Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.2; 1.2.7.4.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2022 m. gegužės 12 d.

nukentėjusiojo E. S. atstovei pagal įstatymą Genovaitei Eidukienei, atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,

uždarame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 151¹ straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2021 m. kovo 26 d., apie 8 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, rankos delnu sudavė nemažiau dviejų kartų neįgaliam nepilnamečiui sūnui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), į kairįjį skruostą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam E. S. fizinį skausmą.

Be to, V. S., laikotarpyje nuo 2019 m. vasaros pradžios iki 2020 m. vasaros pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad sūnus E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis, pasinaudojęs jo pažeidžiamumu dėl nepilnametystės, pasiūlęs užmokestį – telefono sąskaitos papildymą, įvesdamas savo lytinį organą nepilnamečiui savo sūnui E. S. į burną, analinę angą, nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau vieną kartą tenkino lytinę aistrą su E. S. oraliniu ir analiniu būdu už nukentėjusiajam E. S. pasiūlytą ir suteiktą užmokestį – telefono sąskaitos papildymą, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sūnaus E. S. sveikatą, kadangi E. S. konstatuotas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su V. S. veiksmais – lytinės aistros tenkinimu nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Kaltinamasis V. S. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies – dėl fizinio skausmo sukėlimo pripažino kaltę visiškai, o dėl lytinės aistros tenkinimo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2021 m. kovo 26 d., apie 8 val., jis sužinojo, kad E. S. mokykloje apstumdė mergaitę, išpylė traškučius. Jis sūnaus paklausė, kodėl jis taip padarė, liepė jam palikti telefoną namuose. E. S. numetė telefoną ant lovos ir pasakė „Eik tu nachui“ bei nuėjo į kitą kambarį. Jis sūnui sudavė vieną kartą rankos delnu, tada E. S. pasakė, kad pasakys, jog jis jį prievartavo. Sūnus daugiau nieko nepasakė, išėjo į lauką ir mokykliniu autobusiuku išvažiavo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), pas jo draugę. Sūnus iš mokyklos grįžo apie 16 val. Netrukus atvyko policija ir Joniškio rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Jis netenkino lytinės aistros su sūnumi, taip nebuvo, sūnus prisigalvojo. Jis vis papildydavo sūnui telefono sąskaitą žaidimams, sūnus pykdavo jeigu jis to nepadarydavo. Nieko panašaus, kas nurodyta kaltinime, jis sūnui nedarė, nebuvo taip. Sūnus jį tikrai apkalba, mano, kad tai sūnaus kerštas. Sūnus susidraugavo su T. G. ir pradėjo ant jo kažkaip pykti. T. G. turbūt sūnų primokino. Sūnus visą laiką auga su juo, mama (duomenys neskelbtini) yra. Jis su sūnumi gyvena dviese (duomenys neskelbtini). Sūnus E. S. buvo jam siūlęs pačiulpti už telefono sąskaitos papildymą, sakė, kad pusbroliui taip darė. Jis sūnų subarė, tai jis užpyko. Pastoviai visokios nesąmonės buvo (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) mokykloje. Su sūnumi apie tai kalbėjosi, lyg tam kartui pasikeitė. Buvo savo organus nusipaveikslavęs ir įsidėjęs, sūnus nuo pat mažens yra toks. Nuo 10-11 metų tos nesąmonės prasidėjo, buvo gal 10 pareiškimų. Pareiškimai buvo (duomenys neskelbtini)o mokykloje, (duomenys neskelbtini) mokykloje. Sūnui pastoviai išrašinėjami vaistai. Kai stipresnius išrašydavo, tai palikdavo sūnus ramus, praeina laikas ir vėl prasideda. Sūnus pastoviai žiūri pornografinius žurnalus, filmus, masturbuojasi. Su pareikštu ieškiniu nesutinka visiškai. Jis nežino, kodėl sūnus jį apkalba. Sūnus kaime visokių nesąmonių prisakydavo apie jį, po to atsiprašinėdavo. Su sūnaus sveikata yra blogai. Čia ne nuo to įvykio viskas prasidėjo, jis išsigandęs ir tiek.

Psichiatrė ekspertė Živilė Vilutienė teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. ji atliko nukentėjusiojo E. S. teismo psichiatrinę ekspertizę. Ekspertizę atliko pagal pateiktus klausimus. Į pirmą klausimą atsakė kartu su psichologe eksperte Agne Šiaulyte. Ji atsakė į 1, 2, 4, 5 klausimus, o kolegė atsakė į 1 ir 3 klausimus. E. S. tėvo sumušimą vertino kaip nereikšmingą įvykį, taip jisai sakė. Ji rekomenduoja, kad E. S. nebūtų apklausiamas, jo papildoma apklausa nerekomenduojama, nes gali būti pabloginta jo emocinė būsena, jam vėl būtų stresas. E. S. ekspertizės metu atvirai atsakinėjo į klausimus. Jis tiksliai negalėjo nurodyti, negalėjo patikslinti, kada vyko tokie veiksmai, tiksliai nurodyti negalėjo, kada ir kiek kartų, gal 2, 3, 4, 5 kartus. Apie kitus įvykius nepasakojo. V. S. prieš E. S. panaudotas smurtas ir paskatino jį apie šį įvykį papasakoti. Seksualizuotas elgesys paprastai atspindi seksualinę prievartą.

