- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- e2-230-356/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02232-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- L. V.
- Advokatai
- Gitana Griškėnienė
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-230-356/2024 pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui L. V. dėl nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. R. ieškiniu prašė bendroje dalinėje nuosavybėje su G. V. jai pripažinti asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį: pastato – sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2 474,03 Eur lėšų, esančių AB Swedbankas (į 1 237,01 Eur); 4 176,76 Eur, esančių pensijų kaupimo fonde ( į 2 088,36 Eur); priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Faktines aplinkybes ir įrodymus ieškovė nurodė ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose, posėdžių metu ieškovė ir atstovė prašė ieškinį tenkinti, paaiškino ir akcentavo, kad: ieškovė su atsakovo tėvu G. V. gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2004 m. sausio iki (duomenys neskelbtini), G. V. mirė (duomenys neskelbtini); po pusantrų metų bendro gyvenimo jos bute, jiems vedant bendrą ūkį ir susitarus bendrai įsigyti sodo pastatą, 2005 m. birželį pirko žemės sklypą ir sodo pastatą, ji prisidėjo 10 000 litų įnašu, nes G. V. neturėjo pakankamai pinigų, o vėliau pirko baldus, įvairius kitus daiktus, įrankius bei laikotarpiu nuo 2020 iki 2022 metų rekonstravo, remontavo sodo pastatą, prie to ji prisidėjo savo lėšomis, medžiagomis, savo, jos dukros ir žento darbu: buvo padidintas sodo namo plotas, atstatyta mansarda, pakeisti langai, lubos, grindys ir durys, sienos; ji mokėjo SB „(duomenys neskelbtini)“ nario mokestį, žemės sklype sodino vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves, gėles; su G. V. buvo susitarę, kad po rekonstrukcijos pastatą įregistruos abiejų vardu, bet dėl jo sunkios ligos ir mirties nebuvo perregistruota; po to, kai apsigyveno kartu, G. V. pardavė savo namą, o jie kartu bendram naudojimui įsigijo sodo pastatą, kur vasarodavo, o žiemą gyvendavo jos bute; buvo 3 m. ir 7 mėn laikotarpis, kuomet G. V. nedirbo ir pajamų neturėjo, jam susirgus, tik ieškovė jį prižiūrėjo, vežiojo pas gydytojus, o mirus, padengė laidojimo išlaidas; G. V. buvo sudaręs asmeninį testamentą, kuriuo visą turtą paliko ieškovei, tačiau teismas jo nepatvirtino. Vertina, kad ieškinys įrodytas, todėl atsakovas privalo padengti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas L. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Faktines aplinkybes ir įrodymus nurodė atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžiuose atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino ir akcentavo, kad: (duomenys neskelbtini) metais G. V. nutraukė santuoką su atsakovo motina, jam liko visas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas neabejoja, jog G. V. šį turtą pardavė ir įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini); akivaizdu, jog prie šio turto įsigijimo ieškovė visiškai neprisidėjo, nes neturi jokių įrodymų, kad tokią pinigų sumą – 10 000 litų tuo metu turėjo, bet to, rašytiniai įrodymai patikimai patvirtina, kad G. V. sutarties sudarymo dieną turėjo reikiamą sumą grynųjų pinigų; ieškovės nurodyti remonto darbai nevertintini kaip esminis turto pagerinimas, kad būtų pagrindas pripažinti turtą bendru; nepasitiki ieškove, nes ji bandė teisme įrodyti, kad G. V. surašė asmeninį testamentą, kuriuo visą turtą paliko jai, tačiau teismas nustatė, kad testamentas nebuvo surašytas G. V. ranka ir jo pasirašytas.Vertina, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi, todėl ieškinys atmestinas, ieškovė turėtų atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ieškovės teigimu, ji su atsakovo tėvu G. V. nebuvo sudarę santuokos, tačiau kartu gyveno nuo 2004 m. sausio iki (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, todėl ieškovė vertina, kad ne tik ½ dalis G. V. vardu banko sąskaitoje ir pensijų kaupimo fonde buvusių lėšų, bet ir ½ dalis sodo pastato, žemės sklypo ir kitų inžinerinių statinių jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes prie sodo pastato įsigijimo prisidėjo savo santaupomis (10 000 Lt), o po įsigijimo atliko rekonstrukcijos ir remonto darbus bendromis lėšomis ir darbu, pirko baldus ir kitus reikiamus daiktus, įrankius. Atsakovas ginčija ieškovės nurodytas aplinkybes, teigia, kad tėvas G. V. turėjo pakankamai lėšų, ką patvirtina išrašai iš jo banko sąskaitos, kad įgyti sodo pastatą ir žemę, pastatas nebuvo pagerintas iš esmės. Nepasitiki ieškove, nes ji bandė teisme įrodyti, kad G. V. surašė asmeninį testamentą, kuriuo visą turtą paliko jai, tačiau teismas nustatė, kad testamentas nebuvo surašytas G. V. ranka ir jo pasirašytas.
