- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-9320-870/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Advokatai
- Odeta Dominaitytė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jo atstovei advokatei Odetai Dominaitytei,
teismo posėdyje išnagrinėjusi J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. 2014 m. birželio 4 d., apie 16.15 val., Vilniuje, Savanorių pr.-Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas nedavė kelio važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi automobiliui „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir jį apgadino. Šiais savo veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
J. M. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 232 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo J. M. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad jis iš tiesų protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini), ties išsišakojimu į Geležinio Vilko gatvę pradėjo rikiuotis iš trečios eismo juostos į antrą. Prieš pradėdamas manevrą jis pasižiūrėjo, ar tai daryti saugu ir, įsitikinęs, kad niekam nesutrukdys, pradėjo rikiuotis. Automobilio Opel Vivaro jis nepastebėjo ir nežino iš kur jis atsirado. Persirikiuojant kontakto nepajuto. Persirikiavęs pastebėjo, kad automobilis Opel sustojo ir įjungė avarinę signalizaciją. Jis apvažiavo tą automobilį ir nuvažiavo. Teigia, jog jeigu būtų jutęs smūgį, būtų sustojęs, tačiau jo teigimu, jokio smūgio nebuvo. Jis atsimena, kad žmogus prieš jį sustojo, įsijungė avarinę signalizaciją, bet, kadangi tarp jų automobilių nebuvo jokio kontakto, J. M. jį apvažiavo ir nuvažiavo. Jam net nekilo mintis, kad žmogus taip elgiasi dėl to, jog jis apgadino jo automobilį. Jis išvažiavo išsigandęs to automobilio vairuotojo, nes pagalvojo, kad jis gali jį sumušti. J. M. nurodė, kad vairuoja jau 14 metų, per visą tą laiką niekas jo nemušė.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. K. paaiškino, kad jis tik surinko medžiagą, paėmė paaiškinimus iš nukentėjusiojo asmens ir pateikė visus duomenis paieškos skyriui. Jam nežinoma, kodėl paieškos skyrius nusprendė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas būtent J. M.. Automobilių apgadinimų jis neatsimena, nes panašūs įvykiai jų darbe yra kasdienybė. Eismo įvykio schema nebuvo braižoma, kadangi abu automobiliai buvo patraukti iš eismo įvykio vietos. Kiek jis suprato, nukentėjusysis bandė pasivyti tą automobilį, kuris į jį atsitrenkė, kurį laiką jį persekiojo ir nesustojo ten, kur buvo kontaktas. Nors KET yra numatytas reikalavimas pasilikti eismo įvykio vietoje, bet šiuo atveju, nukentėjusysis galimai norėjo gražiuoju susitarti, o gal nematė to automobilio valstybinių numerių, kas yra svarbu, nes priešingu atveju nebūtų galimybės nustatyti įvykyje dalyvavusio automobilio. Apie įvykį policijai pranešė nukentėjusysis. Liudytojas nurodė, kad jeigu tarnybiniame pranešime yra nurodytas apgadinimų aukštis, vadinasi jis buvo matuojamas. Matavimo duomenys yra tikslūs, kadangi pareigūnai naudoja matavimo prietaisus su patikra.
Liudytojas T. J. teismo posėdyje paaiškino, kad 2014-06-04 jis mikroautobusu „Opel Vivaro“, antra eismo juosta važiavo link Savanorių žiedo, pravažiavo šviesoforą su Vilkpėdės gatve. Automobilis Audi, kuris į jį atsitrenkė, jeigu neklysta, visą kelią važiavo antra eismo juosta priekyje jo. Paskui ta antra eismo juosta išsiskiria, ant kelio yra nupieštos strėlytės, ten galima važiuoti arba žemyn, arba tiesiai link Lazdynų. Automobilis Audi važiavo kairiau, o jis - link žiedo. Taip važiuodami jie praktiškai susigretino, automobilis Audi prie salelės staiga metėsi į jo pusę ir atsitrenkė į jo automobilio šono galinę dalį. Liudytojo vairuojamo automobilio veidrodėlis nebuvo apgadintas. Jis iš karto paspaudė stabdžius, įjungė garso signalą, avarines šviesas ir sustojo. Automobilis Audi taip pat sustojo jam iš paskos. Jis jau ruošėsi išlipti, bet pasižiūrėjęs per veidrodėlį pamatė, kad automobilis Audi pradėjo važiuoti, apvažiavo jį ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Liudytojo manymu, automobilio Audi vairuotojas su savo veidrodėliu ir nubraukė jo šoną. Smūgis buvo stiprus ir jis galvojo, kad bus subraižytas visas šonas, bet realiai nieko ten nebuvo. Automobilį nupoliravo ir viskas, matosi, kad kažkoks įbrėžimas buvo, bet niekam jis į akis nekrinta. Liudytojui nežinoma, ką galvojo Audi vairuotojas, išvažiavęs iš eismo įvykio vietos, bet policijoje jis sakė, kad pagalvojo, kad jį gali sumušti, todėl išsigandęs nuvažiavo. Automobilis Audi 80 į jį atsitrenkė keleivio puse, jis važiavo su keleiviu. Paskui liudytojas jį vijosi, nes norėjo įsidėmėti numerį, paskambino 112 ir važiavo iš paskos. Pasivijęs jį Savanorių prospekte padiktavo operatoriui valstybinį numerį, vėl jį aplenkė, pasignalizavo, įjungė avarinį signalą ir sustojo. Tačiau automobilis Audi vėl jį apvažiavo ir nuvažiavo. Kadangi operatorius pasakė jam sustoti ir laukti policijos pareigūnų, tai jis sustojo ir laukė pareigūnų.
