Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. L. (toliau - Pareiškėjas) prašymą dėl 2011-07-01 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu jam skirtos bausmės peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-07-01 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu V. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą, BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Ši bausmė subendrinta su 2008-11-05 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir V. L. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, atliekant ją kalėjime. 2018-06-08 Panevėžio apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje T-33-350/2018 nuteistojo V. L. prašymas, palengvinti jo, kaip nuteisto iki gyvos galvos teisinę padėtį, sušvelninant jam Panevėžio apygardos teismo 2011-07-01 apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį) buvo paliktas nenagrinėtu.Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-11 nutartimi, baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini)panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2018-06-08 nutartis ir nuteistojo V. L. prašymas dėl Panevėžio apygardos teismo 2011-07-01 nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo, taikant BPK 362¹ str., perduotas iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, konstatuojant, jog prašymo argumentai nebuvo išnagrinėti ir teismas priėmė dėl skundo sprendimą, kuris BPK 362¹ str. nėra numatytas.Prašyme cituojama Vyriausybės pozicija kitose EŽTT nagrinėtose bylose dėl galimybės peržiūrėti skirtas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aiškinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje naudojamo termino „įstatymas“, sąvoka, Konstitucinio teismo jurisprudencija tarptautinių sutarčių taikymo klausimu esant konkurencijai su nacionaline teise.Prašyme nurodoma, jog, atsižvelgiant į aptartas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikšmės turi teisinis reguliavimas, numatytas BPK 1 straipsnio 3 dalyje, kad gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato Baudžiamojo proceso kodeksas. Prašyme padaryta išvada, jog BPK 362¹ straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių teisinį reguliavimą, turi būti taikomas plačiau.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe išaiškino: „teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t.y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumą, o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviąja ir plačiausia šios sąvokos prasme).Vyriausybės Pastabų 22–27 pastraipose pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13) galima teigti apie teisinę spragą, kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pareiškėjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas. <...> Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis Teismo išvadų byloje Matiošaitis ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu, priešingai Strasbūro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimą. <...> Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji Teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą.“.Pareiškėjas didžiąja dalimi sutinka su tokia Vyriausybės pozicija tiek dėl Konvencijos ir EŽTT praktikos viršenybės, tiek ir dėl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo. Be to, jis yra tos nuomonės, kad teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigą užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas. Prašyme pažymėta, kad nuo EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą praėjo jau beveik metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką.Galiausiai pareiškėjas nurodo, kad nors 2011-07-01 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio priėmimo metu tokia EŽTT praktika, kokia yra suformuluota EŽTT 2017-05-23 sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą dar neegzistavo, tačiau šio prašymo padavimo metu minėtas EŽTT sprendimas reiškia, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nesant jos peržiūrėjimo galimybės, LR Teismuose negali būti skiriama. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas turi kompetenciją sušvelninti bausmę tiek, kad sušvelninta bausmė atitiktų Konvenciją ir jos išaiškinimus aktualioje EŽTT byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, todėl BPK 362¹ straipsnio pagrindu prašo palengvinti jo teisinę padėtį, parenkant skirti jam tokią bausmę, kuri atitiktų Konvenciją ir EŽTT 2017m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (Nr.22662/13) išaiškinimą.Atsiliepimu į pateiktą prašymą Panevėžio apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras nesutinka su V. L. prašymu ir teigia, kad pagal galiojančią įstatyminę bazę baudžiamajame įstatyme yra numatytos tik dvi galimybės asmeniui sušvelninti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. priėmus amnestijos aktą arba Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (LR BK 78 ir 79 straipsniai) ir nors nurodytos galimybės remiantis EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (Peticijų Nr. 22662/13) pripažintos neveiksmingomis, suponuojant galimybę teismams šią įstatymų spragą spręsti ad hoc, tačiau dėl to savaime nėra teismui keliamo imperatyvo nuteistajam V. L. taikyti LR BK 51 str. 2 d. nuostatas ir švelninti jo teisinę padėtį. Be to, V. L. nenurodė jokio po priimto Nuosprendžio įsigaliojusio įstatymo, kuris panaikintų veikų, už kurias jis nuteistas, nusikalstamumą, švelnintų bausmę už padarytas veikas arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį. Vien tai, kad EŽTT savo sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pažymėjo, jog teisinio mechanizmo nacionalinėje teisėje, kuris leistų peržiūrėti ir švelninti bausmę, nebuvimas, nereiškia kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė turi būti imperatyviai švelninama, o turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, kurios pagrįstų bausmės švelninimą, tačiau nuteistasis V. L. nenurodo aplinkybių, kurios būtų laikytinos pagrįstais argumentais švelninti jam paskirtą bausmę. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad sutinkamai su LR BK 51 str. 2 d., laisvės atėmimo iki gyvos galvos laikas, sušvelninus bausmę, negali būti trumpesnis negu dvidešimt penkeri metai. Tuo metu Nuosprendis, kuriuo V. L. nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, priimtas 2011-07-01, į bausmės laiką įskaitant laiką išbūtą suėmime - nuo 2010-05-31 iki 2011-06- 30 imtinai, todėl akivaizdu, kad šiuo metu V. L. yra atlikęs mažiau negu vieną trečdalį įstatyme numatyto laisvės atėmimo termino (minimalios ribos) į kurį gali būti keičiamajam paskirta bausmė, t. y. sušvelnintos laisvės atėmimo terminas negali būti trumpesnis negu dvidešimt penkeri metai, todėl prokuroro manymu, klausimas dėl bausmės švelninimo yra pirmalaikis ir nepagrįstas. Prašymas atmetamas.Prašyme yra vadovaujamasi reguliavimu, numatytu BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje, jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis. Vis dėlto nagrinėjamu atveju prašymas paduotas tuo pagrindu, kad nuteistojo V. L. padėtį švelnina ne įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o išaiškinimas, kurį pateikė Europos Žmogaus Teisių Teismas, priimdamas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).Šis sprendimas yra aktualus nagrinėjamai situacijai tiek, kiek jame konstatuota, jog „net tie labiausiai pasibjaurėtinus ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek išsaugo savo esminį žmogiškumą ir gebėjimą keistis. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui.“ (180 pastraipa). Taigi EŽTT sprendime konstatuota, jog nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.Aptartą išaiškinimą EŽTT priėmė konkrečioje byloje, t.y. dėl kelių asmenų pareiškimų – Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Apygardos teismas sutinka su prašyme aptartu ir detalizuotu išaiškinimu, kuris remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kad doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią, negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis. Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis. Taigi teismas sutinka su išvada, kad tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai būtent nuteistojo V. L. atveju, t. y. nebuvo konstatuota, kad Panevėžio apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. L. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Antra, nagrinėjamu atveju būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, numatytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam V. L., konstatuojant, kad ir šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Toks vienkartinis teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, bet dar neišnagrinėti kitų pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimai dėl to paties klausimo, t. y. ar paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai nacionaliniame reguliavime nėra įtvirtintas peržiūros institutas, pažeidžiami Konvencijos 3 straipsnio reikalavimai (Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16, kt.)). Taigi teismas, šiuo metu ad hoc užpildydamas teisinio reguliavimo spragą, išspręstų klausimą, kurį EŽTT dar tik nagrinės ateityje ir galbūt pasisakys nebūtinai identiškai, kaip buvo išaiškinta 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).EŽTT sprendimai prieš Lietuvą, kuriuose konstatuojami Konvencijos pažeidimai, turi būti vykdomi, t. y. pakeičiamas nacionalinis teisinis reguliavimas arba užpildomos teisinio reguliavimo spragos. Vis dėlto valstybės, net ir vykdydamos EŽTT sprendimus, ne visuomet gali užtikrinti nustatytų Konvencijos pažeidimų greitą pašalinimą, nes tam reikia ilgesnio laikotarpio. Nors nuo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) yra praėję daugiau nei metai, negalima tvirtinti, jog nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant pašalinti nustatytą Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 7 d. pateikė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 51, 64, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsnių įstatymo, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektų pateikimo “ projektą bei lydimųjų įstatymų projektus, kuriais siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir sudaryti teisines sąlygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka Įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu, minėtas įstatymo projektas yra užregistruotas registre ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. Taigi akivaizdu, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami. Be to, akivaizdu, jog turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, peržiūrėjimo institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama, ar keisti paskirtąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau nekalbama tiesiog apie bausmės pakeitimą kitos rūšies bausme vykdymo proceso metu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam V. L. keičiant paskirtąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, nebūtų aišku, kokiais kriterijais remtis sprendžiant šį klausimą, t. y. tokia situacija neatitiktų numatomo įstatyme įtvirtinti peržiūros instituto prasmės, o būtų tik vienos bausmės rūšies pakeitimo kita klausimo svarstymas be įvertinimo, ar asmuo atitinka aiškius įstatyme įtvirtintus reikalavimus.Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, jog po nuosprendžio, kuriuo nuteistas V. L., priėmimo nėra priimta jokio įstatymo, kuris panaikintų veikų už kurias jis nuteistas, nusikalstamumą, švelnintų bausmę už padarytas veikas arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį, todėl nuteistojo V. L. prašymas yra nepagrįstas, ir nėra priežasčių, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, keisti jam Panevėžio apygardos teismo 2011-07-01 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausmės rūšimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo V. L. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.