anksčiau minėtas faktines bylos aplinkybes rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo M. M. ir A. K., betarpiškai dalyvavusių anksčiau minėtų nusikaltimų padaryme, parodymai. Nors nuteistojo D. S. gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad remiantis M. M. ir A. K. parodymais negalima daryti išvados, jog D. S. sudavė smūgius N. N. svarmeniu į galvą ir padarė nukentėjusiajam sužalojimus, dėl kurių pastarajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kad tarp minėtų asmenų buvo išankstinis susitarimas dėl smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo ir D. S. veikė kartu su M. M. ir A. K. kaip bendrininkas darant BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus, priešingai, minėtų asmenų parodymai patvirtina jo duotų parodymų teisingumą, tačiau su šiais apelianto argumentais kolegija nesutinka, nes jie neatitinka tikrovės. Tokie apelianto argumentai yra tik subjektyvus, D. S. naudinga linkme tam tikrų aplinkybių interpretavimas, tarp jų – ir iškreiptas M. M., A. K. parodymuose nurodytų aplinkybių traktavimas, kuris prieštarauja byloje esančių ir teisme ištirtų bei ginčijamame sprendime išanalizuotų įrodymų turiniui ir prasmei. Pagal A. K. ir M. M. parodymus, vertinant juos ne atskirai, o kaip visumą, priešingai negu tvirtinama apeliaciniame skunde, nustatyta, kad D. S. veikė kartu su A. K. ir M. M. išvien tiek planuojant N. N. pagrobimą, siekiant iš pastarojo išgauti informaciją apie cigaretes ir jas po to užvaldyti, tiek ir vėliau įgyvendinant suplanuotą nusikalstamą veiką ir atliko visus veiksmus, kurie D. S. buvo inkriminuoti kaltinimo, ir už kurių padarymą jis teismo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 3 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį, kaip šių nusikaltimų bendravykdytojas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad planas, kaip pagrobti N. N. ir užvaldyti cigaretes, buvo ruošiamas ir aptarinėjamas iš anksto. Kiekvienas turėjo savo vaidmenį. D. S., darant šiuos nusikaltimus, buvo reikalingas dėl pastarojo fizinės jėgos ir dėl to, kad šio niekas nepažinojo. D. S., vykdydamas iš anksto jų aptartą planą, turėjo trenkti N. N., kad šis prarastų sąmonę, ir tada N. N. atitempti iki automobilio, kur buvo jis su M. M. D. S. buvo parodytas N. N., pastarojo gyvenamoji vieta ir jie keletą dienų sekė N. N. Įvykio dieną N. N. išvažiavo į restoraną ,,McDonald“. Jis, M. M., D. S. automobiliu ,,Mazda“ jau buvo atvažiavę anksčiau į N. N. kiemą, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jie sustojo prie namo kampo ir laukė, kada N. N. sugrįš. Kai pamatė, kad N. N. grįžta, D. S. nuėjo prie laiptinės, rankose, kiek jis atsimena, šis turėjo svarmenį, o jis ir M. M. liko automobilyje. Prie N. N. priėjęs D. S. kelis kartus pastarajam sudavė. N. N. bandė pabėgti ir taip pat sudavė D. S. Kadangi D. S. nepavyko ,,susitvarkyti“ su N. N., pagalbon D. S. atbėgo jis su M. M. Jis sudavė N. N. tris kartus metaliniu strypu. M. M. taip pat smūgiavo N. N. į galvą. Po to jie N. N. nuvilko į automobilį, nuvežė į garažą, kur N. N., pakalbėjus su