Liudytoja B. T. teismo posėdyje nurodė, kad J. M. yra jos draugas. 2014-06-04 ji su J. M. važiavo iš Žemųjų Panerių, ten buvo trys eismo juostos. Kai privažiavo salelę, liko tik dvi eismo juostos. Staiga iš kažkur per vidurį atsirado automobilis Opel, pravažiavo pro juos, sustojo priekyje ir pradėjo signalizuoti. Ji dar pasakė J. M., kad galbūt reiktų pasidomėti, ko jis nori, bet J. M. atsakė, kad nieko nebuvo ir kad jis važiuoja toliau. Taigi jie ir nuvažiavo. Paskui tas automobilis Opel vėl pradėjo paskui juos važiuoti, juos pasivijo, aplenkė ir sustojo. Bet jie vėl jį apvažiavo ir nuvažiavo. Liudytoja nurodė, kad važiuodama priekinėje keleivio pusėje, ji buvo atsidariusi langą ir iškišusi pro jį ranką. Jeigu būtų buvęs smūgis, tai ji tikrai girdėtų garsą ir matyt būtų likusi be rankos. Tačiau ji jokio garso negirdėjo ir jokio kontakto nebuvo.
Liudytojas I. M. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra J. M. tėvas. Liudytojas nurodė, kad jų automobiliui „Audi 80“ jau 25 metai ir iš kairės pusės ant veidrodėlio yra įbrėžimas, o iš dešinės pusės tik linija lyg būtų kas adatėle perbrėžę, ant veidrodėlio nieko nėra. Veidrodėlis buvo purvinas, o kai liudytojas jį nuvalė nieko ten neliko. Sūnus sakė, kad važiavo, kitas automobilis sustojo, pradėjo signalizuoti, bet, kadangi sūnus jo neužkliudė, jis išsigando ir apvažiavęs nuvažiavo. Paskui tas automobilis dar kartą jį pasivijo. Kadangi sūnus yra ramus, tylus, tai jis išsigando ir vėl jį apvažiavo ir nuvažiavo. Be to, liudytojo teigimu, sūnus mažai važinėja, tik išeiginėmis dienomis, neturi patirties, nežino, kaip elgtis tokiose situacijose, todėl išsigando, pasimetė ir nuvažiavo.
Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovė advokatė O.Dominaitytė prašė administracinio teisės pažeidimo bylą J. M. atžvilgiu nutraukti, nes byloje nesurinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių jo kaltę.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo J. M. neigia savo kaltę, teigdamas, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nebuvo, tačiau byloje esantys duomenys liudija priešingai.
J. M. kaltę, padarius teisės pažeidimą, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas T. J., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, kad automobilis Audi 80, važiuodamas su juo gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, staigiai persirikiavo į jo eismo juostą bei matomai savo veidrodėliu įbrėžė liudytojo vairuojamo automobilio „Opel Vivaro“ šono galinę dalį. Liudytojas iš karto sustojo, įjungė garso signalą ir avarines šviesas, tačiau automobilis AUDI, aplenkęs jį, nuvažiavo toliau, todėl jis nusivijo automobilį AUDI ir apie eismo įvykį iš karto parnešė telefonu 112.
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. J. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ar jo atstovė teismo posėdyje, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, juo labiau, kad jie yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys šio liudytojo paaiškinimams, duotiems policijai (b.l. 5, 16) ir kitiems byloje esantiems įrodymams.