Psichologė ekspertė Agnė Šiaulytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad į pirmą ekspertizės klausimą ji atsakė kartu su kolege psichiatre eksperte Ž. Vilutiene, o į 3 klausimą atsakė ji pati. Kas liečia dėl pirmo klausimo, sudėtingiausia tiriamajam E. S. įvardinti tas kiekybines išraiškas. Buvo užduotas klausimas, ar nukentėjusysis E. S. linkęs fantazuoti, ar kiti jam gali įkalbėti tam tikrą informaciją (seksualinio pobūdžio)? Ar atsižvelgiant į jo pažintinės veiklos ypatumus, galima tikėti jo parodymais? E. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui, tame tarpe, seksualinio pobūdžio informacijai, dėl kurių jis negalėtų duoti parodymų. Toliau atliekant (iki) teisminio tyrimo veiksmus, rekomenduojama remtis E. S. parodymais, kaip duotais remiantis asmenine patirtimi, ir daugiau jo neapklausinėti. Tai ką jis konkrečiai pasakojo apie byloje tiriamus įvykius, pirmų duomenų analizė tikrai leistų pagrįstai daryti išvadą, kad jis kalbėdamas rėmėsi savo asmenine patirtimi, duodamas parodymus, tiek ir ekspertizės metu. Tas yra itin svarbu, jo pasakojimą lydinčios emocinės reakcijos, jos yra stiprios, jos negali išplaukti be tos asmeninės patirties, jeigu tos patirties nebūtų, nebūtų tokių emocijų, nebūtų pykčio, to emocinio skausmo, kurį galima buvo matyti ir ekspertizės metu, jau praėjus tam tikram laikui nuo ankstesnės tyrimo pradžios. Tokių duomenų, kurie leistų abejoti E. S. parodymais nenustatyta, jeigu būtų nustatyta, apie tai būtų kalbama išvadoje. Jam pačiam savarankiškai visa tai įvardinti yra labai sudėtinga. Ekspertizės metu pykčio tėvui buvo tikrai daug. Dėl paskutinio konflikto su tėvu metu, E. S. ryžosi atviriau papasakoti ir kitiems asmenims, apie savo asmenines patirtis. Klausiant jo ekspertizės metu, ką jis žino apie lytiškumą, seksualinę prievartą dar neklausiant, jis matomas emociniuose jo žodžiuose, apie seksualinę prievartą supratimas ribotas. E. S. buvo užduotas klausimas – ar seksualinė prievarta žaloja žmogų. Jis atsakė: „Žiūrint, į kur. Jeigu į tą vietelę, jis turėjo omenyje (išangė), ne moterišką, tada žiauriai sutraumuotas“. Neturint tokios asmeninės patirties, vaikai nepasako tokių žodžių. Ką patiria vyrai, tai jis aiškiai žino, ir diferencijuoja, vyrai aiškiai sutraumuoti. Jei į moterišką, tai 50 ant 50 patiria tą skriaudą. Vyrai tai labai sutraumuoti būna. Tai jos, kaip psichiatrė ekspertė minėjo, traktuoja kaip seksualinį elgesį, o seksualinis elgesys yra netinkamos seksualinės patirties pasekmė, tai vienas iš specifiškiausių seksualinės prievartos pasekmių indikuojantis netinkamas patirtis. Kadangi jo elgesys yra nekontroliuojamas, jam sudėtinga kontroliuoti savo impulsus, jis elgiasi pirmiau negu apmasto, kad šį elgesį reikia sustabdyti. Iš bylos medžiagos apskritai jos mato, kad tai, ką jis patiria namuose, jis visiškai perkelia į kitas erdves, labiausiai mokykloje. Jis pasakojo, kad tėvas jį mokino kaip elgtis su moterimi. Ekspertizės metu vėlgi tai patyrė, kaip jis bando kažkaip nerangiai, ne pagal socialinį kontekstą, pritaikyti tas jam teigiamas žinias. Iš tiesų, iš bylos medžiagos yra matoma, kad šeimoje patyrė įvairių elgsenos ribų pažeidimų. Jis turėjo tokių netiesioginių, tame tarpe ir tiesioginių, kaip ir seksualinių, patirčių. E. S. pasakojo apie tėvo turėtus lytinius santykius su drauge, kaip jis juos girdėdavo, vėlgi, tai veikė jo impulsus, jo savijautą. Jis atvirai sako, kad pornografinio turinio informacijos žiūrėjimas jį sužadina seksualiai. Ekspertizės metu jai buvo žinoma informacija, kad E. S. yra pasakojęs apie seksualines patirtis su pusbroliu. Ką kalba E. S. apie pusbrolį ir ką kalba apie tėvą, turinys skiriasi, skiriasi tuo, kad jeigu kalbant apie tėvą, kyla emocijos, pyktis, kalba ne vien apie vienkartinius epizodus, kalba apie papirkinėjimą, kuriam negebėdavo atsispirti, t. y. telefono sąskaitos papildymas ir panašiai, o kalbant apie pusbrolį, kalba apie vienkartinį epizodą, ir tokio emocinio turinio nėra. Tai toks užbaigtas kažkoks epizodas normalizuoja, kad išsako, jog skaudžiausia jam prisiminti, ne kaip trenkė, o kaip priekabiavo, čia jis kalba apie savo tėtį. Ekspertizės metu tas pyktis augo, pyktį jis išrėkė, pyktis buvo toks stiprus, kad iki ašarų, ašaras sutramdęs, suvaldė, bet tikrai jis buvo visiškai praradęs pusiausvyrą. Čia jau kalba apie tą autentišką jo patirtį, kurią pats patyrė, tai buvo skirtingas turinys. Iš tiesų sudėtinga kalbėti, kas yra pirmoji patirtis, dėl to, kaip ir minėjo, kad E. S. negali pats nusakyti, kada ir kokie įvykiai pasikartojo jo gyvenime, jis nesifokusuoja į šitą patirtį. Ekspertams yra svarbu, kas vyko šeimoje, šiuo atveju yra svarbu ir svaru. Jos turi labai daug informacijos apie elgesio, auklėjimo ribų pažeidimus, apie seksualinio elgesio normų nesilaikymą. Jos su psichiatre eksperte tvirtina savo ekspertizės akto išvadas, jos gali pasakyti ir teigia apie jo duotus parodymus, taip, jis galėjo juos duoti, nekelia abejonių, jos rekomenduoja teismui toliau jo neapklausti. Psichiatrė ekspertė į savo klausimus vėlgi atsakė, kuriais buvo remiamasi duomenimis, kurie yra pakankami, daugiau negu pakankami. Šį konfliktą, t. y. sumušimą, E. S. priėmė kaip stiprų įžeidimą, tai buvo paskutinis lašas, dėl kurio jis nebegalėjo kentėti. Nebuvo jausmų, nebuvo neigiamos emocinės patirties. Psichologė teigė, kad tai nesuvokimas, tai nepilnos žinios. Jeigu asmuo pilnai suvokia tą esmę, kokią žalą padaro, jeigu asmuo žino, reiškia, kad reikia priešintis tokiems veiksmams, E. S. nežino kur keiptis, jis žino, kad pyksta, tiek žinios jo ir pasibaigia. Vaikams labai svarbu, tie papirkinėjimai, juos labai veikia tokiu būdu. Kaip E. S. ekspertizės metu išreiškė, kad kentėjo iki tol, kol jam tėvas netrenkė. Psichologiniu požiūriu, E. S. nežinojo, nesuprato, kad reikia priešintis, veikti aktyviau, kad reikia kreiptis pagalbos.

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Joniškio rajono vaiko ir gerovės centre, nuo 2018 m. gruodžio 4 d. ji pradėjo dirbti su V. S. šeima. 2021 m. kovo 26 d. jai paskambino specialiosios mokyklos direktorė S. K., kuri pasakė, kad E. S. nori ateiti į seniūniją ir pasikalbėti. Socialinė pedagogė jį palydėjo iki seniūnijos ir E. S. pradėjo jai pasakoti, kad tėtis trenkė jam į žandą 2-3 kartus. Bet sako, kad pats kaltas, jog nori dar kai ką pasakyti. Pasakė, kad tėtis prie jo priekabiavo, jis tai kartojo kelis kartus. Pradžioje ji stengėsi neišgirsti ką jis sako, bet jis primygtinai pasakojo ir sakė, kad jis neišsigalvoja, jog tai yra tiesa. Ji jam pasakė, kad apie tai turės pranešti ir vaiko teisėms, policijai. E. S. sutiko. Ji visą informaciją užsirašė ir pranešė Joniškio VTAS ir policijai. E. S. sakė, kad tėtis savo lytinį organą kišo jam į burną ir į užpakalį, tai sakydamas pirštu parodė į savo išeinamąją angą ir burną. Datos jis neįvardino, sakė, kad tai vyko kelis kartus, prasitarė, jog tai darė už telefono sąskaitos papildymą. Ji smulkiai visko E. S. neklausinėjo. Jis sakė, kad jam nepatiko, tai ką su juo darė tėvas. Nepajuto, kad E. S. pokalbio metu fantazuotų, meluotų, jis visą laiką sakydavo viską taip, kaip buvo. Negalėtų atsakyti, ar dėl keršto E. S. taip sakė. Kai lankydavosi šeimoje, paklausdavo E. S. kaip jam sekasi, atsakydavo trumpai – taip, ne. Jeigu E. S. būdavo lauke, tai kalbėdavo daugiau. Pats keisčiausias E. S. elgesys tas, kad jis ieškodavo glaudaus ryšio, prisilietimo, buvo noras vis ją apsikabinti. Prašė V. S., kad su sūnumi pasikalbėtų apie tai, kad taip negalima daryti, kad negalima liestis prie svetimų žmonių. E. S. tada buvo gal 15-16 metų. Duomenų apie jo lytinius nukrypimus ji neturėjo. E. S. minėjo mamos sesers vaiką, jis tik pasakė, kad jis yra tai yra daręs ir rodė kaip su juo elgiasi. Dar sakė, kad ir anksčiau jam tėvas yra sudavęs per nugarą, bet kada tai buvo, kiek kartų ir kur neįvardijo, sakė, kad senai, bet ji suprato, kad tai ne vieną kartą buvo. Kai apsigyveno su tėvu dviese socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), visa tai ir įvyko. E. S. neklausinėjo kada visa tai prasidėjo. Tekdavo ir su socialine darbuotoja nuvykti, kai įeidavo, tai E. S. tuoj puldavo jas apsikabinti. Nemano, kad tai būdavo pasisveikinimas, jis ir prie mokytojų apsikabindavo. Sužinojusi apie šią situaciją, ji E. S. paklausė, ar tai daro prisižiūrėjęs filmų, bet jis tai neigė ir teigė, kad taip su juo elgėsi tėvas.

Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Nuo 2019 m. dirba su V. S. šeima. Apie šį įvykį sužinojo tada, kai jai pranešė S. B., su E. S. nebendravo. S. B. jai pasakė, kad E. S. atėjo pas ją ir informavo, kad V. S. smurtavo, sūnų išnaudojo lytiškai. Ta žinia jai buvo netikėta, nes visą tą laiką, kiek bendravo su šia šeima, jai net mintis tokia nebūtų kilusi. 2019 m. gegužės mėn., šiai šeimai teikė socialines paslaugas, kai tėvas su sūnumi E. S. atsikraustė adresu (duomenys neskelbtini). Galėtų pasakyti, kad tėvas vartojo alkoholį, bet buitis buvo tvarkinga, tėvas pats susitvarkydavo. Tėvas sakydavo, kad jis savo sūnumi rūpinasi. Kai atėjo pirmą kartą į šeimą, E. S. priėjo prie jos ir norėjo ją apsikabinti, paliesti, pabučiuoti į žandą, ji jam pasakė, kad taip daryti negalima. Ilgą laiką tikrai nelietė, bet norėdavo iki durų palydėti. E. S. buvo supykęs ir kurį laiką visai nebendravo su ja, t. y. iki tol, kol tas pyktis praėjo. Tas pyktis buvo gal kokį mėnesį, o po to jie bendraudavo ir tada jis kartas nuo karto užsimindavo, kad jis su ja nebendraus, nes ji neleidžia apsikabinti. V. S. yra labai konfliktiška asmenybė, su juo bendraudamas turi rinkti kiekvieną žodį, per daug įžeidus, jis konfliktuodavo su įvairiais pareigūnais. Po to įvykio, ji vyko pas V. S. ir buvo nusiteikusi, kad su V. S. bus neišvengiamas konfliktas, kaltinamasis V. S. sakys, jog tai neteisybė, bet atvykus pas jį į namus, iš tikro V. S. buvo labai ramus, pasimetęs, kas ją nustebino. Jis sakė, kad smurtavo prieš sūnų, pliaukštelėjo jam dėl to, jog sūnus jį išnervino. Sakė, kad vaikas jį apkaltino, jog jis seksualiai jį išnaudoja, sakė, kad taip nebuvo. V. S. savo teisybę gindavo emocingai, todėl jai pasirodė keista, kad jis tuo metu, kai jį palankė, buvo ramus. Vieną kartą kartu su kolege atvyko pas V. S. į namus, atidarė duris V. S. ir svečiuose pas jį pamatė berniuką, kuriam galėjo būti apie 12 metų. Šiek tiek berniuką žinojo, nes jis buvo kolegės prižiūrimos šeimos vaikas. V. S. paklausė, ką tas vaikas čia veikia, tai V. S. pasakė, kad čia E. S. draugas, bet tuo metu E. S. namuose net nebuvo. Dėl to jai ši situacija pasirodė keista. Kai lankydavosi V. S. namuose, tai E. S. tylėdavo, daugiau kalbėdavo jo tėvas V. S.. Ji su vadybininke S. B. yra kalbėjusis, kad E. S. lytinis potraukis yra padidėjęs.

Liudytojas V. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis gyveno su jo mamos sese. E. S. yra jo pusbrolis, jokių santykių nepalaiko nei su E. S., nei su jo tėvu V. S.. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 10 klasėje. E. S. mokosi (duomenys neskelbtini). Anksčiau bendravo su E. S., gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Nėra kalbėję su E. S. seksualinėmis temomis, nieko jis jam nepasakojo. Pornografijos nežiūrėdavo su E. S., jokių seksualinio pobūdžio veiksmų vienas su kitu nedarė, nematydavo, kad jo brolis taip darytų. Jo broliui G. 22 metai, gyvena Anglijoje, jau 2 metus negrįžo į Lietuvą, grįždavo 2 savaitėms. Dabar E. S. gyvena (duomenys neskelbtini), kai gyveno kaime, buvo kaimynai. E. S. atvažiuodavo į kaimą, o jis pas jį nuvažiuodavo į miestą. Kalbėdavosi apie mokslą, apie seksą nekalbėdavo, yra vienmečiai. Nėra taip buvę, kad jam kas siūlytų pačiulpti. Anksčiau piktuoju nėra buvę. E. S. nesiskundė, kad tėvas jį muštų.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su sūnumi E. S. jau metus laiko gyvena (duomenys neskelbtini). Ji apie šiuos įvykius sužinojo, kai E. S. atvyko pas ją gyventi į (duomenys neskelbtini). Ji netiki, kad gali taip V. S. pasielgti. E. S. vieną kartą yra sakęs, kad tėvas lindo prie jo, jog tėvas į užpakalį jam kišo savo organą. E. S. yra sakęs, kad tėvas trenkė jam per veidą, tą yra sakęs, jog trenkė su delnu. Yra gyvenusi su V. S., nėra buvę, kad prieš vaiką smurtautų, E. S. bausti kokiomis nors fizinėmis bausmėmis niekas nebausdavo. Su V. S. ilgai negyveno, nes charakteriai nesutapo, konfliktuodavo visada, visko būdavo, kaip kiekvienoje šeimoje. Ji turi 2 grupės invalidumą, jos darbingumas 35 procentai. V. S. nėra tyčiojęs iš jos, kad ji šiokia ar anokia. E. S. sakydavo, kad nori tėvui atkeršyti. Ji jo klausė, kodėl jis taip negražiai apie tėvą kalba, sakė, kad negalima apie tėvą taip sakyti. E. S. sakė, kad tėvo bijodavo, ji jo klausė, kodėl jis tylėjo tiek metų, o dabar taip staigiai prabilo, galėjo pasipasakoti kažkam. Kai ji nebegyveno su V. S., gal kas ir įvyko tarp jų. E. S. ir ją apsikabina, mano, kad ne iš piktumo, gal iš švelnumo. Darbuotojas apsikabina, jos sako jam, kad negalima taip daryti. E. S. buvo linkęs meluoti. Sūnus E. S. buvo mėgėjas viską pasipasakoti, ką valgė ir t. t. Netiki, kad tokią paslaptį būtų slėpęs. Kol gyveno kartu, V. S. su sūnumi E. S. elgėsi gražiai, jie kartu žaisdavo. Ji ir pati yra nutvėrusi E. S. masturbuojantis, pasakė, kad negalima taip daryti. Anksčiau E. S. žiūrėdavo pornografinius žurnalus. Sakė E. S., kad viešoje vietoje to daryti negalima, negalima tokių žurnalų žiūrėti. E. S. būna toks suktas, kad sunku iš jo ką nors išgauti, gali 20-30 min. išbūti nekalbėjęs. Pastoviai su sūnumi bendrauja, gyvena kartu, anksčiau pas jį atvažiuodavo pagal galimybes.

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. kovo mėn. viskas vyko jos namuose, ji tuo metu buvo paskirta E. S. globėja. Ryte kėlė vaikus į mokyklą, E. S. atėjo į virtuvę, V. S. jam pasakė, kad dar anksti. E. S., išeidamas iš virtuvės, pasakė tėvui „eik nachui“. Tėvas pribėgo prie E. S. ir trenkė delnu jam per veidą. Tada E. S., atbėgęs į virtuvę, pasakė, kad pasakys socialinei darbuotojai S. B., kad tėvas jį prievartaudavo. Kas ten tarp jų vyko, ji nematė, nes virtuvėje šukavo dukrai plaukus. Pats E. S. sakė, kad tėvas jam trenkė į veidą. Tą pačią dieną, po pietų, atvažiavo Vaiko teisės ir pasiėmė E. S., o V. S. išvežė policija. Ji nežino, kodėl E. S. taip pasakė. Ji jo paklausė, kodėl jis taip pasakė, o E. S. atsakė, kad atkeršys tėvui, kad sudavė į veidą. E. S. serga cukriniu diabetu, jis labai mėgsta saldumynus, tėvas jam neduodavo. V. S. nesmurtaudavo prieš sūnų, čia pirmas kartas buvo. Nieko ji apie tai daugiau gerai nežino, todėl negali to nei patvirtinti, nei paneigti. Kažkada E. S. yra pasakęs taip, kad juo visi tikės, o tėvu niekas netikės.

Liudytojas T. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, mato pirmą kartą, yra girdėjęs tik gandus apie jį. E. S. pažįsta, lanko tą pačią mokyklą kaip ir jis, mokosi vienoje klasėje. Su E. S. buvo apsipykę, dabar santykiai draugiški. Girdėjo tiek, kad E. S. buvo išprievartavę. E. S. sakė, kad jį bandė išprievartauti. Jis nieko nesakė, jokių pornografinių nuotraukų su juo jis nežiūri. Jis suprato, kad tėvas padarė E. S. kažką negero. Nežino nei kaip pasakyti, prievartavimas, pedofilija, na kažkas panašaus. E. S. tiek ir tesakė, kad išprievartavo, per prievartą kišo lytinį organą į burną. Kitą dieną vėl kitaip pasakojo, nežino, ar tai tiesa. Sakydavo, kad tėvas lįsdavo, priekabiaudavo. Tėvas E. S., kaip jis pasakojo, papildydavo telefono sąskaitą, duodavo pinigų saldumynams nusipirkti, kad padarytų seksualinę paslaugą. Vieną kartą teko patekti į ligoninę, bet jis pykčio ant E. S. nelaiko. E. S. lįsdavo prie mergaičių, kviesdavo mažamečius berniukus už kampo, su juo nėra taip buvę. Nepamena, kurioje klasėje buvo, sakydavo, kad namuose taip būdavo. Jis gyveno anksčiau (duomenys neskelbtini). Jis jam nepatarė kur kreiptis, E. S. sakė, kad parašys pareiškimą, paduos į teismą, gal pats sugalvojo tai. Su E. S. susimušė, susipyko, kaip ir visi paaugliai, dėl ko susimušė, jis nesakys, nes tai nesusiję su šiuo įvykiu. Pas jį namuose nėra buvęs, tik mokykloje sueina ir viskas.