pastaruoju, pasakė, kur yra cigaretės. D. S. padėjo pakrauti dėžes su cigaretėmis. A. K. taip pat prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, patvirtindamas, jog jie yra teisingi ir tuo metu jis geriau viską prisiminė. Kaip matyti iš A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, šios apklausos metu A. K. jokių kitokių esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių nenurodė. Priešingai, kai kurias svarbias aplinkybes nurodė dar konkrečiau. Pagal A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, jis iš pradžių apie tai, kad reikia pagrobti N. N., šį ištardyti ir sužinoti, kur yra cigaretės, pasakė M. M. Kai M. M. sutiko dalyvauti cigarečių pagrobime, šiame nusikaltime dalyvauti jie pasiūlė taip pat D. S. Buvo nutarta, kad D. S. pirmas prieis prie N. N. ir pastarajam suduos keletą smūgių, o po to prie pastarojo pribėgs jis su M. M. Jis ir M. M. turėjo būti su kaukėmis, kad jų nepažintų, o D. S. be, nes šis buvo tik neseniai atvykęs į (duomenys neskelbtini) ir D. S. niekas nepažinojo. Jie maždaug 3-4 dienas prieš pagrobdami N. N. sekė šį, stebėjo N. N. namą, norėdami sužinoti, kada ir su kuo N. N. išeina ir pareina. Visą laiką jie sėdėdavo automobilyje ,,Mazda 626“. Įvykio dieną, vakare, apie 20 val., jie pamatė, kad N. N. su moterimi ir mažu vaiku išėjo iš laiptinės ir įsėdo į automobilį. Pasekę juos pamatė, kad jie išlipo prie restorano ,,McDonald“. Supratę, kad jie neužilgo turėtų grįžti, sugrįžo prie N. N. namų. Maždaug po 45 minučių tuo pačiu automobiliu N. N. su moterimi ir vaiku sugrįžo. Kai N. N. išlipo iš automobilio, D. S. taip pat išlipo iš automobilio. Po to iš automobilio išlipo jis su M. M. Jie buvo su kaukėmis, kurias buvo pasiruošę prieš nusikaltimo darymą. Jis rankoje turėjo metalinį strypą, kurį buvo pasiėmęs. Strypą paėmė, nes ketino jį panaudoti prieš N. N. užpuolimo metu, jeigu N. N. pasipriešintų. M. M. rankoje turėjo firmos svarmenį. Tokį pat svarmenį turėjo ir D. S. D. S., priėjęs prie N. N., sudavė pastarajam kumščiais ne mažiau kaip du kartus į galvą. D. S. smūgiuodamas buvo minėtą svarmenį užsidėjęs ant rankos. Po šių smūgių N. N. sudavė rankomis kelis smūgius D. S. Tarp jų prasidėjo grumtynės. Jis su M. M. suprato, kad D. S. vienas neįveiks N. N., todėl M. M. pribėgo prie jų ir pradėjo mušti N. N. Po to prie jų pribėgo jis ir sudavė turėtu strypu N. N. ne mažiau kaip tris kartus į galvą. Po šių smūgių N. N. prarado sąmonę. Jie šį be sąmonės nutempė iki automobilio ir pasodino ant galinės automobilio sėdynės. D. S. sėdė už automobilio vairo, šalia D. S. atsisėdo M. M., o jis greta N. N. Iš įvykio vietos jie nuvažiavo į garažą, į kurį jie prieš pagrobimą buvo nutarę vežti N. N. Garaže N. N. atgavus sąmonę, jie pradėjo šį tardyti, kur yra cigaretės. N. N. aiškino, kad jokių cigarečių neėmė. Jie supratę, kad N. N. meluoja, visi trys (jis, D. S. ir M. M.) šį pradėjo mušti, kiekvienas suduodamas N. N. ne mažiau kaip po du smūgius kumščiais į krūtinę ir pilvo sritį, po ko, praėjus kokiam pusvalandžiui, N. N. pasakė, kur yra pagrobtos cigaretės, kurias jie paėmė ir po to realizavo, o pinigus pasidalino (t. 1, b. l. 47-49). Iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė ir M. M. Pagal M. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu, A. K. jam 2004 m. vasario-kovo mėnesiais pasiūlė pagrobti N. N. ir iš pastarojo sužinoti, kur šis paslėpė pagrobtas iš kažkokių asmenų cigaretes. Šio nusikaltimo padarymui jie pasikvietė ir D. S. Jie visi nutarė, kad pirmas prie N. N. prieis D. S. ir suduos jam kelis smūgius, po to prie jų, ant galvų užsidėję kaukes, pribėgs jis ir A. K. D. S. turėjo būti be kaukės, kadangi jo (duomenys neskelbtini) niekas nepažinojo. Prieš N. N. pagrobimą jie šį kelias dienas sekė. Vienos dienos vakarą, apie 20.00 val., jie, sėdėdami automobilyje „Mazda 626“, laukė, kol sugrįš N. N. Maždaug po valandos į kiemą sugrįžo N. N. su moterimi ir vaiku. Kai N. N. išlipo iš automobilio, prie jo priėjo D. S. Jis ir A. K. taip pat išlipo iš automobilio. Jis rankoje laikė „Ketler“ firmos svarmenį, tokį pat svarmenį turėjo ir D. S., A. K. rankoje turėjo maždaug 1 metro ilgio storą metalinį strypą. D. S., priėjęs prie N. N., sudavė jam ne mažiau kaip du kartus į galvą. Po to N. N. sudavė kelis smūgius D. S. Supratę, kad D. S. vienas N. N. neįveiks, jie pribėgo prie nukentėjusiojo. Jis parvertė N. N. ant žemės, o A. K. metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip tris kartus N. N. į galvą ir po šių smūgių N. N. iš galvos pradėjo bėgti kraujas ir šis prarado sąmonę. Sugriebę nukentėjusįjį, nutempė iki savo automobilio ir pasodino ant galinės sėdynės. Iš įvykio vietos jie nuvažiavo į garažą, esantį prie parduotuvės „A“, (duomenys neskelbtini). Garaže N. N. atgavo sąmonę, todėl jie pradėjo klausinėti, kur šis paslėpė cigaretes. Iš pradžių N. N. sakė, kad nieko nežino apie cigaretes, todėl jie mušė šį suduodami ne mažiau kaip po du smūgius į įvairias kūno vietas. Maždaug po valandos laiko N. N. sutiko parodyti vietą, kur yra laikomos cigaretes. Tada A. K. paskambino kažkokiam draugui, kuris prie garažo atvažiavo automobiliu „Honda Civic“. Minėtas vaikinas automobiliu nuvežė jį, A. K., D. S. ir N. N. į (duomenys neskelbtini), kur N. N. parodė namą, kuriame buvo sukrautos cigaretės. Jis ir D. S., nuėję pas namo šeimininką, pasakė, kad atvažiavo pasiimti cigarečių. Šeimininkas nuvedė juos į rūsį, kuriame buvo sukrautos dėžės su cigaretėmis. Po to jie sugrįžo į (duomenys neskelbtini) ir paleido N. N. prie (duomenys neskelbtini) ligoninės. Po to D. S. iš kažko pasiskolino automobilį „Volkswagen Golf“, ir jie visi dviem automobiliais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dėžes su cigaretėmis iš (duomenys neskelbtini) jie nuvežė pas A. Ž., kuris gyveno netoli (duomenys neskelbtini), ir sukrovė ūkiniame pastate. Per kelias valandas jie pas A. Ž. nuvežė apie 124 ar 125 dėžes su cigaretėmis „Saint George“ ir „Prima“. Kitą dieną cigaretės buvo parduotos A. K. ar D. S. pažįstamiems iš (duomenys neskelbtini). Už cigaretes jie gavo apie 60000 Lt, pinigus pasidalijo, 1000 Lt davė A. Ž. (t. l, b. l. 38–41). Kolegija neturi pagrindo abejoti šiais A. K. ir M. M. parodymais. Šiuose