Iš BITR ataskaitų žiūryklės matosi, kad 2014-06-04, 16.19 val. bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta, kad į pranešėjo automobilį Opel įvažiavo automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pabėgo iš įvykio vietos (b.l. 6). Byloje esantis policijos pareigūno O. G. 22014-06-04 tarnybinis pranešimas tvirtina, kad jam su vyr.patruliu D. K. atvykus į eismo įvykio vietą, buvo rastas automobilis Opel, v/n (duomenys neskelbtini) ant kurio 0,90-0,97 cm aukštyje buvo rasti apgadinimai. Šie apgadinimai, Opel vairuotojo teigimu, buvo padaryti veidrodėliu (b.l. 3). Liudytojo – policijos pareigūno D. K. teismo posėdyje duotais parodymais, kuriais jis patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad automobilio apgadinimo aukštis buvo matuojamas prietaisais, kuriems yra atlikta patikra. Fotolentele, kurioje užfiksuotas automobilio Audi įbrėžtas keleivio pusės veidrodėlio apatinis kampas ir automobilio Opel įbrėžtas galinis kairės pusės sparnas (b.l. 13-15). Įvertinus abiejų automobilių užfiksuotų įbrėžimų aukštį bei liudytojo T. J. nurodytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, galima daryti neabejotiną išvadą, kad automobilio Audi galinio vaizdo veidrodėlio kampu buvo įbrėžtas automobilio Opel galinis sparnas. Be to, apklaustas teismo posėdyje liudytoju J. M. tėvas I. M. taip pat patvirtino, kad nuvalęs purvą nuo automobilio Audi veidrodėlio, jis pamatė, kad ant jo yra nedidelis įbrėžimas. Nors J. M. ir neigė susidūrimo faktą, tačiau duodamas paaiškinimus Kelių policijos valdyboje prisipažino, kad sutrukdė mikroautobusui (b.l. 9, 10).
Taigi, byloje esantys aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad J. M. 2014 m. birželio 4 d., apie 16.15 val., Vilniuje, Savanorių pr.-Geležinio Vilko g., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas nedavė kelio važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi automobiliui „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė veidrodėliu ir apibraižė automobilio Opel galinį kairės pusės sparną. Šiais savo veiksmais J. M. pažeidė KET 109 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl pažeidėjas baustinas.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei J. M. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Šalies argumentai
J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu. Neneigė, jog persirikiavęs pastebėjo, kad automobilis Opel sustojo ir įjungė avarinę signalizaciją, tačiau jis apvažiavo tą automobilį ir nuvažiavo, nes jokio smūgio nejuto. Jam net nekilo mintis, kad žmogus taip elgiasi dėl to, jog jis apgadino jo automobilį. J. M. teigė, kad jis išvažiavo išsigandęs to automobilio vairuotojo, nes pagalvojo, kad jis gali jį sumušti. Šią J. M. versiją patvirtino kartu su juo važiavusi liudytoja B. T., kuri duodama parodymus teisme nurodė, kad važiuodama priekinėje keleivio pusėje, ji buvo atsidariusi langą ir iškišusi pro jį ranką. Jeigu būtų buvęs smūgis, tai ji tikrai girdėtų garsą ir matyt būtų likusi be rankos. Tačiau ji jokio garso negirdėjo ir jokio kontakto nejuto. Neneigė, kad automobilis Opel pravažiavo pro juos, sustojo ir pradėjo signalizuoti, tačiau jie į tai nekreipė dėmesio, nes, kaip jau buvo minėta, jokio kontakto nejuto. Iš byloje esančios policijos pareigūnų pateiktos fotolentelės matyti, kad automobiliams buvo padaryti mažareikšmiai apgadinimai, automobilio Audi buvo nubrozdintas veidrodėlio kampas, automobilio Opel – galinis sparnas. Liudytojo T. J. teigimu, automobilio Opel įbrėžimas buvo tik nupoliruotas ir viskas, matosi, kad kažkoks įbrėžimas buvo, bet niekam jis į akis nekrinta. Esant tokiems mažareikšmiams apgadinimų pobūdžiams bei įvertinus tai, kad kontaktas tarp automobilių buvo judriame kelyje, kur vyksta intensyvus eismas ir yra nemažas triukšmas, tikėtina, kad J. M. kontakto galėjo ir nepajusti. Nors liudytojo T. J. manymu, automobilio Audi vairuotojas turėjo pajusti kontaktą, tačiau šis jo teiginys yra subjektyvaus pobūdžio ir neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais, juo labiau, jog po susidūrimo automobilio Audi vairuotojas, matydamas, kad automobilis Opel sustojo, įjungė avarinį ir garso signalus, iš automobilio išlipęs nebuvo bei jį apvažiavęs, nuvažiavo toliau.
Apklaustas teismo posėdyje liudytoju J. M. tėvas I. M. nurodė, kad jo sūnus yra ramus ir baikštus, kas pasitvirtino betarpiškai su juo bendraujant teismo posėdyje, automobiliu važinėja tik išeiginėmis dienomis ir daug patirties neturi, todėl neatmetama galimybė, jog jis galėjo išsigąsti Opel vairuotojo, kad šis jo nesumuštų, nes kaip matyti iš J. M. paaiškinimų, duotų policijai, jis prisipažino sutrukdęs mikroautobusui (b.l. 9, 10).
Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad J. M. automobilį būtų vairavęs neblaivus, jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti J. M. ir B. T. parodymais, kad kontaktas nebuvo juntamas. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad J. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. M. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad J. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nekeliantis grėsmės visuomenės ir eismo saugumui) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. M. (anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2010 metais, galiojančių nuobaudų neturi). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau J. M. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
pripažintiJ. M. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų, kas atitinka 28 EUR) bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylą J. M. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.