Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo D. N. gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo prieš tai nustatyto suėmimo termino pasibaigimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. Č. ir V. M. , iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą, siekdamas, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, melagingai žadėdamas jai gerai apmokamą darbą prie daržovių, žinodamas, kad nukentėjusioji yra vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, tai yra jos sunkia materialine padėtimi, psichiniu sutrikimu, depresiniu elgesio sutrikimu, mišriu elgesio ir emocijų sutrikimu, verbavo, laikė nelaisvėje, gabeno ir perleido vaiką – 17 metų J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), t.y.:

2010 m. lapkričio mėnesį ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, A. K. (kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei V. M. automobilyje „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. Č. kartu su V. M. bendrais veiksmais per kelis kartus įkalbėjo nukentėjusiąją J. K. vykti į Ispaniją dirbti prie daržovių. J. K. sutikus, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime D. Č. kartu su D. N. nufotografavo nukentėjusiąją J. K. . 2010 m. gruodžio 2 d. D. Č. kartu su V. M. padėjo jai ir jos motinai Ju. K. pagreitinta tvarka išsiimti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sumokėjo mokestį už jų išdavimą. 2010 m. gruodžio mėnesio nenustatytą dieną D. Č. kartu su V. M. ir D. N. , V. M. vairuojamu automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno nukentėjusiąją ir iki 2010 m. gruodžio 9 d. laikė ją nelaisvėje – išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), kur ją prižiūrėjo D. Č. . Po 2010 m. gruodžio 9 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, V. M. kartu su D. N. nugabeno automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu V. M. , nukentėjusiąją J. K. prie Ukmergės g. 45 pastato Panevėžyje, įsodino į mikroautobusą, vežantį keleivius į Ispanijos Karalystę, vairuojamą R. K. (kuris dėl šio nusikaltimo nėra kaltas), turint tikslą nugabenti ją į Ispanijos Karalystę, D. N. sumokėjo R. K. 500 litų už jos nugabenimą ir po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną išgabeno nukentėjusiąją J. K. iš Lietuvos Respublikos. Po 2010 m. gruodžio 9 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną nugabenus J. K. į Ispanijos Karalystę, tokiu būdu perleidus ją nenustatytiems asmenims, kurie pasitikę bei įgiję nukentėjusiąją, atėmė iš jos asmens dokumentus, laikė nelaisvėje skirtingose vietose, tame tarpe pasimatymų klube „E“ (duomenys pakeisti), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą ir grasinimus jos atžvilgiu, vertė užsiimti prostitucija nuo 2010 m. gruodžio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2011 m. vasario mėn. pradžios.

Šiais veiksmais D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalyje.

D. N. taip pat kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant spintelės neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropinę medžiagą – 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su gamykline pakuote su užrašu „Lorafen 2.5 mg. lorazepamum“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurio bendroji masė yra 0,025 g (25 mg), kurias 2011 m. spalio 4 d. 10.15 val. kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai.

Šiais veiksmais D. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. N. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi D. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiamoje 2012 m. liepos 3 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą D. N. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Kaltinamojo gynėjo nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad D. N. galėtų daryti poveikį proceso dalyviams, nes ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas, tiek nukentėjusioji J. K. , tiek kiti asmenys byloje apklausti po keletą kartų, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, nukentėjusioji J. K. net du kartus apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodė, kad D. N. jai nei pats, nei per kitus asmenis jokio poveikio nedarė.

Gynėjas teigia, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą. Nors D. N. praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas yra išnykęs, jokių objektyvių duomenų, kurie tiesiogiai nurodytų, jog jis gaudavo pajamų iš nusikalstamos veikos, byloje nėra.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo D. N. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. N. gynėjo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, specialisto išvada, daiktų pateikimo, apžiūros, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apygardos teismas kaltinamajam D. N. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Bylos duomenimis, D. N. kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 157 straipsnio 1 dalyje, už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas šiuo pagrindu pratęsdamas D. N. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą, bet ir tai, jog pastarasis iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, anksčiau ilgą laiką gyveno ir dirbo Ispanijoje. Pastaroji aplinkybė bei D. N. inkriminuojamo nusikaltimo pobūdis, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, rodo galimus jo ryšius šioje užsienio valstybėje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis D. N. , suvokdamas gresiančios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte suėmimo pagrindu numatytas trukdymas procesui. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagrįstu manymu, jog kaltinamasis trukdys procesui, laikytini duomenys, kuriais remiantis yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis D. N. jam pareikštus kaltinimus neigia. Įvertinęs tokią kaltinamojo poziciją, taip pat byloje esančius duomenis apie nukentėjusiajai J. K. darytą poveikį, apygardos teismas turėjo pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui, bandydamas pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiąją, taigi, pagrįstai konstatavo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte nurodyta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Bylos duomenimis, D. N. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir taip pat yra numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. N. praeityje buvo nusikaltęs (teistumas išnykęs), iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikaltimas, kurio padarymu šiuo metu kaltinamas, savo pobūdžiu yra savanaudiškas. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis turi polinkį nusikalsti ir galėjo gauti lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Taigi, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis D. N. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad D. N. iki sulaikymo kartu su sugyventine gyveno nuomojamame bute ir turėjo santaupų, kad kaltinamojo draugė dirbo, finansiškai jį rėmė tėvai, taip pat, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu jau ne kartą buvo apklausta, pirmiau aptartų apygardos teismo nustatytų suėmimo pagrindų nepaneigia. Gynėjo nurodyti socialiniai kaltinamojo ryšiai, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, negali būti vertinami kaip prioritetiniai bei išimtiniai, paneigiantys būtinybę byloje garantuoti viešojo intereso apsaugą, todėl negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, todėl įvertinus nusikaltimo, numatyto BK 157 straipsnio 1 dalyje, kurio padarymu kaltinamas D. N. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam D. N. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis pratęsti kaltinamojo D. N. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo D. N. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.