parodymuose smulkiai ir detaliai nurodyta visa nusikaltimų padarymo eiga, konkretizuojant kokius nusikalstamus veiksmus prieš N. N. padarė kiekvienas iš jų. Jų parodymai papildo vienas kitą, sutampa esminėse detalėse – visi trys, tarp jų ir D. S., iš anksto aptarė nusikaltimo planą, kaip bus palaužtas nukentėjusiojo pasipriešinimas, pagal šį planą D. S. pirmas turėjo suduoti smūgius N. N., D. S., prieidamas prie N. N., turėjo rankose svarmenį ir fizinį smurtą prieš N. N. vartojo tiek prie N. N. namo, tiek ir garaže, į kurį vėliau N. N. buvo atvežtas, siekiant iš pastarojo išgauti informaciją apie cigaretes ir jas užvaldyti, po to dalyvavo jas pagrobiant ir kt. Be to, jų teisingumą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis N. N. patvirtino, kad 2004 m. kovo 6 d., apie 20.00 val., kai jis su savo sugyventine O. I. ir dukra sugrįžo į kiemą prie savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo D. S., ir jį užpuolė. Jie pradėjo stumdytis. Po to jis prarado sąmonę ir neprisimena, kas toliau vyko. Vėliau suprato, kad yra automobilyje. Jam ant galvos buvo kažkas uždėta. Užpuolikai po to kažkokioje patalpoje jo reikalavo, kad jis atiduotų dėžes su cigaretėmis. Jis, atsipeikėjęs ligoninėje, sužinojo, kad pas Z. B. buvo atvažiavę kažkokie asmenys ir paėmė D. cigaretes. Nepagrįstas yra nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiojo parodymai rodo, kad D. S. pagrindo nuteisti už N. N. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nebuvo. Apeliantas, darydamas tokią išvadą, apeliuoja į tą faktą, kad nukentėjusysis N. N. neparodė, kad D. S. sudavė N. N. smūgius į galvą su svarmeniu. Iš tiesų, nukentėjusysis N. N. negalėjo kategoriškai pasakyti, ar D. S., prieidamas prie jo, turėjo svarmenį, ir, ar šiuo jam sudavė, nurodydamas, jog jis to nematė. Pagal N. N. paaiškinimus, D. S. jį užpuolė ir tarp jų kilo grumtynės, o po to jis prarado sąmonę ir nematė, kas vyko toliau. Tačiau vien dėl to daryti išvadą, jog N. N. parodymai įrodo, kad D. S. neatliko pastarajam kaltinimo inkriminuotų veiksmų, tai yra D. S. smūgių N. N. svarmeniu į galvą nesudavė ir prieš N. N. fizinio smurto garaže nevartojo, negalima, jo parodymai apie tas aplinkybes, kurias jis matė (pirmas priėjo D. S. ir jį užpuolė, po to jis buvo vežamas automobiliu, kažkokioje patalpoje tardomas apie cigaretes, vėliau jį užpuolę asmenys paėmė cigaretes), patvirtina A. K. ir M. M. parodymų apie įvykių eigą teisingumą. Nukentėjusysis N. N. parodė tik apie tai, ką įvykių metu tikrai matė, ir pripažino, kad nežino to, ko nematė, ir jo parodymai turėjo svarbią reikšmę tiek vertinant anksčiau minėtų A. K. ir M. M. duotų parodymų teisingumą, tiek ir sprendžiant dėl D. S. dalyvavimo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme, siekiant patikrinti A. K. ir M. M. duotų parodymų teisingumą, buvo apklausti ir kiti liudytojai, galintys žinoti kokias nors reikšmingas bylai teisingai išspręsti faktines aplinkybes – O. I., Z. B., A. Ž. Liudytoja O. I. patvirtino, kad prie N. N. priėjo nepažįstamas vyriškis, kaip vėliau buvo nustatyta D. S., ir