Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-01-23 · Civilinė byla Nr. 2A-48-253/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-23
Bylos Nr.
2A-48-253/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Julija Gražina Vaitulionienė
Atsakovas
E. K.
Ieškovas
A. K.
Advokatai
Svietlana Baracevičienė, Romanas Lupeika
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-48-253/2008Teisėja R. Kulberkienė Procesinio sprendimo kategorija75.4.3; 75.8. (S)]KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Julijos Gražinos Vaitulionienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant atsakovei E. K., jos atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, ieškovo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-09-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei E. K. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir žalos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą ir nustatyti naudojimosi butu tvarką, nurodydamas, kad santuoka su atsakove yra nutrūkusi dar 2004-12-06, kada teisme buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu. 2004 metais nebuvo išspręsti santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai ir jo prašymu procesas byloje buvo atnaujintas. Nuo 2004 metų su atsakove tarpusavio santykių nėra, bendro ūkio neveda, vertina, kad santuoka nutrūko dėl esminių charakterio skirtumų, todėl yra pakankamas pagrindas santuoką nutraukti dėl abipusės kaltės. Ieškovas nurodė, kad su atsakove gyvendami santuokoje, iš bendrų lėšų įgijo nekilnojamojo turto – trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistuotas atsakovės vardu. Teismo prašė šį butą padalyti ir jam pripažinti nuosavybės teisę į 46/100 buto dalis, o atsakovei į 54/100 dalis. Buto kadastrinė vertė yra 106 798 Lt, o rinkos vertė gali būti žymiai didesnė, todėl atsakovė negalėtų jam sumokėti atitinkamos kompensacijos. Santuokos metu įgijo garažą, kurio vidutinė rinkos vertė 4000 Lt, tačiau jis nėra įregistruotas viešame registre. Taip pat santuokos metu šeima įgijo jo vardu registruotų 3960 vnt. vardinių AB „Akmena“ akcijų, kurių vertė 3960 Lt. Garažą ir akcijas prašo padalyti pusiau. Santuokos metu įgijo du automobilius: VAZ-21063, kurio rinkos vertė 500 Lt ir „Audi 100“, kurio vertė 688 Lt. Prašo jam priteisti automobilį „Audi 100“, o atsakovei VAZ-21063. Kadangi iš viso dalytino turto yra už 115 946 Lt, o sau prašo priteisti turto už 53 795,08 Lt, atsakovė už jai tenkančią didesnę dalį jam turėtų sumokėti 4 177,92 Lt kompensaciją. Prašo nustatyti naudojimosi tvarką visu butu: atsakovei paskirti kambarius, pažymėtus indeksais 30-2 ir 30-4, o jam paskirti kambarį, pažymėtą indeksu 30-3. Visų kitų patalpų – virtuvės, holo, koridoriaus, vonios, tualeto, pagalbinių patalpų, naudojimosi tvarką nustatyti po ½ dalį. Nurodo, kad kreditorių neturi, sau išlaikymo nereikalauja, abiem sutuoktiniams prašo palikti santuokines pavardes ir iš atsakovės jam priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir byloje pateikė priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas buvo neištikimas, nesirūpino šeima ir šeimos turtu, todėl santuoka iširo dėl jo kaltės. Santuokos metu gimė keturi vaikai, kurie jau yra pilnamečiai. Santuokos metu įgijo nekilnojamo turto už 110 798 Lt: butą, kurio vertė 106 798 Lt, 4000 Lt vertės garažą. Taip pat įgijo kilnojamojo turto: 3960 vnt. vardinių AB „Akmena“ akcijų, 500 Lt vertės automobilį VAZ-21063, ir automobilį “Audi 100”, kurio vertė 688 Lt. Iš viso santuokos metu buvo įgyta turto už 121 122 Lt. Teismo prašo santuoką nutraukti nustatant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Dėl ieškovo neištikimybės ji patyrė moralinę skriaudą, didelių pergyvenimų, todėl prašo iš jo priteisti 10 000 Lt neturinės žalos atlyginimo. Teismo prašo jai pripažinti nuosavybės teisę į visą 106 798 Lt. vertės 3 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes ji butą privatizavo už savo ir vaikų investicinius čekius, o A. K. prie buto pirkimo neprisidėjo. Taip pat A. K. niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo. A. K. už savo investicinius čekius pirko akcijų, kurias jam ir prašo priteisti. Butą pripažinus jos nuosavybe, prašo, remiantis CK 3.117 str., vertinti, kad santuokoje įgytas turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, todėl kiekvienam priklauso turto atitinkamai už 4 324 Lt. Prašo A. K. pripažinti nuosavybės teisę į abu automobilius, nes ji niekada nevairavo ir neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat A. K. pripažinti nuosavybės teisę į garažą, kuriuo jis visada ir naudojosi, ir visas vardines akcijas. Kadangi A. K. atitektų didesnė turto dalis, jai priteisti iš A. K. 4324 Lt kompensaciją. Prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad kreditorių neturi, vienas kito išlaikymo nereikalauja. Prašo iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2007 m. rugsėjo 17 d. Kretingos rajono apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.), paliekant santuokoje turėtas pavardes. Teismas padalijo turtą: A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė turto už 57 973 Lt, t.y. priteisė 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto E. K. vardu; 3658 vnt. vardinių AB „Akmena“ akcijų, kurių vertė 3658 Lt, automobilį “Audi-100”, vidutinė rinkos vertė 688 Lt, automobilį VAZ-21063, vidutinė rinkos vertė 500 Lt; 4000 Lt rinkos vertės garažą, esantį (duomenys neskelbtini).

E. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė turto už 57 973 Lt, t.y. 54/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto E. K. vardu; 302 vnt. vardinių AB „Akmena“ akcijų, kurių vertė 302 Lt. Nustatė naudojimosi butu tvarką pagal ieškovo pateiktą projektą. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-09-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- atsakovės E. K. priešieškinį tenkinti visiškai.

Apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, t.y.:

1. Nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta CK 3.61 str. 2d. pagrindu, kadangi ieškovas buvo jai neištikimas. O CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Neištikimybės faktą patvirtina pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Kadangi nenuneigtas ieškovo neištikimybės faktas, teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti priešieškinio dalį dėl santuokos iširimo, esant A. K. kaltei.

2. Teismas neteisingai taikė Butų privatizavimo įstatymą ir nepagrįstai padalijo tarp šalių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Privatizuojant minėtą butą buvo panaudoti tik ieškovės ir nepilnamečių vaikų investiciniai čekiai. Atsakovas tuo metu ginčo bute negyveno. Todėl, privatizavusi butą, tik ji viena tapo šio buto savininke. Be to, teismas, spręsdamas turto dalybų klausimą, nesigilino į turto išlaikymą po 2004 m. gruodžio mėn. įvykusių skyrybų.

3. 2007-02-06 ieškovas savo vardu įsigijo 3 kambarių butą. Kadangi ji tikėjosi, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus pripažintas jos asmenine nuosavybe, ieškovo vardu registruoto buto ji neįtraukė į dalytino turto sąrašą.