Remiantis kasacinio teismo nuosekliai formuojama praktika, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams.
Atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad ieškovė ir jo tėvas G. V. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio iki (duomenys neskelbtini) galėjo gyventi kartu ir turėti artimus šeiminiams tarpusavio santykius (vesti bendrą ūkį), rūpintis bendra buitimi ir gerinti gyvenimo sąlygas. Neginčijo dėl to, kad atsakovui tokios aplinkybės nėra žinomos, nes jis po to, kai tėvas paliko šeimą, su tėvu nebendravo, vienas pas kitą nesilankė. Atsakovas ginčijo tą aplinkybę, kad ieškovė galėjo prisidėti piniginėmis lėšomis prie ginčo nekilnojamųjų daiktų įgijimo, nes yra rašytiniai įrodymai, kad pats G. V. turėjo pakankamai piniginių lėšų turtui įsigyti. Be to, jis nepasitiki ieškove, nes ji ketino teismine tvarka patvirtinti neva G. V. sudarytą asmeninį testamentą. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad asmeninis testamentas nebuvo surašytas G. V. ranka ir nebuvo nustatyta, kad testamentą būtų pasirašęs pats G. V.
Žemesnės instancijos teismas
Vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį. Nekilnojamieji daiktai gali būti pripažįstami bendru sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad nekilnojamieji daiktai buvo iš esmės pagerinti. Pažymėtina, kad nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami nekilnojamųjų daiktų bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti, tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų įgijimas nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
Ieškovė prašė pripažinti, kad ji ir G. V. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, sodo pastatą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis. Kaip patvirtina rašytiniai įrodymai, G. V. ir J. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu už 43 000 litų, kuriuos pirkėjas sumokėjo iki pasirašant sutartį, G. V. asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą ir pastatus, esančius SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Ieškovė teigė, kad prie šio turto įsigijimo prisidėjo 10 000 litų suma, turėjo sutaupiusi, laikė namuose. Liudytojai Z. S., G. B., Č. J. (kaimynai ir draugai), D. Z. ir E. Z. (dukra ir žentas) tvirtino, kad ieškovė dirbo banke, kitose darbovietėse, turėjo susitaupiusi pinigų, turėdavo grynųjų pinigų namuose, skolindavo juos kaimynams, turėdama santaupų su G. V. bendrai pirko sodo pastatą, jį remontavo ir jame gyveno vasaromis, ten kartu augino daržoves, žiemą gyveno bute, vedė bendrą ūkį, ieškovė rūpinosi G. V. jam sunkiai susirgus, pastarasis žadėjo visą turtą palikti ieškovei. Liudytojai D. Z. ir E. Z. papildomai paaiškino, kad buvo remontuojamas sodo pastatas: padarė terasą, sutvarkė pirties patalpą, viduje iškalė lentutėmis, prie židinio klijavo plyteles, pakeitė duris, apšiltino sienas. Šie liudytojai vertina, kad ieškovė darbams ir medžiagoms panaudojo apie 3 tūkstančius eurų. Taip pat ieškovė nurodė, kad G. V., nors prieš sutarties sudarymą už parduotą kitą turtą buvo gavęs pinigų, tačiau turėjo skolų, todėl visos sumos sumokėti už perkamus nekilnojamuosius daiktus neturėjo. Kaip patvirtina rašytiniai įrodymai, iki (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo G. V. (duomenys neskelbtini) m. pardavė nuosavybės teise valdytus nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus pastatus) S. M., kuris pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį pervedė į G. V. banko sąskaitą 53 035 litus, liudytojas S. M. patvirtino, kad mokėjo tik tokią sumą, nors sutartyje nurodyta didesnė suma, bet tai buvo nurodyta siekiant pagrįsti banko paskolos gavimui reikiamą sumą dar ir jo pastatų remontui, su G. V. dėl realiai mokamos sumos jie susitarė atskiru rašytiniu susitarimu. Pateiktame S. M. ir G. V. rašytiniame susitarime yra duomenys apie tai, kad S. M. davė rankpinigiams 900 litų, o liko atiduoti 54 000 litų. Apklaustas liudytoju, S. M. patvirtino, kad dar 1 000 litų jam G. V. buvo skolingas.