nieko neklausdamas pradėjo rankomis šį mušti. Pagal liudytojos parodymus, ji, bėgdama namo, taip pat prasilenkė su vyriškiu, kuris ant galvos buvo užsidėjęs kaukę ir rankoje laikė kažkokį didelį metalinį daiktą, ir priėjo prie N. N. Liudytojas Z. B. patvirtino tai, kad pas jį namus buvo atvykę 2 ar 3 nepažįstami vyriškiai ir paprašė rakto nuo rūsio, kur buvo sukrautos dėžės su cigaretėmis, ir šias vyriškiai per kelis kartus išsivežė. Liudytojas A. Ž. pripažino, kad 2004 m. pavasarį pas jį namus, esančius (duomenys neskelbtini)., buvo atvažiavę M. M., A. K. ir nepažįstamas vyriškis. Pastarieji pasakė, kad jiems reikalinga patalpa, kur būtų galima sudėti atvežtas dėžes su cigaretėmis. Jam parodžius, kur galima sudėti cigaretes, jie per kelis kartus dviem automobiliais atvežė apie 100 dėžių su cigaretėmis ,,Sant George“. Automobilį ,,Audi 80“ vairavo D. S., o jis - ,,Volkswagen Golf“. Jis pats taip pat padėjo krauti dėžes. Tą pačią dieną po kelių dienų atvažiavo M. M., A. K. ir dar keli nepažįstami vaikinai. Nepažįstami vaikinai susikrovė cigaretes į mikroautobusą, sumokėjo A. K. pinigus ir išvažiavo. Jam už tai, kad leido pasidėti dėžes, A. K. ir M. M. davė kiekvienas po 500 Lt. A. K. ir M. parodymai apie įvykius, jų eigą, D. S. dalyvavimą cigarečių grobime sutampa ir su liudytojo A. O. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotais parodymais. Pagal šiuos liudytojo A. O. parodymus nustatyta, kad D. S. buvo garaže, kur buvo mušamas N. N., ir dalyvavo cigarečių grobime. Kaip matyti iš liudytojo parodymų, jis patvirtino, kad atvažiavus prie garažo, A. K. nuėjo vidun ir iš ten išėjo kartu su dar trimis vyriškiais. Du vyriškai, kaip nustatyta byloje D. S. ir M. M., prilaikydami vedė sužalotą nepažįstamą vaikiną (N. N.). Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), A. K. reikalavimu toliau kelią rodė sužalotas vaikinas (N. N.). A. K. klausinėjo, kur yra sodyba, bei, kur gyvena kažkoks žmogus. Sugrįžus į (duomenys neskelbtini) sužalotas vaikinas (N. N.) buvo paleistas prie (duomenys neskelbtini) ligoninės. Po to jie vėl sugrįžo į tą pačią sodybą, kur netrukus atvažiavo tas pats vyriškis (D. S.), kuris išlipo prie kažkokios degalinės, ir jie per 5-6 važiavimus, keliais automobiliais iš ten išvežė apie 100 dėžių su cigaretėmis (t. 1, b. l. 30-31). Liudytojas A. O. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme ir šių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino pirmosios instancijos teisme, teismas juos, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, perskaitė teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, perskaitydamas liudytojo A. O. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, BPK 276 straipsnio nuostatų nepažeidė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai vertinant įrodymus. A. O. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šie liudytojo parodymai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, todėl buvo svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys, vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir A. K., M. M. parodymus.