Liudytojas L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių reabilitacijos centre medicinos psichologu. Pagal projektą dirbo su V. S.. 2021 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti ir 2021 m. kovo 29 d., pokalbio metu tėvas V. S. pasiūlė pasikalbėti su jo sūnumi E. S. dėl patirto fizinio smurto. Jis per Messenger programėlę susisiekė su E. S. ir pradėjo kalbėti apie įvykusį konfliktą tarp tėvo ir sūnaus. E. S. pats pirmas pasakė nebenorintis tylėti ir pradėjo pasakoti apie patirtą seksualinę prievartą. Jis šiek tiek, savo rėmuose, paklausė, ką E. S. turi omenyje sakydamas, jog patyrė seksualinę prievartą. Matėsi jo pyktis, pyko ant tėčio. Vaikas kalbėjo nerišliai, nuotrupomis ir labai aktyviai judėjo po kambarį, blaškėsi, pateikė informaciją nenuosekliai. Pasakė, kad tėvas prie jo lindo. Paklausė jo, kada pirmą kartą įvyko ši situacija, pasakė, kad įvyko kažkur prieš du metus. Kai paprašė pakomentuoti, ką tėvas darė pirmą kartą prieš du metus, pasakė, kad neatsimena. Tuomet jis E. S. paklausė, kiek apskritai kartų buvo, jis pasakė, kad kabinėjosi apie penkis kartus. Tada jis E. S. paklausė, kurį kartą prisimena. Jis pasakė, kad atsimena, kaip trečią kartą įvyko, kai tėvas lindo prie jo. Jis pasakė, kad tėvas pasiūlė „pačiulpti“, atlikti oralinį aktą, pasakė, kad „tėvui nestovėjo“, nebuvo pilna erekcija. Jis tėvui pasakė, kad jam nepatinka tai daryti. Tėvas jam atsakė „tai nedaryk“. Tuomet ir baigėsi, pasak vaiko, tas prievartavimas. Visus kartus tėvui taip ir nepavyko atlikti. Vaikas dar užsiminė, kad tėvas bandė atlikti analinį aktą, tačiau vėlgi nesėkmingai. Vaikas taip pat paminėjo, kad jam trukdydavo miegoti tėvo ir sugyventinės naktimis atliekami lytiniai aktai. Jam trukdydavo kokybiškai išsimiegoti, tai jam keldavo diskomfortą, dėl ko blogai išsimiegodavo. Vaikas sakė, kad apie tai sakė vaiko teisių specialistei. Dar bendravo su socialine darbuotoja, kuri yra atsakinga už vaiko priežiūrą, ji paminėjo, kad vaikui pasireiškia seksualizuotas elgesys. Ji paminėjo, kad E. S. priekabiaudavo prie moterų, liesdavo jų krūtis, stengėsi liesti kojas, šlaunis, lytinius organus. Konkrečiai E. S. to pirmo pokalbio metu, per kurį jis pats savo iniciatyva ėmėsi pasakoti apie seksualinę prievartą, jam tikslių detalių, t. y. kada, kaip, kiek kartų tėvas seksualiai jį prievartavo, nenurodė, jo pasakojimas buvo nenuoseklus. 4-5 kartas buvo oralinis, bet jam nepavykdavo. Kituose kartuose bandė lyg analinį aktą, bet jam lyg tai vėl nepavyko. Apie kažkokį atsilyginimą, apie tai vaikas nieko neminėjo. Negali teigti ar galėjo būti seksualinė prievarta, tačiau jis tos galimybės neatmeta, neatmeta ir keršto galimybės. Seksualizuotas elgesys gali būti dėl prasidėjusio lytinio brendimo, taip pat gali būti ir tada, kai vaikas patiria seksualinę prievartą, dažnu atveju taip būna. Negali teigti to, ar vaikas melavo, ar išsigalvojo, nesimatė, kad fantazuotų, jis normaliai viską pasakojo. Apie patirtis nekalbėjo, kai kalbėjo apie darbuotojas, tai jis juokėsi.

Iš 2021 m. birželio 2 d. nukentėjusiojo nepilnamečio E. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją posėdžio protokolo matyti, kad jis parodė, jog yra E. S., gyvena (duomenys neskelbtini). Žino dėl ko susirinko, dėl tėvo turbūt. Yra susipykęs su tėvu. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) pas tokią moteriškę, jis supykęs tris kartus trenkė jam į veidą, dar priekabiavo. Trenkė prieš mėnesį ar du. Jis sakė keiksmažodį „ai, nachui“, o tėvas pagalvojo, kad „eik, nachui“ ir du sykius trenkė per kairį žandą. Su delnu ir ranka. Jautėsi blogai. Biškį paraudonavo, skaudėjo, skausmą vertina 5-6 balais. Buvo tuo metu pas tokią moteriškę D. J.. Tai buvo prieš jam išvažiuojant į globą. Tai buvo pavasaris, vasario mėn., nebežino. Buvo diena, šviesu, kokia 7-8 val. ryto. Kai išvežė jį, buvo 15 val. Jis sakė, kad kreipsis į S. B., buvo piktas. Nuėjęs pas B., pasakė viską tiesiai šviesiai. Kaip tėvas sudavė, namuose buvo B. ir tos moters vaikas mažiausias. Niekas nematė, nes kambary buvo tik jis ir tėtis. Dabar jaučiasi gerai. Konfliktas įvyko, nes jis jį pasiuntė „ant trijų raidžių“. Jis sako „ateik čia“ ir trenkė per žandą kelis sykius. Tai vyko salone, kur televizorius, lova. Pasisakė S. B.. D. J. girdėjo, bet nieko nesakė, nes galvojo, kad jis jį pasiuntė ant trijų raidžių. Tėvas kartais trenkia „žuvį“ per sprandą. Tai buvo seniau, du tris mėnesius anksčiau iki sudavimo į veidą. Tada jis išprovokavo. Kartais išprovokuoja jį, kartais žodžiais, kartais veiksmais. Stengiasi neprieštarauti, bet būna, kad prieštarauja. Jis lyg trenkė kažkokiam globėjos vaikui, kur gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvas trenkė iš nugaros pusės į kaklo sritį. Yra sudavęs 10-12 kartų. Čia atskiri atvejai. Per 2-3 metus. Tada gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyveno lyg tai gegužės mėn., atvažiuodavo į svečius pas tokią draugę (duomenys neskelbtini). Kartais būdavo, kad tėvas suduoda be priežasties, dažniausiai dėl to, kad neklauso. Skausmas buvo 3-6 balų. Pyksta ant tėvo. Tikrai mušė jį tėtis. Jis jam liepdavo čiulpti, bandydavo įkišti į išangę, jei nepavykdavo supykdavo, tada jį ignoruodavo, kaip nepažįstamą. Tai buvo prieš metus žiemą, jam buvo 14-15 metų. Tada gyveno kartu su tėvu dviese (duomenys neskelbtini). Prašė tėvo papildyti sąskaitą, o jis sakė „pačiulpsi, turėsi“. Sakydavo ne, bet tėvas priversdavo. Kaip tas vykdavo, nepamena, nori pamiršti. Sakė „pačiulpsi, gausi papildymą“, jis neatsisakydavo, kaip tas vyko neįsivaizduoja, pamiršo, tai buvo tėčio kambary, tėvas gulėdavo, jis irgi gulėjo. Nepamena kaip tas vyko. Tėvas buvo su drabužiais, tik nusimovęs kelnes ir apatinį trikotažą ir sakydavo „čiulpk“. Tėvas priversdavo jį žodžiais „prašau“, sakė ne, bet paskui sutikdavo. Kokius 2-3 kartus prašė. Pats tėvas įkišdavo lytinį organą jam į burną. Jis šlykštėjosi. Nieko gero neišeidavo, nepabaigdavo. Skysčio neatsirasdavo burnoje, nes jam nepavykdavo. Ar varpa sustandėjusi buvo, neatsimena. Jei nepavykdavo, tėvas pykdavo, po to, vėl lįsdavo ir lįsdavo, priekabiaudavo. Tai buvo daug kartų, 4-5 kartus. Visi kartai buvo (duomenys neskelbtini). Jis kviesdavo „ateik“ ir daugiau nieko, žadėjo pinigų, papildyti sąskaitą, jei pavykdavo biškį, tai papildydavo. Jis jo galvą lenkdavo link to dalyko, paskui paleisdavo. Jis nuspręsdavo, kada aktą reikia baigti, tėtis supykdavo, kartais liepdavo tęsti, kartais ne. Jautėsi blogai. Tėtis bandė kišti į išangę savo lytinį organą, tai vyko seniai, kai gyveno (duomenys neskelbtini). Jam skaudėdavo. Kai tėtis miegodavo su drauge, girdėdavo jų santykius. Jam jis bandė kišti stovėdamas, o jis klūpėdavo, ar gulėdavo. Kartais jis pats nusirengdavo apatinę dalį, kartais tėtis. Kišdavo ir liepdavo čiulpti, kartais tą pačią dieną, kartais kitomis. Gyveno su tėčiu dviese. Girdėjo kaip tėvas santykiauja su D. J., kai nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini). Analinių aktų buvo 5. Ne visais atvejais juto skausmą, tik tada, kai jam pavyko normaliai įtaikyti. Vieną kartą. Jam skaudėdavo ir jis ištraukdavo, neišbėgdavo sperma. Už tuos aktus atsilygindavo telefono sąskaitos papildymais. Fizinio smurto tėvas nenaudojo. Smurtas ir lytinis priekabiavimas vieną kartą vyko tuo pačiu metu. Tėvo bijojo, nes jis smurtaudavo, kai būdavo girtas. Nedažnai būdavo girtas. Kai liepdavo čiulpti ir kišdavo, buvo ir girtas, ir ne. Sutikdavo santykiauti su tėvu, nes jo bijojo, taip pat dėl sąskaitos papildymo. Anksčiau nesakė, nes bijojo, bet paskui įgriso ir jis pasakė. Paskutinis kartas buvo praeitą vasarą. Su kitais asmenimis turėjo lytinių santykių, su pusbroliu, jam tiek pat metų kaip ir jam. Jo vardo nenori sakyti. Nekiša pusbrolio į tokias nesąmones. Prieš kokius 5 metus buvo, tik liepė čiulpti. Jis iš mamos pusės. Bendrai draugiškai susitarė. Jis jam irgi kažkada čiulpė. Jis masturbavosi paauglystėje, tėtis žinojo, bet nėjo į jo kambarį. Prie J. vaikų yra masturbavęsis, yra D. įspėjusi, kad taip negalima. Vaikai netyčia užtikdavo jį. Dėl tėvo sako tiesą, tikrai taip buvo. Dėl tėvo veiksmų norės kompensacijos, kokios, spręsti teismui (1 t., b. l. 107-109).

