- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- II-97-1127/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01493-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pažeidėjas
- M. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27532-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2023 m. lapkričio13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27532-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. spalio 9 d. 23.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis numerius (duomenys neskelbtini), sustojo kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktą. M. P. paskirta administracinė nuobauda – 65 eurų dydžio bauda.
M. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą Nr. 10-ANR_N-27532-2023. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu buvo provokacija pažeisti KET iš galimai Vilniaus oro uosto apsaugos darbuotojo. Oro uosto darbuotojas provokavo padaryti administracinį nusižengimą, t. y. važiuoti per pėsčiųjų perėją, kuria vyko intensyvus pėsčiųjų judėjimas. Tarp pėsčiųjų, kurie ėjo per perėją, buvo ir jo žmona su dviem lagaminais, kuri pasuko link automobilio. Viskas užtruko 5 sekundes. Už jo vairuojamo automobilio nebuvo nei vieno kito automobilio, t. y. jis nesudarė kliūties transporto priemonėms tęsti judėjimą važiuojamąja dalimi. Pareigūnė, sustabdžiusi pareiškėjo automobilį, nurodė, kad matė visą situaciją, būdama netoliese. Sustabdžius jo automobilį, jis nuoširdžiai atsiprašė pareigūnų, jeigu padarė nusižengimą. Taip pat nuodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotą situaciją, t. y. tai, kad jį sustabdžius pėstieji kirto kelią, ne pėsčiųjų perėjoje ir policijos pareigūnai nesureagavo į pėsčiųjų daromus nusižengimus. Teisme 2023 m. sausio 10 d. gautas pareiškėjo el. laiškas, kuriuo jis pateikė tris vaizdo įrašus, taip pat laiške nurodo, kad visi padaryti nusižengimai su jam tuo metu priklausiusiu automobiliu BMW, kuriais buvo prikaišiojama jį sustabdžiusių policijos pareigūnų, atlikti ne jo, apie tai buvo įspėti policijos pareigūnai. Dėl įvykio Vilniaus oro uoste nurodo nuoširdžiai besigailintis, prašo teismo atsižvelgti į pateiktus vaizdo įrašus, tai, kad jie buvo nevietiniai šiame dideliame mieste ir policija turėtų padėti tokiose situacijose. Mano, kad jei būtų paklausęs apsaugos darbuotojo raginimo, kuris net nesustabdė einančių pėsčiųjų ir važiavęs per tuos žmones, pasekmės būtų liūdnesnės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-27532-2023 ir paskyrė 65 eurų dydžio baudą, už tai, kad Pareiškėjas 2023 m. spalio 9 d. apie 23.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė kelio ženklo Nr. 332, ta pačia kryptimi, taip pažeisdamas KET 8 punktą. Administracinio nusižengimo byloje įvertinti surinkti duomenys: protokolas, nuotrauka, vaizdo įrašas ir Pareiškėjo paaiškinimas. Atsiliepime cituojamas KET 8 punktas, pabrėžiama, kad eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 nurodo, kad sustoti draudžiama (draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtinta nuostata, kad transporto priemonės sustojimas – jos sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonėms krauti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad Pareiškėjas pažeidė kelio ženklo Nr. 332 reikalavimą. Pareiškėjo paaiškinimas, jog kiti asmenys, einantys per kelią ne pėstiesiems skirtoje vietoje, nebuvo pastebėti policijos pareigūno, vertinamas kritiškai, kaip siekis sumenkinti savo nusižengimą, t. y. tai, kad kiti asmenys galbūt daro nusižengimus neatleidžia asmens nuo atsakomybės.