Kaip matyti iš Swedbank, AB, atsakymo, G. V. po to, kai S. M. į jo sąskaitą pervedė 53 035 litus, prieš (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymą, t.y. 2005-06-09 nuo sąskaitos nuėmė 42 500 litų, o prieš tai, laikotarpiu nuo 2005-06-09 iki 2005-06-15 įvairiomis sumomis buvo nuėmęs dar 4 100 litų. Iš viso sutarties sudarymo dieną jis turėjo 46 600 litų, taigi turėjo pakankamą sumą grynaisiais, kad sumokėti už iš J. Š. perkamą turtą.
Žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo-pardavimo sutartį sudarė tik G. V., sutartyje aiškiai nurodyta, kad turtą įgyja asmeninės nuosavybės teise, nuosavybės teisių VĮ Registrų centre neįregistravo, todėl iki šiol turtas registruotas buvusiai pardavėjai J. Š. nuosavybės teise, o taip pat įregistruotas juridinis faktas, kad sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis.
G. V. yra miręs, taigi nagrinėjamu atveju nėra galimybės sužinoti G. V. tikruosius ketinimus, atsakovui L. V. taip pat nėra žinomos jokios ginčo turto įgijimo aplinkybės, nes su tėvu nebendravo, pas jį nesilankė.
Ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai (kaimynai, draugai, dukra ir žentas) tvirtino žinantys, kad ieškovė ir G. V. pirko nekilnojamuosius daiktus bendrai, galimai ir ieškovė yra prisidėjusi 10 000 litų sumą, tačiau byloje nėra daugiau jokių objektyvios kilmės įrodymų apie ieškovės nurodyto dydžio indėlį įsigyjant ginčo turtą. Priešingai, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. V. sutarties sudarymo dieną turėjo reikiamą sumą grynųjų pinigų – 46 600 litų, sutartį sudarė vienas, sutartyje nurodė, kad turtą įgyja asmeninės nuosavybės teise, tuo metu, jeigu tikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, ji kartu su G. V. gyeno tik truputį daugiau nei metus, iki savo mirties VĮ Registrų centre nuosavybės teisių į ginčo turtą neįregistravo, taip pat, nors ir sirgdamas sunkia liga, ieškovės teigimu, ir žadėdamas palikti viską jai, nesiėmė jokių veiksmų, kad turtą perleistų ieškovei, notarine tvarka patvirtinto testamento taip pat nesudarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad nurodyti įrodymai, įvertinus juos skyrium ir jų visetą, nepatvirtina fakto, kad būtų buvęs poreikis prie ginčo nekilnojamųjų daiktų įgijimo ieškovei prisidėti 10 000 litų suma ir kad ieškovė būtų prisidėjusi, labiau tikėtina, kad G. V., pardavęs jam iki to priklausiusius pastatus ir žemę, buvusius (duomenys neskelbtini), turėjo valią įsigyti kitą gyvenamąjį būstą asmeniškai sau, ieškovė tuo metu turėjo ir šiuo metu turi nuosavybės teise jai priklausantį butą.