Iš 2021 m. kovo 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant išsiaiškinti tikslesnes įvykio aplinkybes, 2021 m. kovo 30 d. buvo nuvykta į Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrą, kuriame tuo metu gyveno nepilnametis E. S.. Buvo bendrauta su negalią turinčiu nepilnamečiu kartu dalyvaujant jo mamai R. G.. Pokalbio metu nepilnametis E. S. paaiškino, kad prieš kelias dienas tėvas V. S. buvo jam su ranka sudavęs du kartus per kairį skruostą, už tai, kad pasak V. S., sūnus jam pasakė žodžius „Eik nachui“, nors E. S. tvirtino, kad tokių žodžių savo tėvui nesakė. Pokalbio metu E. S. buvo pasiteirauta, ką jis turėjo omenyje, teigdamas Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui apie tai, kad tėvas jį seksualiai išnaudoja. Pastarasis paaiškino, kad tėvas V. S. daugiau nei penkis, arba mažiau nei keturis kartus yra liepęs „čiulpti“ E. S. jo lytinį organą. Neįgalumą turintis vaikas E. S. taip pat paaiškino, kad jo tėvas yra taip pat daugiau nei penkis, arba mažiau kaip keturis kartus bandęs kišti savo lytinį organą į E. S. išeinamąją angą. Pokalbio metu, vaikas E. S. patvirtino, kad maždaug prieš mėnesį laiko, tėvas V. S. buvo lietęs jo lytinį organą. Vaiko pasiteiravus, kiek kartų tėvas yra baigęs savo tokius veiksmus, tai yra, kiek kartų E. S. tėvas yra įkišęs savo lytinį organą į burną ir į išeinamąją angą, pastarasis nurodė, kad V. S. įkišęs savo lytinį organą į jo burną yra tik du, ar vieną kartą, o į išeinamąją angą lytinį organą tėvas yra įkišęs vieną kartą. E. S. paaiškino, kad po to, kai tėvas ištraukdavo savo lytinį organą jam iš burnos, joje jokio skysčio nelikdavo. Vaikas E. S. paaiškino, kad tėvas kišdavo savo lytinį organą jam į burną vienerių metų laikotarpyje, tačiau tai buvo tikrai ne 2021 metų kovo mėnuo (jis tiksliai neatsiminė, kada tai buvo, negalėjo tiksliai to pasakyti). Neįgalumą turinčio vaiko buvo paklausta, kodėl jis leisdavo tėvui V. S. atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Pastarasis atsakė, kad leisdavo todėl, nes bijodavo tėčio, nors apsimesdavo, jog jo nebijo. Pokalbio metu E. S. pasiteirauta, kur visus šiuos veiksmus tėvas atlikdavo prieš jį ir ką tėvas darydavo, kai vaikas atsisakydavo tenkinti jo norus. Pastarasis paaiškino, kad tėvas šiuos veiksmus atlikdavo kambaryje, jie būdavo tik dviese, taip pat paaiškino, kad kai E. S. nesutikdavo, kad būtų įkišamas V. S. lytinis organas jam į burną, ar į išeinamąją angą, tėvas labai supykdavo ir jį pradėdavo ignoruoti. Nepilnamečio vaiko buvo paklausta, kodėl jo manymu, tėvas versdavo atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Pastarasis paaiškino, kad tėvas taip galėdavo daryti todėl, kad jis tuo metu neturėdavo jokių lytinių santykių. Kalbant su nepilnamečiu vaiku E. S., buvo pasiteirauta, kam jis dar yra pasakojęs apie V. S. atliekamus veiksmus prieš E. S. valią. Pastarasis paaiškino, kad apie šią situaciją yra papasakojęs V. S. psichologui Laurui, kuris yra iš Šiaulių ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei B. Šiems asmenims vaikas papasakojo apie tai, kaip jį tėvas seksualiai išnaudodavo tik po to karto, kai tėvas 2021 metų kovo mėnesį sudavė E. S. su ranka per kairį veido skruostą (1 t., b. l. 20-21).

Iš 2021 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur prieš nukentėjusįjį E. S. buvo panaudotas fizinis smurtas (1 t., b. l. 36-43).

Iš 2021 m. balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo tenkinama lytinė aistra pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą (1 t., b. l. 45-48).

Iš 2021 m. kovo 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pareigūnas pranešė apie tai, kad gavo pranešimą, kad 2021 m. kovo 26 d. buvo gautas raštas iš Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro, kad šiandien, t. y. 2021 m. kovo 26 d., apie 9.10 val. paskambino iš (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė S. K. ir paklausė, ar galėtų pabendrauti su E. S.. V. S. šeimai nuo 2018 m. gruodžio 4 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros paslaugos. E. S. skundėsi, kad jis nebenori grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) su tėvu V. S.. Nuo 2021 m. vasario 23 d. E. S. nustatyta laikinoji priežiūra vaiko laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje, pas tėvo draugę D. J., (duomenys neskelbtini). E. S. skundėsi, kad šiandien iš ryto, išvažiuojant į mokyklą, tėvas sudavė su ranka per žandą. Būna, kad tėvas jam su ranka suduoda per nugarą. E. S. įvardijo, kad jo tėvas jį seksualiai išnaudojo“. Įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apie 14.47 val. nuvykus nurodytu adresu prie pareigūnų priėjo jaunuolis, kuris prisistatė esantis E. S., kuris pradėjo pasakoti, kad šiandien, t. y. 2021 m. kovo 26 d., apie 8 val., globėjos namuose, tėvas V. S. jam vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tą patį jis kartojo ir atvykusiai Šiaulių apskrities VTAS, Joniškio r., vyr. specialistei Danguolei Repšienei. E. S. pasakojo, kad tėvas smurtauja nebe pirmą kartą, šiandien patirtą fizinį skausmą, 10 balų skalėje, įvertino 5 balams. Su nepilnamečiu bendraujant į namus parėjo tėvas V. S., kuris paaiškino, kad sūnus jo ir laikinosios globėjos D. J. neklauso, keikiasi, tyčiojasi iš mažesnių vaikų. Kadangi šiandien ryte, apie 8 val., namuose sūnus jam pasakė „Eik nachui“, jis vieną kartą delnu sudavė į skruostą. Alkoholio kiekio matuokliu Drager alcotest 6810, ARFL0129, V. S. buvo nustatytas 1,38 pro girtumas (1 t., b. l. 49-50, 51).