4. Priteisdamas ieškovui didesnę turto dalį, teismas nepriteisė jai jokios kompensacijos ir nepasisakė, dėl ko nukrypo nuo lygių dalių principo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą, o Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. K. ir atsakovė E. K. susituokė 1975-11-15. 2004-12-06 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru susitarimu (b.l. 4). Kadangi šalys 2004 m. nutraukdamos santuoką nepasidalijo turto, 2007-01-22 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-1564-2/2004 dėl santuokos nutraukimo (b.l. 25-26).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinio skundo nepadavė. Atsakovė skundžia sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas santuokoje, bet įregistruotas atsakovės vardu, bei kompensacijos priteisimo už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliantės skunde išdėstytų reikalavimų.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė, pareiškusi priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės. Sprendimu nustatyta, kad abi šalys kaltos dėl santuokos iširimo. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo šią sprendimo dalį pakeisti, nurodydama, kad nėra paneigta prezumcija, numatyta LR CK 3.60 str. 2 d.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima principai. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, taip pat ir sutuoktinio neištikimybė, yra nuginčijamos. Be to, kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, gali priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, pagrįstai sprendė, kad atsakovė taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas buvo jai neištikimas, šių aplinkybių nepatvirtino objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti tik šalių pilnamečiai vaikai, kurie nurodė aplinkybes, rodančias tiek ieškovo, tiek atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo. Kitų objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šeima iširo vien tik dėl ieškovo kaltės, atsakovė teismui nepateikė. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalies normas – pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliacinio skundo reikalavimo, susijusio su nekilnojamojo turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe ir šio buto padalijimu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šio nekilnojamojo turto nepripažino ieškovės asmenine nuosavybe, o pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šį turtą padalijo tarp ieškovės ir atsakovo (CK 3. 117 straipsnio 1 dalis). Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog šalys, gyvendamos santuokoje, 1992-05-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 įgijo minėtą nekilnojamąjį turtą. Turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės vardu.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai taikė Butų privatizavimo įstatymą, nepagrįsti. Teismas materialinės teisės normas aiškino ir taikė teisingai. Kaip yra nurodžiusi išplėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002, butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (BtK 54 straipsnis, 1964 metų CK 330 straipsnis), taip pat ir šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu viena šeima galėjo tik vieną kartą (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusį gyvenamąjį būstą, skirtą bendrai visiems šeimos nariams naudotis. Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą nustatoma pagal šeimos įstatymus. Pagal bendrąją tuo metu galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe ( SŠK 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims būdavo parduodamas kaip šeimai, bendrai naudotis, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į šeimos įstatymų taikymą turi būti suprantama kaip nuoroda būtent į SŠK 21 straipsnyje nustatytą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymą. Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SŠK numatytas nebuvo. SŠK galiojimo metu įgytam turtui galėjo būti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris šiame kodekse buvo numatytas, t.y. turto teisinis režimas pagal įstatymą. Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SŠK nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. Vadinasi, sutuoktiniai turtą pasidalyti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SŠK 23 straipsnis). Todėl bylą nagrinėjusiam teismui nustačius, jog ginčo butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas pagrįstai pripažintas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Posėdžio metu atsakovė šią skundo dalį grindė ir CK 3.88 str. 3 d. nuostata, kad turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šis argumentas taip pat atmestinas. Kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu ir nėra įrašo, kad savininkai yra abu sutuoktiniai, turtas laikomas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Nenuginčytas įrašas registre nėra kliūtis įrodinėti, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji nuosavybė. Kolegija daro išvadą, kad atsakovės asmeninė nuosavybė yra paneigta rašytiniu įrodymu - santuokos liudijimu ir susitarimu pirkti privatizuojamą butą (t.1, b.l. 78), kuriame yra nurodyta, kad LR santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio turinys šalims yra žinomas. O tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis numatė prezumpciją, pagal kurią turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog butas privatizuotas už vieno sutuoktinio, t.y. atsakovės, investicinius čekius (nors tokių įrodymų byloje nėra), nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį teisinį režimą. Tuo labiau kad ieškovė į santuokos metu įgyto turto sąrašą įtraukė ir AB “Akmena” akcijas, įgytas už ieškovo investicinius čekius A. K. vardu, ir prašė jas padalyti kaip santuokinį turtą. Argumentas, kad teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimą, nesigilino į klausimą dėl turto išlaikymo po 2004 m. gruodžio mėn. įvykusių skyrybų, nesvarstytinas. Šioje byloje reikalavimas nagrinėti tokios kompensacijos priteisimo klausimą pareikštas ir sprendžiamas nebuvo, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliantės argumentų pagrįstumo nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje priimtų procesinių teismų sprendimų įsiteisėjimas neužkerta kelio atsakovei, manančiai, kad ieškovas nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita, pareikšti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo kitoje byloje.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, dalydamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovui priteisė didesnę turto dalį, o atsakovei nepriteisė jokios kompensacijos.

Santuokinis turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė lygias šalių dalis į bendrą turtą ir kiekvienam buvusių sutuoktinių priteisė turto už 57 973 Lt. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad ieškovui kliuvo daugiau daiktų (dvi mašinos, garažas, akcijų dalis) nepriteisiant atsakovei iš ieškovo jokios kompensacijos, nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Pinigine išraiška abi šalys gavo vienodos vertės turto. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas tiek nuo ieškovo, tiek nuo atsakovės pasiūlytų turto padalijimo variantų, pagrįstai vadovavosi LR CK 3.127 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis ir nepažeidė CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Kadangi atsakovė priešieškinyje nekėlė reikalavimo dėl 2007-02-06 ieškovo A. K. įgyto buto, esančio Savanorių g. 45-18, Kretingoje, padalijimo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nesvarstytinas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, išsamiai jas motyvavo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl 2004-12-06 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo atnaujintoje civilinėje byloje, sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad 2004-12-06 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas- šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutaria:

Atsakovės E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad panaikinamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1564-2/2004 ir priimamas naujas sprendimas- 1975-11-15 Kretingos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 340, tarp A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Julija Gražina VaitulionienėRimvida Zubernienė