Ieškovė tvirtino, kad ji savo lėšomis, medžiagomis, jos ir žento darbu prisidėjo prie ginčo turto įrengimo, pagerinimo, tačiau, teismo vertinimu, šis ieškovės indėlis (ieškovės teigimu, rekonstravo ir remontavo 2020-2022 metų laikotarpiu, t.y. jau po 15 metų nuo įgijimo) nėra pakankamas konstatuoti šalių siekį įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, be to, lygiomis dalimis. Ieškovė neįrodinėjo, kad sodo pastatas jos ir liudytojų nurodytais atliktais darbais buvo pagerintas iš esmės. Sprendžiant, ar turtas buvo pagrintas iš esmės, pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikoma panašius teisinius santykius – turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja sutuoktinių nuosavybe – reglamentuojanti CK 3.90 straipsnio 1 dalies norma ir ją aiškinant teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-02-21 išrašas patvirtina, kad sodo pastatas nėra registruotas G. V. vardu, nėra registruoti jokie sodo pastato pakeitimai, jo įvertinimas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 2 455 Eur, o viešai skelbiami duomenys ((duomenys neskelbtini)) apie šio pastato mokestinę vertę (2021 m.) patvirtina, kad vertė – 3 560 Eur. Taigi toks vertės pokytis nėra susidaręs dėl padarytų sodo pastato pakeitimų. Ieškovė pateikė pastato nuotraukas, paaiškino pati bei konkrečiau apie darbus parodymus davė liudytojas E. Z., kuris teigė prisidėjęs prie darbų atlikimo, kad įrengė naujai mansardą, apšiltino, padarė balkoną, keitė virtuvės langą, duris, tvarkė sieną prie židinio, pirtyje padarė naujus suolus. Kaip matyti iš kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos, sodo pastatas turėjo mansardą, taigi ji nebuvo pastatyta nauja. Pateiktose nuotraukose matyti mansarda su balkonu, sumūrytas kaminas, galimai naujos (techninės apskaitos byloje nurodyta, kad durys yra stalių darbo) durys, sienos yra iškaltos lentelėmis, yra pirties suolas.
Vadovaujantis nurodyta teismų praktika ir atsižvelgiant tiek į tai, kad sodo pastatas buvo įsigytas už 11 584,80 Eur (40 000 litų), tiek į tuo metu buvusią jo rinkos vertę – 2 455 Eur (8 479 litų), į pastato mokestinę vertę (2021 m.) – 3 560 Eur, yra pagrindas padaryti išvadą, kad ieškovės ir G. V. bendros investicijos į sodo pastato pagerinimus, nėra kapitaliniai remonto darbai, iš esmės padidinę jo vertę rinkoje (CPK 185 straipsnis), be to, pastato rekonstrukcija ir remontas buvo atliekami po 15 metų jo naudojimo.
Ieškovė taip pat teikė rašytinius įrodymus, kad mokėjo mokesčius SB „(duomenys neskelbtini)“ (mokėtoju nurodytas G. V.), kitus mokesčius, 2005 m. pirko šaldytuvą, žoliapjovę, skalbimo mašiną, viryklę, 2007 m. – magnetolą, televizorių, 2008 m. – DVD audio-video įrenginį, 2011 m. – diskinį pjūklą, betono maišyklę, 2012 m. – akumuliatorinį suktuką, iš viso pirko daiktų už 1 968,44 Eur. Tačiau šie įrodymai, jau minėta, nepatvirtina, kad buvo bendras sutarimas ginčo turtą įgyti bendrąja nuosavybe.
Ieškovei neįrodžius aplinkybių, kad prie žemės sklypo ir sodo pastato įsigijimo ji prisidėjo 10 000 litų suma, nesant pagrindo konstatuoti, kad sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas ieškovės ir G. V. bendromis lėšomis ir darbu, nėra ir CK 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo pripažinti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo ir pastatų (CPK 178 straipsnis). Ieškovė ieškiniu nebuvo pareiškusi alternatyvaus reikalavimo dėl piniginės kompensacijos už sodo pastate atliktus remonto darbus priteisimo, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškovė taip pat prašė pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį G. V. mirties dieną banko sąskaitoje ir pensijų kaupimo fonde buvusių lėšų.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad Swedbank, AB, G. V. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-03-29 likutis buvo 2 474,03 Eur, be to, G. V. buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį, likutis 2023 m. kovą buvo 3.289,280 vienetų, tačiau informacijos rengimo dieną nebuvo gautos visos pensijų įmokos iš Sodros. Ieškovė, remdamasi Swedbank, AB, viešai skelbimais duomenimis, kad 1 vnt. kaina yra 1,2698 Eur, apskaičiavo, kad tai būtų 4176,76 Eur.
VSDFV duomenimis, G. V. laikotarpiu nuo 2004 m. iki (duomenys neskelbtini) periodiškai dirbo, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu iki mirties (duomenys neskelbtini) turėjo sveikatos sutrikimų. G. V. iš pirkėjo A. V. 2007 m. gavo 40 000 litų už parduotą žemės sklypą, 2008 m. buvo padaręs KET pažeidimą, už kurį jam skirta nuobauda teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir 1 000 litų bauda. Taip pat buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė mokėjo mokesčius, dengė paskolą, paimtą kompiuterio įgijimui, kuriuo naudojosi bendrai, bendro gyvenimo laikotarpiu G. V. 3 m. ir 7 mėn. nedirbant, ieškovė jį išlaikė ir kt., taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad ieškovė dirbo ir turėjo darbinių pajamų (išrašai iš VSDFV duomenų bazės).
Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama, kad ieškovė ir G. V. gyveno kartu beveik 20 metų, šaltuoju metų laiku gyveno ieškovės bute, šiltuoju – sodo pastate, visi apklausti liudytojai patvirtino tokias aplinkybes buvus, jie taip pat tvirtino, kad ieškovė ir G. V. rūpinosi turtu, bendra buitimi ir poilsiu, kartu dirbo, bendrai pirko ir gamino maistą, dalyvaudavo įvairiose šeimos ir draugų šventėse, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovės, tiek G. V. darbinės pajamos buvo panašios. CK 3.88 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu privatus pensijų fondas yra sukauptas iš bendrų sutuoktinių lėšų, ištuokos atveju kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę šio pensijos fondo. Pažymėtina ir tai, jog ne visos šalių pensijų fonduose esančios lėšos yra sukauptos iš sutuoktinių lėšų, tačiau ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį pervedama ir papildoma pensijų įmoka (Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).
Ištyrus ir įvertinus byloje šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, darytina išvada, kad ieškovės ir G. V. bendras gyvenimas, trukęs beveik 20 metų ir buvęs nuolatinis bei pastovus, ūkio tvarkymas kartu patvirtina jų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad piniginės lėšos, buvusios G. V. mirties dieną jo banko sąskaitoje ir pensijų kaupimo fonde, ieškovės ir G. V. buvo sukauptos bendrai, todėl ieškovei priklauso ½ jų dalis (CK 6.970 straipsnio 2 dalis). Ieškinys šioje dalyje tenkinamas (CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškinys tenkinamas iš dalies (35 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė už advokato padėjėjos teisines paslaugas turėjo 3 230 Eur išlaidų (už patarimus, ieškinio parengimą, atstovavimą, kitas teisines paslaugas), atsakovas turėjo 2 000 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms (atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą) apmokėti.
Šalių turėtų išlaidų už advokato ir advokato padėjėjos teisines paslaugas apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 8.2, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte, numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, atsižvelgiant į tai, kad iš viso teismo posėdžiai vyko 6 val., pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato bei advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudoms.
Ieškovės ieškinį patenkinus dalyje (35 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistina 35 proc. jos turėtų išlaidų (1 130,50 Eur), o iš ieškovės atsakovui – 65 proc. išlaidų (1 300 Eur), atlikus viena kitos šalims mokėtinų sumų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 169,50 Eur.
Ieškovė ieškinio reikalavimus, kurie yra tenkinami, apmokėjo 75 Eur žyminiu mokesčiu, šias išlaidas ieškovei turėtų atlyginti atsakovas. Atlikus šalių vienas kitai mokėtinų sumų galutinį įskaitymą (169,50 Eur – 75 Eur), iš ieškovės atsakovui priteistina 94,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Byloje susidarė 79,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas privalo padengti šalys: ieškovė – 51,55 Eur (65 proc.), atsakovas – 27,75 Eur (35 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsnis).
Bylos dalis – (duomenys neskelbtini) pripažintina nevieša bylos dalimi, nes iš E-Sveikata pateiktame išraše yra daugiau duomenų apie ieškovės atstovės sveikatos būklę, nei šioje byloje buvo būtina pateikti (CPK 10 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovei M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje nuosavybėje su G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini). asmeninės nuosavybės teise priklauso:
1/2 dalis 2 474,03 Eur, esančių Swedbank, AB, G. V. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. 1 237,01 Eur);
1/2 dalis G. V. pagal II pakopos pensijų kaupimo sutartį pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) jo sukauptos ir mirties dieną jam priklausančios pensijų turto dalies, išreikštos pensijų fondo vienetais, esančios Swedbank, AB.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). atsakovui L. V., gim. (duomenys neskelbtini), 94,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 51,55 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.
Priteisti iš atsakovo L. V., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 27,75 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos mokesčio kodas – 5662), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Pripažinti nevieša civilinės bylos Nr. e2-230-356/2024 dalį – ieškovės atstovės 2024-05-21 pateiktus dokumentus (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.