Iš 2021 m. kovo 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad dalyvaujant vaiko teisių vyr. specialistei Danguolei Rapšienei buvo bendrauta su galimai smurtą patyrusiu, nepilnamečiu E. S., šis pasakė, kad 2021 m. kovo 26 d., apie 8 val., globėjos D. J. namuose, tėvas V. S. vieną kartą delnu sudavė per kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusysis sukeltą fizinį skausmą 10 balų skalėje įvertino 5 balais. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai vaiką apžiūrėjo, sužalojimų nenustatė. V. S. patvirtino, kad sūnui vieną kartą delnu sudavė per skruostą, kadangi pastarasis jam pasakė „Eik nachui“ (1 t., b. l. 53-56).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Drager Alcotest 6810, ARFL 0129, panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2021 m. kovo 26 d. 15.31 val., V. S. nustatytas 1,38 prom. girtumas (1 t., b. l. 59-62).

Iš 2021 m. balandžio 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. 428/2021(04) matyti, atlikus tyrimą, siekiant nustatyti nukentėjusiojo E. S. sveikatos sutrikdymo mastą buvo padarytos šios išvados: 1. E. S. lytinių organų srityje sužalojimų nėra; 2. E. S. išangės srityje sužalojimų nėra; 3. E. S. burnos ertmėje sužalojimų nėra; 4. E. S. nustatyti odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje plaštakoje; odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nugaroje; poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, kairiame žaste, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. E. S. nustatytas odos nubrozdinimas kairėje padarytas kelių valandų bėgyje iki apžiūros. Odos nubrozdinimas dešinėje padarytas paros laikotarpyje iki apžiūros. Odos nubrozdinimas ir poodinė nugaroje padaryta prieš 3-5 paras iki apžiūros. Poodinės kraujosruvos dešiniame kairiame žaste, kairėje šlaunyje galėjo būti padarytos prieš 6-9 paras iki apžiūros. E. S. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 9 trauminių poveikių metu. Edvardui nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 179-180).

Iš 2021 m. rugsėjo 10-spalio 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS/162/2021 matyti, kad atlikus ekspertizę buvo padarytos šios išvados:

1. E. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį, jo psichikos būseną (iki byloje tiriamų įvykių diagnozuotą aktyvumo ir dėmesio sutrikimą F90.0; kitus mišrius elgesio ir emocijų sutrikimus F92.8; lengvą protinį atsilikimą, su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo F70.1), galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai; tikslių skaitinių aplinkybių išraiškų jis nusakyti negali), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu;

2. E. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį, jo psichikos būseną (nuo 2017-11-06 diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas F70.1), iki byloje tiriamų įvykių negalėjo pilnai suvokti įtariamojo jo atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės (t. y. pobūdžio ir reikšmės) ir jiems aktyviau priešintis. Vėliau E. S. galimybes aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams ribojo kitos aplinkybės (materialinis atlygis, įtariamojo baimė);

3. E. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui, tame tarpe, seksualinio pobūdžio informacijai), dėl kurių jis negalėtų duoti parodymų. Toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksmus, rekomenduojama remtis E. S. parodymais (kaip duotais remiantis asmenine patirtimi ) ir daugiau jo neapklausti;

4. E. S. nerekomenduojama toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrino veiksmuose ir teismo posėdžiuose dėl išliekančio psichotraumuojančio byloje tiriamų įvykių poveikio. Toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo veiksnus, rekomenduojama remtis E. S. parodymais (kaip duotais remiantis asmenine patirtimi) ir daugiau jo neapklausti;

5. E. S. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika (tiriamais V. S. veiksmais, t. y. lytinės aistros tenkinimas nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių) bei vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 2-14).

Iš 2021 m. balandžio 22-27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai, atvykusių pareigūnų, kuriuose užfiksuoti policijos pareigūnų bendravimas su E. S.. E. S. nurodo, kad tėvas jo atžvilgiu naudojo smurtą, liepė jam čiulpti lytinį organą, kišo lytinį organą jam į išeinamąją angą, tai vyko metu laikotarpyje, 1-5 kartus, tiksliai nei kada, nei kiek kartų tai vyko, E. S. negalėjo nurodyti (2 t., b. l. 62-67).

Iš 2021 m. kovo 26 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusiojo E. S. veidą sužalojimų ir sumušimų nesimato (2 t., b. l. 69-72).

Iš Neįgalumo lygio pažymos NL-3 Nr. 30 matyti, kad E. S. nustatytas sunkus neįgalumo lygis nuo 2020-01-03 iki asmeniui sukaks 18 metų, t. y. iki 2022-06-04 (2 t., b. l. 101).

Iš globos namų „Užuovėja“ įvertinimo išvados matyti, kad pokalbio metu E. S. nuosekliai nurodo ir išsako, kad tėvas liepė liesti jo organą, kišo savo organą jam (rodo į išangės sritį). Nuoseklus E. S. pasakojimas apie tėvo elgesį ir intymias patirtis, pasakojimo turinį lydinčios gėdos, įtampos patirtys bei stipriai išreikštas seksualizuotas elgesys ir susirūpinimas lytiškumo tema leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą iš tėvo (2 t., b. l 152-154).

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo

Kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino, kad 2021 m. kovo 26 d., apie 8 val., rankos delnu sudavė vieną smūgį sūnui E. S. į veido sritį, nes pastarasis jį pasiuntė necenzūriniu žodžiu. Nukentėjusysis E. S. tiek liudytojai S. B., tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė, kad 2021 m. kovo 26 d. apie 8 val., V. S. jam 2-3 kartus trenkė į veidą, nes jis V. S. pasakė „ai, nachui“, o V. S. išgirdo „eik nachui“. Dėl suduotų smūgių nukentėjusysis blogai jautėsi, jam skaudėjo, patirtą skausmą įvertino 5-6 balais. Tai, kad V. S. 2021 m. kovo 26 d., 8 val., padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusiojo E. S. parodymų, taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, Body kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, liudytojos D. J. parodymai.

Kaltinamojo V. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis 2021 m. kovo 26 d. rankos delnu suduodamas ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam sūnui E. S. į veido sritį, sukėlė pastarajam fizinį skausmą.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 151¹ straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikalstamų veikų įvykdymo

Pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 19 d.) atsako tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam ar kitam asmeniui už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Taigi, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti, kad nukentėjusiojo nepilnamečio savanoriškas sutikimas lytiškai santykiauti buvo pasiektas už pinigus ar kitokį atlygį arba už pažadą suteikti atlygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2013). Nukentėjusiuoju pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį yra nepilnametis, t. y. asmuo, vyresnis nei 14 metų ir jaunesnis nei 18 metų, ir kaltininkas tai žinojo arba turėjo ir galėjo tai numatyti. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia sąmoningai siekiant, kad nepilnametis asmuo už pinigus ar kitokį atlygį lytiškai santykiautų su kaltininku ar kitaip tenkintų jo lytinę aistrą. Minėta, kad vaikas (nepilnametis) jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas, kad vaikai yra labiau pažeidžiami nei daugiau gyvenimiškos patirties turintys suaugę asmenys. Toks vaiko teisių apsauga pagrįstas požiūris turi užtikrinti didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis. Pažymėtina, kad seksualinis vaiko išnaudojimas yra sunkūs jų pagrindinių teisių, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, pažeidimai (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, Preambulės 1 punktas).

Kaltinamasis V. S. neigė tenkinęs savo lytinę aistrą su savo nepilnamečiu sūnumi, teigė, kad sūnus jį apkalba, galimai sūnaus draugas T. G. sūnų primokino, E. S. pykdavo ant jo, kai jis nepapildydavo sūnui telefono sąskaitos, mano, kad taip sakydamas, sūnus kerštauja. Tačiau tokius kaltinamojo teismo posėdžio metu duotus parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors kaltinamasis V. S. ir neigia padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tačiau jo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtina:

- nukentėjusiojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad tėvas, t. y. kaltinamasis V. S., prie jo priekabiavo. Tėvas jam liepė čiulpti jo lytinį organą, taip pat tėvas bandė savo lytinį organą kišti jam į išeinamąją angą. Jei tėvui to padaryti nepavykdavo, jis ant E. S. supykdavo ir pradėdavo jį ignoruoti. E. S. paprašė tėvo papildyti telefono sąskaitą, o V. S. jam pasakė „pačiulpsi, turėsi“. E. S. nori pamiršti, kaip visa tai vyko. Pats tėvas savo lytinį organą kišdavo E. S. į burną, tai vyko 4-5 kartus, jis tuo šlykštėjosi. Tėvas jo galvą lenkdavo link lytinio organo. Jis dėl to blogai jautėsi. Tėvas savo lytinį organą bandė įkišti į jo išeinamąją angą, jam skaudėjo. Jis tuo momentu klūpėjo, o tėvas stovėjo. Jis jautė skausmą, kai tėvui pavykdavo normaliai įtaikyti. Tėvas jam atsilygindavo papildydamas telefono sąskaitą. Jis tėvo bijojo, sutikdavo santykiauti, nes ir bijojo tėvo, ir norėjo telefono sąskaitos papildymo;

- Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriuo, atlikus E. S. ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę buvo padarytos išvados, kad E. S., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį, jo psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio vietą, dalyvį, jo veiksmus, tačiau negali nusakyti tikslinių skaitinių aplinkybių), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; E. S. iki byloje tiriamų įvykių negalėjo pilnai suvokti V. S. jo atžvilgiu atliekamų nusikalstamų veiksmų esmės ir jiems aktyviau priešintis. Vėliau E. S. galimybes aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams ribojo kitos aplinkybės, t. y. siūlomas materialinis atlygis, V. S. baimė; E. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų – nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui, tame tarpe, seksualinio pobūdžio informacijai – dėl kurių jis negalėtų duoti parodymų. Toliau atliekant tyrimo veiksmus, rekomenduojama remtis E. S. parodymais, kurie duoti remiantis jo asmenine patirtimi, ir daugiau jau neapklausinėti, dėl išliekančio psichotraumuojančio byloje tiriamų įvykio poveikio; E. S. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika (tiriamais V. S. veiksmais – lytinės aistros tenkinimas nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių) bei vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas;

- psichologės ekspertės Agnės Šiaulytės teisme duotais paaiškinimais, kad E. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui, tame tarpe, seksualinio pobūdžio informacijai, dėl kurių jis negalėtų duoti parodymų. E. S. pasakojimą apie iš tėvo patirtą seksualinę prievartą lydėjo stiprios emocinės reakcijos, kurios negali išplaukti be asmeninės patirties, jeigu tos patirties nebūtų, nebūtų tokių emocijų, nebūtų pykčio, to emocinio skausmo, kurį galėjo matyti ir ekspertizės metu, jau praėjus tam tikram laikui. Duomenų, kurie leistų abejoti E. S. parodymais, nenustatyta. E. S. ekspertizės metu buvo užduotas klausimas – kaip ir ar seksualinė prievarta žaloja žmogų? Jis atsakė: „Žiūrint, į kur. Jeigu į tą vietelę (jis turėjo omenyje išangė), ne moterišką, tada žiauriai sutraumuotas“. Neturint tokios asmeninės patirties, vaikai nepasako tokių žodžių. Ką patiria vyrai, jis aiškiai žino, ir diferencijuoja, vyrai aiškiai sutraumuoti. Seksualinis elgesys yra netinkamos seksualinės patirties pasekmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tai, ką E. S. patiria namuose, jis visiškai perkelia į kitas erdves, pvz. mokyklą. Ekspertizės metu jai buvo žinoma informacija, kad E. S. yra pasakojęs apie seksualines patirtis su pusbroliu. Ką kalba E. S. apie pusbrolį ir ką kalba apie tėvą, turinys skiriasi, skiriasi tuo, kad jeigu kalbant apie tėvą kyla emocijos, pyktis, kalba ne apie vienkartinius epizodus, ir kalba apie papirkinėjimą, kuriam negebėdavo atsispirti, t. y. telefono sąskaitos papildymas ir panašiai, o kalbant apie pusbrolį, kalba apie vienkartinį epizodą, ir tai tokio emocinio turinio nėra. Ekspertizės metu tas pyktis tėvui augo, pyktį E. S. išrėkė, pyktis buvo toks stiprus, kad iki ašarų, ašaras sutramdęs, suvaldė, bet tikrai jis buvo visiškai praradęs pusiausvyrą. Tokios E. S. emocijos leidžia daryti išvadą apie autentišką jo patirtį, kurią pats patyrė. Vaikus labai veikia papirkinėjimai;

- liudytojos S. B., kuri dirbo Joniškio rajono vaiko ir gerovės centre ir dirbo su V. S. šeima, parodymais, kad 2021 m. kovo 26 d. pas ją atėjęs E. S. jai papasakojo, kad tą dieną V. S. jam 2-3 kartus sudavė per žandą, be to, pasakė, kad tėvas prie jo priekabiavo – tėvas, už telefono sąskaitos papildymą savo lytinį organą kišo jam į burną ir į užpakalį, tai sakydamas, E. S. pirštu parodė į savo burną ir išeinamąją angą. E. S. tai nepatiko. Tai vyko kelis kartus, kai E. S. su V. S. dviese gyveno (duomenys neskelbtini), bet tikslios datos nenurodė. Liudytoja nurodė, kad E. S. nefantazuodavo, nemeluodavo, viską sakydavo taip, kaip yra, savo žodžiais;

- liudytojos V. V., kuri dirbo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre socialine darbuotoja darbui su šeimomis ir dirbo su V. S. šeima, parodymais, kad apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius ji sužinojo iš liudytojos S. B., ji pati su E. S. nebendravo. V. S. buvo labai konfliktiška asmenybė, visada aktyviai ginantis savo teisybę, tačiau jai po šių įvykių apsilankius pas V. S., jis buvo labai ramus, pripažino, kad smurtavo prieš sūnų, pliaukštelėjo jam, neigė seksualiai išnaudojęs sūnų, jai toks V. S. elgesys pasirodė keistas;

- liudytojos R. G. parodymais, kad E. S. jai kartą yra sakęs, kad V. S. lindo prie jo, į užpakalį kišo savo organą, trenkė per veidą delnu. E. S. jai yra sakęs, kad jis bijodavo V. S.;

- liudytojo T. G. parodymais, kad E. S. jam yra sakęs, kad jį bandė išprievartauti. Jis suprato, kad tėvas E. S. padarė kažką negero. E. S. sakė, kad išprievartavo, per prievartą kišo lytinį organą į burną. Kitą dieną vėl kitaip pasakojo, nežino, ar tai tiesa. Sakydavo, kad tėvas lįsdavo, priekabiaudavo. E. S. papildydavo telefono sąskaitą, duodavo pinigų saldumynams nusipirkti, kad padarytų seksualinę paslaugą;

- liudytojo L. J. parodymais, kad jis dirba medicinos psichologu ir teikė paslaugas V. S.. V. S. paprašė jo pasikalbėti su sūnumi E. S. dėl patirto fizinio smurto. Jam susisiekus su E. S., šis pirmiausia pasakė, kad patyrė seksualinę prievartą, kad tėvas prie jo lindo. Matėsi E. S. pyktis ant tėčio. Vaikas kalbėjo nerišliai, nuotrupomis ir labai aktyviai judėjo po kambarį, blaškėsi, pateikė informaciją nenuosekliai. E. S. teigė, kad tėvas prie jo priekabiavo prieš 2 metus, viso buvo 5 priekabiavimo aktai, tačiau kas vyko pirmąjį kartą papasakoti E. S. negalėjo, nes teigė neprisimenantis. E. S. tik prisiminė, kaip trečiąjį kartą tėvas jam pasiūlė pačiulpti, bet tėvui nepavyko, nes nebuvo pilna erekcija. E. S. taip pat teigė, kad tėvas su juo bandė atlikti ir analinį aktą, tačiau taip pat nepavyko. Negali teigti to, ar vaikas melavo, ar išsigalvojo, tačiau nesimatė, kad jis fantazuotų, viską pasakojo normaliai;

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Body kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis E. S. nurodo, kad tėvas yra liepęs čiulpti jo lytinį organą, bandęs kišti savo lytinį organą jam į išeinamąją angą. E. S. kaltinamajam tai leisdavo daryti, nes savo tėvo bijojo;

- globos namų „Užuovėja“ įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad pokalbio metu E. S. nuosekliai nurodo ir išsako, kad tėvas liepė liesti jo organą, kišo savo organą jam (rodo į išangės sritį). Nuoseklus E. S. pasakojimas apie tėvo elgesį ir intymias patirtis, pasakojimo turinį lydinčios gėdos, įtampos patirtys bei stipriai išreikštas seksualizuotas elgesys ir susirūpinimas lytiškumo tema leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą iš tėvo.

