Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2014 m. birželio 30 d. V. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2014 m. balandžio 17 d. 16 val. 5 min (duomenys neskelbtini), operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog V. N., kaip mokesčių mokėtojas nebūdamas žemės ūkio subjektu, nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake neteisėtai panaudojo nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus (apie 2 litrus), tuo V. N., nesilaikydamas 2003 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 145 „Dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ 2.2. ir 2.3 punktų nuostatų, padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje.

2014-11-05 Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo administracinę bylą dėl V. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 171⁵ 1 d. nutraukė, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nustatant neteisėtą žymėto kuro naudojimo faktą turėjo būti griežtai laikomasi poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo, o šiuo atveju įrodymai surinkti nesilaikant teisės aktuose specialiai tokiems atvejams nustatytos tvarkos, todėl medžiagoje užfiksuotų duomenų teismas negalėjo laikyti įrodymais, patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Sutinkamai su ATPK 7 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė penkių teisėjų kolegija administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-1679/2007 priimtoje nutartyje pažymėjo, jog teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie nėra ir negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Teisės mokslo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju V. N. administracinio teisės pažeidimo byloje institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nepavyko tinkamai įrodyti jam inkriminuojamo pažeidimo, numatyto ATPK 171⁵ str. 1 d., padarymo fakto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo neigė, tvirtindamas, jog jis nepylė į jam priklausančio automobilio kuro baką dyzelino, kuriam taikomos akcizų lengvatos.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2014-04-17 operatyvinio patikrinimo metu nustatyta, jog V. N. nuosavybės teise priklausančio automobilio kuro bake neteisėtai panaudojo nuo akcizų atleistus dyzelinius degalus (2 b. l.). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu paaiškino, jog kaip minėtas kuras atsirado jo bake jis nežino, buvo skolinęs savo automobilį kitiems, kurie, gali būti, ir galėjo įpilti (3, 7 b. l.). Teisme V. N. taip pat teigė, jog nežino, kas pylė dyzeliną į jo automobilį, papildomai nurodė, jog jis ir jo automobilis policijos pareigūnų buvo sulaikyti 2014-04-16, automobilį jis pasiėmė iš policijos kiemo kai buvo 2014-04-18 paleistas, jį sulaikius automobilis buvo policijos kieme, prieš sulaikant jis kurą pylėsi R. esančioje degalinėje, pylė nežymėtą kurą, anksčiau automobilį buvo skolinęs, tačiau tai buvo senai, jį (V. N.) vedant prie automobilio policijos pareigūnas jau pasakė, jog jo automobilyje yra žymėto kuro (43-44 b. l.). Administracinį teisės pažeidimą užfiksavusi VMI vyr. specialistė D. B. teisme nurodė, jog ji sulaukė savo viršininko skambučio, kad reikia vykti į Kelmę ir paimti kuro mėginį, atliekant poėmį dalyvavo pareigūnai, buvo ir V. N., automobilį, iš kurio reikia paimti mėginį, nurodė pareigūnai, į poėmį V. N. buvo atvesdintas su antrankiais, rašant protokolą, V. N. savo kaltės nepripažino (44 b. l.).

Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarka (toliau Tvarka) yra nustatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 4-406/1V-392. Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog pareigūnai, fiksavę V. N. neteisėtą dyzelinio kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, panaudojimo faktą padarė šios Tvarkos 8, 10, 11, 13, 14, 16, 19, 20, 22, 25-29 punktų pažeidimus – kuro naudojimą kontroliavo VMI pareigūnas, nors Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatyta, jog tai daryti gali Ne maisto produktų inspekcija su teritorinės policijos įstaigomis ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, specializuotos policijos ir teritorinės policijos įstaigos; nebuvo surašytas Tvarkoje nustatytos formos kuro ėminio paėmimo ir pirminio kuro patikrinimo rezultatų protokolas, kurio vienas egzempliorius paliekamas asmeniui, kurio kuras tikrinamas; buvo pažeistas Tvarkoje nustatytas 3 darbo dienų kuro ėminio pristatymo į Valstybinę ne maisto produktų inspekcijos naftos produktų bandymų laboratoriją, šiuo atvejų tyrimą atliko ne minėta įstaiga, o Muitinės laboratorija; tyrimas nebuvo atliktas ir tyrimo protokolas nebuvo surašytas per Tvarkoje nustatytas 24 valandas, taip pat per 5 darbo dienas nebuvo surašyta išvada, o ji gauta praėjus beveik mėnesiui nuo mėginio pateikimo tyrimui. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkoje nustatytų reikalavimų laikytasi nebuvo.

Ir nors apeliantas skunde tvirtina, kad pareigūnas, fiksavęs pažeidimą, vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymu 2004-06-23 Nr. VA-128 „Dėl operatyvinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis bei rezultatų įforminimui naudoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymu 2009-01-08 Nr. VA-2 patvirtintas formas bei kitas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymais patvirtintas formas, tačiau susipažinus su minėtais norminiais aktais matyti, kad nors pažeidimas ir buvo fiksuotas operatyvinio patikrinimo metu, bet byloje nėra jokių duomenų apie VMI viršininko ar jo tam įgalioto asmens pasirašyto operatyvaus patikrinimo pavedimą. Aukščiau minėtų taisyklių 5, 6 punktuose numatyta, jog mokesčių mokėtojo operatyvius patikrinimus pareigūnai gali atlikti tik turėdami operatyvaus patikrinimo pavedimą, kuris išrašomas prieš pradedant tikrinti mokesčių mokėtoją. Tokio pavedimo byloje nėra, todėl šiuo atveju nesutiktina su apelianto tvirtinimu, jog V. N. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas buvo fiksuojamas vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko įsakymu 2004-06-23 Nr. VA-128 „Dėl operatyvinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nustatyta, kad kuro mėginys iš V. N. priklausančio automobilio kuro bako buvo paimtas po to, kad automobilis buvo sulaikytas ir daugiau nei parą laikytas Kelmės rajono policijos komisariato kieme, t.y. automobilis nebuvo V. N. valioje. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra pakankamai teisėtų ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų V. N. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymą.

V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija įrodinėjo pažeidimo padarymo faktą neteisėtomis priemonėmis, dėl ko jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, neįrodžius ATPK 171⁵ str. 1 d. pažeidimo, nutraukta pagrįstai.

Visa tai įvertinus daroma išvada, kad tenkinti Institucijos apeliacinį skundą pagrindo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.