Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atstovui Ž. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. Č. dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, R. Ž., E. V., K. R. ir D. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė pateiktu ieškiniu nesiekia visuomenės poreikiams paimti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, esančių atsakovui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, kad ieškovė paėmė atsakovui priklausančią žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį visuomenės poreikiams, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neteks galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į šį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. AD1-122 patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), geležinkelio, (duomenys neskelbtini) ir kelio A13, (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 23 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai apima apie 75 ha teritoriją, kurioje numatyta sporto komplekso su nauju stadionu ir reikalinga infrastruktūra statyba, visuomeninių objektų, t. y. mokyklos, vaikų darželio, pirminės sveikatos priežiūros centro, gyvenamųjų ir komercinių pastatų statyba. Planuojamoje teritorijoje yra numatyta nutiesti naują C1 kategorijos gatvę tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ši gatvė bus miesto funkcinė ir kompozicinė ašis, pagrindinė susisiekimo jungtis su planuojamoje teritorijoje formuojamu sportiniu kompleksu, formuojamomis pagalbinėmis gatvėmis. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T2-129 nutarė teikti prašymą NŽT paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus (jų dalis), įskaitant atsakovui nuosavybės teise priklausančią 486/5481 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), reikalingus naujai C1 kategorijos gatvei tarp (duomenys neskelbtini) tiesti ir eksploatuoti. UAB „Inreal“ 2019 m. spalio 14 d. ataskaitos Nr. 19/09-556KL duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. lapkričio 13 d., yra 78 543 Eur. NŽT direktorius 2021 m. birželio 28 įsakymu Nr. 1P-139-(1.17 E.) nuspręsta paimti visuomenės poreikiams (naujai C kategorijos gatvei tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tiesti ir eksploatuoti) G. Č., I. V. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir atsakovo V. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,5481 ha dydžio žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad nuostolių dėl žemės sklypo pagal 2019 m. spalio 14 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 19/09-556KL paėmimo visuomenės poreikiams dydis yra 78 543,00 Eur: G. Č. ir I. V. Č. už 4995/5481 dalį žemės sklypo atlyginama 71 578,60 Eur, o atsakovui V. Č. už 486/5481 dalį žemės sklypo atlyginama 6 964,40 Eur. Byloje pateiktas 2021 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro E. S. liudijimas, patvirtinantis, kad į notaro depozitinę sąskaitą priimta 6 964,40 Eur suma iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą principas. Vadovaujantis CK 4.100 straipsnio 2 dalimi, turto savininkui atlyginama pinigais turto rinkos kaina. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ŽĮ). Pagal ŽĮ 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams.

15. ŽĮ 47 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiškimą, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų, bet ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam atsiliepimui į institucijos pareiškimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

16. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu NŽT direktoriaus 2021 m. birželio 28 įsakymu paimtą atsakovui nuosavybės teise priklausančią 486/5481 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrenginius ir naudoti jį NŽT direktoriaus 2021 m. birželio 28 d. įsakymu nurodytiems tikslams. Nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi šiuo atveju teismas dėl atsakovo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams plačiau nepasisako, kadangi minėtas klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalies dydžio.

17. Pagal ŽĮ 47 straipsnio 1 dalį paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. <...> Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

18. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

19. Kaip jau minėta, UAB „Inreal“ 2019 m. spalio 14 d. ataskaitos Nr. 19/09-556KL duomenimis, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. lapkričio 13 d., yra 78 543 Eur. Tai reiškia, kad atsakovui priklausančios 486/5481 šio žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 6 964,40 Eur (78 543 Eur x 486/5481), t. y. minėta vertė sutampa su ieškovės ieškinyje nurodytu atlyginimo dydžiu. Teismas pažymi, kad atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sutinka su UAB „Inreal“ 2019 m. spalio 14 d.ataskaitoje nurodyta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos verte, ir atitinkamai ieškovės nurodyta jam priklausančios 486/5481 šio žemės sklypo dalies verte, tačiau mano, kad jam taip pat turi būti atlyginta už žemės sklype esančius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus.

20. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2016 m. balandžio 28 d. tarp trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir G. Č., I. V. Č. bei atsakovo V. Č. (statytojai) buvo sudaryta sutartis Nr. 2016/SUT.05-20, ja G. Č., I. V. Č. ir atsakovas įsipareigojo pastatyti Sutartyje nurodytus bendrojo naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, patenkančius į statytojų projekto „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų Klaipėdos mieste žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ apimtį. 2017 m. rugsėjo 18 d. trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ išdavė pažymą apie linijinių–inžinerinių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), tinkamumą eksploatacijai. 2018 m. balandžio 17 d. tarp G. Č., I. V. Č. ir atsakovo V. Č., kaip panaudos davėjų, ir trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“, kaip panaudos gavėjos, buvo sudaryta vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis Nr. 2018/SUT.05-97, ja G. Č., I. V. Č. ir atsakovas perdavė trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ neatlygintinai valdyti ir naudoti vandentiekio tinklus (524,68 m), 2 vandentiekio hidrantus, nuotekų tinklus (521,24 m), esančius žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklype yra atsakovo įrengti inžineriniai, t. y. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, tinklai.

21. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas yra laikytinas vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, esančių ginčo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statytoju. Šalys tarpusavio teises ir pareigas dėl žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų įtvirtino Sutartyje. Pagal Sutarties 2.1 ir 2.2 punktus G. Č., I. V. Č. ir atsakovas, kaip statytojai, įsipareigojo pastatyti ginčo vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus; užbaigę jų statybos darbus pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, gauti statybos užbaigimo dokumentą ir įregistruoti infrastruktūrą bei nuosavybės teisę į ją Nekilnojamojo turto registre. Taigi Sutartimi būtent atsakovas, kaip statytojas, įsipareigojo įregistruoti ginčo infrastruktūrą ir nuosavybės teisę į ją Nekilnojamojo turto registre, vien ta aplinkybė, kad ieškovė paėmė atsakovui priklausančią žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį visuomenės poreikiams, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pastarasis neteks galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į šį turtą.