Taigi, visuma byloje esančių ir aukščiau nurodytų įrodymų, patvirtina, kad kaltinamasis V. S. nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 151¹ straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Nuo pat pradžių nukentėjusysis E. S. nuosekliai tiek liudytojai S. B., tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tiek vaiko teisių apsaugos specialistams, tiek savo motinai R. G., tiek draugui T. G., tiek liudytojui L. J., tiek atliekamos ekspertizės metu pasakojo apie iš kaltinamojo V. S. patiriamą seksualinę prievartą, jog V. S. liepė jam čiulpti jo lytinį organą, bandė lytinį organą įvesti į jo išeinamąją angą, o jis leisdavo taip su juo elgtis, nes bijojo tėvo V. S., be to, norėjo, kad V. S. papildytų jo telefono sąskaitą. Nors E. S. negalėjo nurodyti, kada, kiek ir kaip kaltinamasis V. S. tenkino savo lytinę aistrą su juo, tačiau ekspertizė patvirtino, kad prie E. S. buvo seksualiai priekabiaujama ir jis savo patirtį, kuri yra reali ir autentiška, papasakojo. Byloje nebuvo nustatytų jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo E. S. duodamų parodymų teisingumu. Ekspertizės metu nebuvo nustatytas E. S. padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigumui, o ir liudytoja S. B. teigė, kad E. S. visada sakydavo taip, kaip yra, nebuvo linkęs fantazuoti ar meluoti. Nukentėjusiojo E. S. duoti parodymai yra paremti jo asmenine patirtimi. Vaikas, neturėdamas asmeninės patirties, nepatyręs lytinės aistros tenkinimo su juo, šiuo konkrečiu atveju lytinės aistros tenkinimo analiniu būdu, negalėtų papasakoti, kad seksualinė prievarta analiniu būdu, kai tai yra daroma vyrui, yra labai skausminga ir traumuojanti. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad V. S. tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiuoju analiniu būdu, įvesdamas savo lytinį organą nukentėjusiajam į išeinamąją angą. E. S. duoti parodymai yra paremti jo asmenine patirtimi, jo pasakojimą lydinčios emocijos yra labai stiprios ir jos negali atsirasti be asmeninės patirties. Jeigu nebūtų asmeninės E. S. patirties, nebūtų ir tokių stiprių emocijų, pykčio, skausmo. Ekspertizės metu E. S. pyktis augo, pyktį jis išrėkė, pyktis buvo toks stiprus, kad privertė E. S. verkti, visiškai prarasti pusiausvyrą, o tai tik patvirtina jo autentišką patirtį, kurią vaikas patyrė. Nors kaltinamasis V. S., kiti liudytojai teigia, kad E. S. elgesys yra labai seksualizuotas, jis nori visus apkabinti, pabučiuoti, prisiliesti, mokykloje buvo stebimi jo seksualizuoto elgesio atvejai, tačiau, kaip patvirtino abi ekspertės ir liudytojas L. J., kuris yra medicinos psichologas, seksualizuotas elgesys gali atsirasti dėl patirtos seksualinės prievartos. Taigi, nors tiesiogiai kaltinamojo V. S. kaltę patvirtina tik nukentėjusiojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tačiau juos patvirtina visuma byloje esančių kitų duomenų, ekspertizės aktas, eksperčių paaiškinimai ir pan.

Kaltinamojo V. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 151¹ straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 19 d.), nes jis tenkino lytinę aistrą – įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiojo E. S. burną, išeinamąją angą, su nepilnamečiu asmeniu – nukentėjusiajam veikos padarymo metu buvo 14-15 metų, pasiūlęs ir suteikęs jam atlygį, t. y. papildęs nukentėjusiojo telefono sąskaitą, ir tokiuose V. S. veiksmuose nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Be to, kaltinamojo V. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais, kurie kvalifikuojami, kaip lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sukėlė nukentėjusiajam E. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. E. S. buvo konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su V. S. neteisėtais veiksmais – lytinės aistros tenkinimu nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis įvykdė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nusikalstamų veikų stadijos – baigtinės, kaltinamojo asmenybę – laikomas neteistu (2 t., b. l. 164-168), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 173-175), nedirbantis (2 t., b. l. 176), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 177), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei šios bausmės rūšies minimumas, už BK 151¹ straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įvykdymą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto p papunkčiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įvykdymą paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su paskirta bausme už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 26 d. 15.50 val. iki 2021 m. kovo 27 d. 11.37 val., t. y. 1 para (2 t., b. l. 160, 162).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. S. laikomas neteistu, pirmą kartą nuteisiamas terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra gana jauno ir darbingo amžiaus, teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtinas 2 metų laikotarpiui, skiriant jam įpareigojimus (BK 75 straipsnis).

Kaltinamajam V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 30-31) bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo E. S. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu (3 t., b. l. 36-37), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Dėl civilinio ieškinio

Bylos nagrinėjimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo E. S. įstatyminis atstovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 20-22). Patirta 10 000 Eur neturtinė žala motyvuojama tuo, kad kaltinamajam V. S. lytiškai santykiaujant su nepilnamečiu ir negalią turinčiu sūnumi E. S., šie lytiniai santykiai sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, sukeltus dėl pažeminimo ir dėl asmeniui gyvybiškai svarbaus dalyko – normalios vaikystės sutrikdymo. Įvertinus visas aplinkybes – padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, nukentėjusiojo amžių, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, E. S. patirta neturtinė žala įvertinama 10 000 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo yra nurodęs, jog teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008).

Kaip matyti iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (2 t. b. l. 2-14), E. S. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8) ir šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su V. S. nusikalstamais veiksmais, t. y. lytinės aistros tenkinimas nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, bei vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu padarė tyčinį nesunkų seksualinio pobūdžio nusikaltimą. V. S., būdamas suaugęs vyras, pasinaudojo savo nepilnamečio, neįgalaus sūnaus pažeidžiamumu ir patiklumu, nenustatytą kiekį kartų tenkino savo lytinę aistrą, įvesdamas savo lytinį organą sūnui į burną bei į analinę angą, nors žinojo, kad nukentėjusysis yra vaikas, be to, neįgalus sūnus. Nukentėjusiojo patirti išgyvenimai gali turėti neigiamos įtakos jo elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Byloje apklausta psichologė ekspertė E. Šiaulytė, psichiatrė ekspertė Ž. Vilutienė, liudytojas L. J. nurodė, kad E. S. seksualizuotas elgesys atspindi jo patirtą seksualinę prievartą. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 151¹ straipsnio 2 dalyje, pobūdį, E. S. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, nukentėjusiojo pakankamai jauną amžių, jį supančią socialinę aplinką, darytina išvada, V. S. prieš sūnų padarytos nusikalstamos veikos neigiamai įtakoja ir dar ateityje įtakos E. S. asmenybės formavimąsi, jo požiūrį į santykius. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad dėl V. S. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą, stresą, pablogėjo jo reputacija. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. S. tyčiniais nusikalstamais veiksmais pažeidė nepilnamečio sūnaus E. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei šis nusikaltimas nepilnamečiui sukėlė neigiamus emocinius, psichologinius, fizinius padarinius.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdamas į padarytų veikų pavojingumą, į tai, kad kaltinamasis savo lytinę aistrą tenkino su sūnumi, kuris yra nepilnametis, neįgalus, kaltinamasis savo lytinį organą kišo nukentėjusiajam į burną ir liepė čiulpti, taip pat lytinį organą kaltinamasis įvedinėjo į nukentėjusiojo analinę angą, į skirtingų nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, teismų praktiką, pagal kurią nepilnamečiams nukentėjusiems priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3 000 Eur iki 8 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-895/2016 ir kt.), sprendžia, kad teisinga kompensacija už nukentėjusiojo E. S. patirtą fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, galimus liekamuosius reiškinius, kitus nepatogumus šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra 7 000 Eur. Kaltinamasis V. S. yra pakankamai jauno amžiaus, turintis galimybę dirbti ir užsidirbti bei atlyginti žalą. Šiuo atveju priteistina suma geriausiai atitinka nukentėjusiojo E. S. ir nuskalstamą veiką padariusio asmens interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 7 000 Eur.

Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 7 d. pažymos Nr. (12.35MR) PT-2810, nukentėjusiajam E. S. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Nukentėjusiajam E. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 732,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 133). Antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajam buvo teikiama dėl kaltinamojo V. S. nusikalstamų veiksmų. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis) ir priteistina iš kaltinamojo valstybės naudai.

Byloje nebuvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie patirtas išlaidas dėl kaltinamajam V. S. baudžiamojoje byloje teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, todėl teismas dėl šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo iš V. S. nepasisako ir nesprendžia.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys CD diskai su nepilnamečių apklausomis, Body kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais (1 tomo viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 151¹ straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 2 dalį (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 19 d.) – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įvykdymą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu V. S. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskirta bausme ir paskirti V. S. galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 26 d. 15.50 val. iki 2021 m. kovo 27 d. 11.37 val., t. y. vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant:

- pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo E. S. ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 100 metrų atstumu, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nukentėjusiojo E. S. atstovo pagal įstatymą Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. S. 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo E. S. naudai.

Priteisti iš V. S. valstybės naudai 732,71 Eur (septynis šimtus trisdešimt du eurus 71 ct) proceso išlaidų už E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD diskus su nepilnamečių apklausomis, Body kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.