Kolegijos nuomone, nors D. S. viso proceso metu ir neigė sudavęs svarmeniu N. N. į galvą prie (duomenys neskelbtini) namo, vartojęs prieš šį fizinį smurtą garaže, kur buvo nugabentas N. N., siekiant iš pastarojo išgauti informaciją apie cigaretes ir po to jas pagrobti, ir dalyvavęs cigarečių pagrobime, kaip ir tai, jog jis veikė išvien su A. K., M. M., kad tarp jų buvo išankstinis susitarimas taip veikti, tai yra užpulti N. N., palaužti jo pasipriešinimą, pavartojus prieš šį fizinį smurtą, po to nuvežti į garažą ir ten išgauti informaciją apie cigaretes, ir jas užvaldyti bei realizuoti, įvertinus byloje surinktus ir aptartus įrodymus galima daryti išvadą, kad šie D. S. aiškinimai neatitinka objektyvios tiesos. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus, įvertinus D. S. ir kitų bendrininkų išankstinį tarimąsi dėl nusikaltimų padarymo, vaidmenų pasiskirstymą, įrankių, kaukių pasiruošimą, N. N. sekimą prieš nusikaltimo padarymą, suderintus veiksmus tiek užpuolant N. N., vartojant prieš šį fizinį smurtą, siekiant palaužti N. N. pasipriešinimą ir nugabenti šį į garažą, kur galėtų N. N. ištardyti ir sužinoti, kur yra cigaretės (D. S. pirmas suduoda smūgius N. N. į galvą svarmeniu ,,Ketler“, o nepavykus D. S. palaužti N. N., pastarajam pasipriešinus ir tarp jų kilus grumtynėms, prie N. N. pribėga kaukėti M. M. ir A. K. ir taip pat pradeda prieš N. N. vartoti fizinį smurtą, ko pasekoje N. N. praranda sąmonę ir yra nutempiamas į automobilį, po to vežamas į garažą, kur visi trys vėl vartoja prieš N. N. fizinį smurtą, siekdami sužinoti, kur yra cigaretės), tiek po to užvaldant cigaretes ir jas realizuojant, teisingai pripažino, kad D. S. atliko visus jam kaltinimo inkriminuojamus veiksmus, taip pat ir tuos, kurie yra ginčijami D. S. gynėjo apeliaciniame skunde, tai yra sudavė N. N. svarmeniu ,,Ketler“ į galvą ne mažiau kaip du kartus, taip pat mušė šį garaže, kur buvo nuvežtas N. N., bei dalyvavo cigarečių pagrobime, ir tarp jo su M. M. ir A. K. buvo išankstinis susitarimas taip veikti. D. S. su A. K., M. M. nusikaltimus padarė bendrais veiksmais, iš anksto juos apgalvoję ir aptarę, turėdami vieningą tyčią, siekiant pagrobti N. N. turėtas cigaretes, užpulti N. N., padaryti jam sužalojimus, taip atimant jam galimybę pasipriešinti (pagal aptartą planą N. N. turėjo būti be sąmonės), po to, nuvežti į garažą ir pavartojus fizinį smurtą išaiškinti, kur yra paslėptos cigaretės ir jas pagrobti. Iš esmės D. S., kaip ir M. M. su A. K., galutinis tikslas ir susitarimas buvo apiplėšti nukentėjusįjį N. N. ir pagrobti jo turėtą turtą. Visos kitos nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant šio galutinio tikslo, jų padarymui, taip pat ir smurto vartojimui, iš anksto ruošiantis (iš anksto pasiskirstė vaidmenimis, susitarė, kokius kiekvienas veiksmus atliks, kur bus vežamas N. N., pasiruošė įrankius (svarmeniu, metalinį strypą), kaukes) ir D. S. buvo pakankamai aktyvus visų šių nusikalstamų veiksmų, tarp jų ir nukentėjusiojo turto pagrobimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, bendravykdytojas, siekiantis tų pačių tikslų, kaip ir jo bendrininkai. D. S., stengimasis pateikti įvykio aplinkybes taip, kad atrodytų, jog nusikaltimų sumanytojai ir vykdytojai buvo A. K., M. M., o jis buvo tik atsitiktinis, nieko bendro su kitų dviejų bendrininkų – A. K. ir M. M. nusikalstamais veiksmais (smurto vartojimu ir cigarečių pagrobimu) neturintis, jų nesuprantantis ar jiems nepritariantis įvykių dalyvis, kolegijos nuomone, tokiu būdu tik bando sušvelninti savo atsakomybę.

Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. S. kaip bendrininką už BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyto nusikaltimo padarymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, taip pat neatitinka tikrovės. Apeliantas skunde darydamas tokią išvadą cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 dalies 7 punkto nuostatos, pagal kurias tokiu atveju, jei nukentėjusiojo mirtį (nagrinėjamu atveju - sunkų sveikatos sutrikdymą) sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti (sunkiai sutrikdyti sveikatą), tai už nužudymą (sunkų sveikatos sutrikdymą) atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties (sunkaus sveikatos sutrikdymo) priežastis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad tokia individuali atsakomybė galima tik tuo atveju, kai tarp kartu veikusių kelių kaltinamų asmenų nėra vieningos tyčios ir susitarimo sužaloti nukentėjusįjį. Tokiai tyčiai ir susitarimui esant, už pasekmes privalo atsakyti visi bendravykdytojai. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta, įrodyta, kad D. S. kartu su bendrininkais, siekdami įgyvendinti jų tikslą – sužinti, kur yra cigaretės ir jas po to pagrobti, iš anksto tarėsi užpulti N. N. ir prieš šį pavartoti fizinį smurtą, tam pasiruošė iš anksto specialius įrankius (svarmenis, metalinį strypą). D. S. pagal šį iš anksto aptartą planą, turėjo prieiti prie N. N. ir trenkti šiam, kad prarastų sąmonę, ką iš esmės D. S. ir padarė. Jis priėjo prie N. N. ir su svarmeniu rankoje trenkė N. N. į galvą. Tačiau N. N. pasipriešino, todėl M. M. ir A. K., matydami, kad D. S. vienas nesugebės įveikti N. N., pribėgo prie N. N. ir pradėjo šį mušti, po ko N. N. prarado sąmonę ir buvo nutemptas iki automobilio ir išvežtas į garažą, kur visi vėl mušė N. N. Nors apeliaciniame skunde bandoma tvirtinti priešingai, D. S., suduodamas N. N. smūgius svarmeniu į galvą prie (duomenys neskelbtini) namo ir vartodamas prieš N. N. fizinį smurtą garaže, matydamas, jog analogišką smurtą naudoja ir A. K. su M. M., taip pat neabejotinai suvokė, kad jo veiksmai gali būti pavojingi ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, suprato, kad savo veiksmais dalyvauja bendrai su A. K. ir M. M. daromoje nusikalstamoje veikoje ir ne tik pats savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą ar gyvybę, bet ir pritaria A. K., M. M. analogiškiems veiksmams. Jis, suvokdamas, kad bendrais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą ar gyvybę, savo sąmonėje galimų pasekmių nedetalizavo, tačiau vienodai norėjo bet kokių iš jų, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismų praktikoje, tokiu atveju, kai kaltininkas veikia tiesiogine neapibrėžta tyčia, jo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes. Šiuo atveju nukentėjusiajam buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl pagal šias kilusias pasekmes D. S. pagrįstai ir nuteistas. Nuteistojo D. S. gynėjo bandymas apeliuoti į tą faktą, ginčijant D. S. nuteisimą už sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą N. N., jog byloje nenustatyta nuo kieno smūgių buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiajam sveikata, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl D. S. kaip bendrininko atsakomybės už N. N. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tokiu atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą, tai jie visi yra nusikaltimo vykdytojai (bendravykdytojai) (BK 24 straipsnio 3 dalis) ir atsako už kilusias pasekmes. Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų sužalojimus, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiajam sveikata, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šiam sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nuo sužalojimų visumos, tai pagal BK 135 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys (kasacinė byla Nr. 2K-485/2008). Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teisme apklausus teismo medicinos ekspertą R. Petrauską, ištyrus kitus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas N. N. buvo padarytas nuo sužalojimų padarytų N. N. galvos srityje visumos, kaip ir tai, jog D. S. dalyvavo kaip bendrininkas sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą. Todėl, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. S. yra atsakingas už N. N. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistojo D. S. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad D. S. negalėjo būti nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir dėl to, jog pagrobtos cigaretės negali būti šiuo atveju šio nusikaltimo dalyku. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad tokia išvada yra daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 4, 5 punkto nuostatomis, pagal kurias, apelianto įsitikinimu, kadangi cigaretės Lietuvos Respublikoje niekam nepriklausė, jos buvo bešeimininkis turtas ir įgytos nusikalstamu būdu, jos negalėjo būti laikomas svetimu turtu BK 180 straipsnio taikymo prasme. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, įstatyme nėra įtvirtinta reikalavimo, kad pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 ar BK 180 straipsnius, būtų aiškinamasi, kas yra tikrieji grobiamo turto savininkai, pagrobto (ar grobiamo) turto kilmė, įsigijimo būdas ir pan. Tai nėra vagystės (plėšimo) sudėties požymiai. Tai, kad pagrobiamas neteisėtai įgytas turtas – daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, – baudžiamosios atsakomybės pagrindo pagal minėtus BK nepašalina. Senato nutarimo Nr. 52 4 punkte nėra prielaidos išvadai, kad jei daiktų, išimtų iš apyvartos, ar daiktų, kurių apyvarta yra ribota, pavyzdžiui, cigarečių pakelių su užsienio valstybės banderolėmis, techninio etilo alkoholio, pagrobimo nenumato konkretūs specialiosios BK dalies straipsniai, tokios veikos gali būti pripažįstamos nepavojingomis ir nebaudžiamomis. Pagal minėto Senato nutarimo nuostatas pagrobimas daiktų, išimtų iš apyvartos, ar daiktų, kurių apyvarta yra ribota, jei šių daiktų baudžiamoji teisinė apsauga nenustatyta kitais specialiais BK straipsniais, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnį (šiuo atveju BK 180 straipsnį). Vagystės, plėšimo esmė – neteisėtas svetimo turto užvaldymas (kasacinė byla 2K-7-232/2007). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad cigaretės D. S. buvo svetimas turtas ir jis kartu su bendrininkais, pavartojęs fizinį smurtą, jas pagrobė. Esant tokiomis nustatytoms aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. S. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, perkvalifikuoti D. S. veiką pagal BK 189 straipsnį nėra pagrindo.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybės, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl D. S. pripažinimo kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 3 dalį pagrįstumo.

Tas pats pasakytina ir apie D. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje. Pagal byloje nustatytas aplinkybes D. S. kartu su bendrininkais, panaudodami prieš N. N. smurtą, dėl ko šis prarado sąmonę, prievarta įtempdami jį sumuštą be sąmonės į automobilį ir nuveždami į garažą, ten jį laikydami apie tris valandas bei vartodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę, neabejotinai sukeldami pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei. Pagal teismo medicinos eksperto paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, laikant sužalota asmenį tris valandas garaže jo gyvybei galėjo grėsti pavojus. Per atvirus sužalojimus galėjo patekti infekcija. Tokie veiksmai atitinka D. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje, požymius. Todėl D. S. už šią nusikalstamą veiką nuteistas taip pat pagrįstai.

Nuteistojo D. S. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl D. S. paskirtos bausmės dydžio kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus. Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam D. S. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė išsamius konkrečių bausmių paskyrimo nuteistajam D. S. motyvus. Skunde nurodyto BK 54 straipsnio reikalavimų teismas nepažeidė ir, individualizuodamas bausmę, kaip to reikalauja BK 61 straipsnio 1 dalis, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko D. S. bausmės rūšį ir dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka neatsirado jokių naujų pagrindų paskirtų bausmių sušvelninimui.

Nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad teismas tiek vertindamas byloje surinktus įrodymus, tiek kvalifikuodamas veikas buvo šališkas, nes teismą saistė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendyje padarytos išvados tiek dėl faktinių veikos padarymo aplinkybių, tiek dėl veikų kvalifikavimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės veikų padarymo aplinkybės sutampa su skundžiamame nuosprendyje, kuriuo yra nuteistas D. S., pagal byloje surinktus įrodymus nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindas pripažinti, jog D. S. bylą išnagrinėjo šališkas teismas. D. S. veikos padarytos bendrininkaujant kartu su M. M. ir A. K., todėl natūralu, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo nustatytų Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 20 d. nuosprendžiu. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas būtų buvę šališkas, neobjektyvūs, suinteresuotas bylos baigtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą atmesti.