22. Be to, ieškovė pareikštu ieškiniu nesiekia paimti nurodytų inžinerinių tinklų. Minėti inžineriniai tinklai yra laikytini savarankišku nekilnojamojo turto objektu, t. y. nėra laikytini įrenginiu ŽĮ 47 straipsnio prasme, tačiau pareikštu ieškiniu ieškovė šio turto paimti visuomenės poreikiams nesiekia. Minėtas turtas tai pat nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra aišku, kokia šių inžinerinių tinklų dalis priklauso atsakovui ir pan.

23. Vertinant atsakovo nurodytas aplinkybes, taip pat svarbu pažymėti, jog šalių teisės ir pareigos, susijusios su ginčo inžinerinių tinklų valdymu, naudojimo ir disponavimu, yra nustatytos Sutartyje. Sutarties 2.9 punktu statytojai, įskaitant atsakovą, įsipareigojo neatlygintinai perduoti nuosavybės teisę į infrastruktūrą ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei Sutarties 8 skirsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal Sutarties 8.1 punktą statytojai ir Klaipėdos miesto savivaldybė susitarė ateityje pasirašyti notaro tvirtinamą sandorį, kuriuo statytojai neatlygintinai perduos infrastruktūrą Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teisėmis. Šį sandorį šalys įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip per 10 metų nuo infrastruktūros statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos. Taigi šiuo atveju atsakovas Sutartimi yra įsipareigojęs neatlygintinai perduoti ginčo inžinerinius tinklus Klaipėdos miesto savivaldybei.

24. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog ieškovei, paėmus ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams, prie jam priklausančių inžinerinių tinklų tretieji asmenys galės jungtis be jo sutikimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtas klausimas yra aptartas Sutartyje. Pagal Sutarties 2.6 punktą statytojai įsipareigojo leisti trečiajam asmeniui AB „Klaipėdos vanduo“ vykdyti būtinus prisijungimus prie infrastruktūros, esančios tiek infrastruktūros teritorijos ribose, tiek už jos ribų, vystant miesto bendrojo naudojimo tinklų sistemą, ir nereikalauti kompensacijos už statytojų patirtas infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidas. Statytojai įsipareigojo duoti sutikimą jungtis prie infrastruktūros asmenims, jungiantiems bendrojo ir / ar asmeninio naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus prie infrastruktūros, esančios tiek infrastruktūros teritorijos ribose, tiek už jos ribų, vystant bendrojo naudojimo ir / ar statant asmeninio naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus už infrastruktūros teritorijos ribų, ir nereikalauti kompensacijos už statytojų patirtas infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidas; duoti sutikimą jungtis prie infrastruktūros asmenims, jungiantiems bendrojo ir / ar asmeninio naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus prie infrastruktūros, esančios infrastruktūros teritorijos ribose, vystant bendrojo naudojimo ir / ar statant asmeninio naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus už infrastruktūros teritorijos ribose ir statytojams sutarties 3.1 punkte nurodytą kompensaciją (Sutarties 2.7, 2.8 punktai). Statytojai pasilieka teisę gauti iš prisijungiančiųjų prie infrastruktūros, išskyrus AB „Klaipėdos vanduo“, savivaldybę bei asmenų, kurie turi pastatyti bendrojo naudojimo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus už infrastruktūros teritorijos ribų, kompensaciją, padengiančią faktinių infrastruktūros projektavimo ir statybos išlaidų dalį, proporcingą prisijungiančiojo žemės sklypo ploto santykiui su visu infrastruktūros teritoriją apimančio sklypo plotu. Statytojai taip pat pasilieka teisę gauti po 145 Eur už kiekvieną prisijungimo prie infrastruktūros tašką iš asmenų, prisijungiančių infrastruktūros prie už infrastruktūros teritorijos ribų savo reikmių tenkinimui (Sutarties 3.1 punktas). Teisę gauti Sutarties 3.1 punkte numatytą kompensaciją statytojai turi teisė naudotis iki infrastruktūros nuosavybės teisių perleidimo Klaipėdos miesto savivaldybei momento (Sutarties 3.2 punktas). Taigi atsakovo teisė gauti kompensaciją iš trečiųjų asmenų už prisijungimą prie ginčo inžinerinių tinklų yra nustatyta Sutartimi, ji siejama ne su atsakovo nuosavybės teise į ginčo žemės sklypą, o su jo, kaip šių inžinerinių tinklų statytojo, teisėmis ir pareigomis.

25. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti atsakovui atlyginimo už žemės sklype esančius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB „Inreal“ 2019 m. spalio 14 d. ataskaitoje nustatyta visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertė yra pagrįsta ir tinkama, todėl ieškinys tenkintinas, nustatytina, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2021 m. birželio 28 įsakymu paimtą atsakovui nuosavybės teise priklausančią 486/5481 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 964,40 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

27. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 157 Eur (6 964,40 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

28. Atsakovas ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl šių išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovui V. Č. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 28 įsakymu Nr. 1P-139-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (naujai C kategorijos gatvei tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tiesti ir eksploatuoti)“ paimtą 486/5481 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 964,40 Eur (šeši tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt keturi eurai 40 ct).

Priteisti iš atsakovo V. Č. 157 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, kad žyminis mokestis į valstybės biudžetą mokamas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.