Kauno apygardos teismo nutartis

2010-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-508-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-14
Bylos Nr.
1A-206-508-2010
Teisminio proceso Nr.
03-1-00116-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
Nuteistasis
R. K.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-206-508/10;

Teisėja D. Atajeva Proceso Nr.03-1-00116-09;

Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.4.6KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTA RTIS

2010 m. balandžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-08 iki 2009-12-22.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. pagal LR BK 259 str. 1 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų: 2009-03-30 apie 13.30 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, 2-ame lokaliniame sektoriuje, 19 būryje, esančiame Ulonų g. 8A, Alytuje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo sau suvartoti 1,4447 g metamfetamino, kuris, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr.5 sąrašu Nr.1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, yra psichotropinė medžiaga, ir, šią medžiagą paslėpęs ritulinio dezodoranto buteliuke, neteisėtai laikė Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų 8 A g. Alytaus m., 3-o miegamojo patalpoje, ant sieninės lentynos, tačiau 2009-03-30 apie 13.45 val. daroma nusikalstama veika nutrūko, nes Alytaus pataisos namų pareigūnai, atlikę kratą pas R. K., rankoje rado ir paėmė šią psichotropinę medžiagą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad nebuvo sulaikytas vartojant narkotikus, pats savanoriškai gydėsi reabilitacijos centre bei lankė psichologines ir socialines reabilitacijos programas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo R. K. nusikalstamą veiką pagal LR BK 259 str. 1 d., ir teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) bei specialių nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui (BK 56 str. 2 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1, 2 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį R. K., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas septintą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu nuteistas taip pat už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (LR BK 27 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 1999-02-04 nuosprendžiu R. K. buvo nuteistas už tyčinę žmogžudystę ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu, po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo laikomas pavojingu recidyvistu. R. K. teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, apeliantas laikomas pavojingu recidyvistu. Pavojingo recidyvisto statusas parodo nuteistojo asmens pavojingumą. Recidyvistams už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. K. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, Alytaus pataisos namuose, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir nenorą taisytis. Alytaus pataisos namų administracija nuteistąjį charakterizuoja tik patenkinamai (b.l. 41). Darytina išvada, kad tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti LR BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai.

Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad R. K. padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis kaltu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį pavojingam recidyvistui, teismas privalo laikytis LR BK 56 str. 2 d. nuostatų, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Paskirtoji vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė už LR BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkį. Atsižvelgiant į apelianto asmenybės pavojingumą, į tyčinių nusikaltimų recidyvą, laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde R. K. prašo atkreipti dėmesį, kad ikiteisminiame tyrime ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kad gydėsi reabilitacijos centre ir aktyviai dalyvavo psichologinėse bei socialinėse programose, tačiau šias aplinkybes jau įvertino pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai tų pačių aplinkybių nevertina.

Bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir specialiomis nuostatomis, nurodančiomis bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui, todėl nėra abejonių dėl paskirtos bausmės teisėtumo, bausmė nėra per griežta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad labiau švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėSvetlana Jurgaitienė