Į teismo posėdį neatvyko nei pareiškėjas, nei skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas, apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai (pareiškėjas nurodė dirbantis, prisijungti nuotoliniu būdu neturi galimybės, Institucijos atstovas kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą pateikė prašymą bylą išnagrinėti atstovui nedalyvaujant), todėl, vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nedalyvaujant nurodytiems asmenims, rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Skundžiamu nutarimu M. P. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023 m. spalio 9 d. 23.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota“, valstybinis numerius (duomenys neskelbtini), sustojo kelio ženklo Nr. 332 galiojimo zonoje.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis neginčija faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių, t. y. kad buvo sustojęs kelio ženklo, draudžiančio sustoti galiojimo zonoje, nurodo, kad toks veiksmas truko vos penkias sekundes. Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą, įvertinus paties nusižengimo padarymo aplinkybes. Teismas, įvertinęs skundo motyvus, atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu surinktus, pareiškėjo papildomai el. paštu pateiktus duomenis, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Pareiškėjas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, naikinti skundžiamą nutarimą pareiškėjo nurodomais motyvais nėra pagrindo.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 8 punktu, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Kelių eismo taisyklių 1 priede įtvirtinta, kad Kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ nustato, jog „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos“.
Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 129 punkte, be kita ko, numatyta, kad Ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ naudojamas transporto priemonių sustojimui arba stovėjimui uždrausti toje kelio pusėje, kurioje įrengtas. Ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios arba stovinčios transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui.
Kaip minėta, ginčo dėl aplinkybės, kad Pareiškėjo vairuojamas automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją kelio juostoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 332, nėra. Pareiškėjo tiek institucijai, tiek teismui pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip asmeniui lėtai artėjant prie pėsčiųjų perėjos, per ją eina pėstieji, apsaugos darbuotojas, kaip galima suprasti, ženklu parodo, kad šioje vietoje asmuo nestovėtų. Iš įrašo matyti, kad pareiškėjui praleidžiant pėsčiuosius per perėją, link jo su lagaminais pasuka sutuoktinė (paties pareiškėjo teigimu). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 3 skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. 2023 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. spalio 9 d. patruliuojant oro uosto teritorijoje, (duomenys neskelbtini), apie 23.50 val. buvo pastebėtas automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privažiavus prie automobilio, jis buvo su įjungtu avariniu signalu, o automobilio vairuotojas krovėsi į automobilį lagaminus. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, asmuo bandė rodyti automobilio registratoriaus vaizdo medžiagą, kad jis sustojo prie perėjos praleisti pėsčiuosius, o tuo momentu per perėją ėjo jo žmona, todėl jis išlipo iš automobilio ir paėmė iš žmonos lagaminą ir įdėjo į automobilį, vėliau įsėdęs išvažiavo. M. P. neneigė, kad buvo išlipęs iš automobilio, tačiau su pažeidimu nesutiko, nes tai truko tik sekundę (b. l. 11). Iš paties Pareiškėjo teikto vaizdo įrašo matyti, kad sutuoktinei jau priėjus prie transporto priemonės, kelias buvo laisvas, per pėsčiųjų perėją asmenys nėjo. Taigi, pareiškėjas prie perėjos sustojo ne tik praleisti ją kertančius pėsčiuosius, tačiau ir dėl sutuoktinės įlaipinimo į transporto priemonę, nors sustoti transporto priemonei draudžia kelio ženklas. Tuo tarpu, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad buvo provokuojamas padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra deklaratyvi.
Jokios reikšmės Pareiškėjo veiksmų vertinimui neturi aplinkybė, kad tuo metu, kuomet buvo sustojęs aptariamo kelio ženklo galiojimo teritorijoje, už jo nebuvo sustojusios kitos transporto priemonės, t. y. jis niekam kliūties nesudarė. Pareiškėjas skunde kelia klausimą ir dėl galimo pėsčiųjų Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, kuomet jie kerta kelią ne tam skirtoje juostoje, tačiau tokios aplinkybės pastarojo atsakomybės padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą nešalina ir taip pat jokios įtakos jo veiksmų vertinimui neturi.
Taigi, Pareiškėjas nors ir sustojo trumpam laiko tarpui, už jo automobilio nebuvo kitos transporto priemonės, Pareiškėjo nuomone, jis nesutrukdė kitiems eismo dalyviams, tai nepašalina jo atsakomybės padarius administracinį nusižengimą, kadangi kelio ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios arba stovinčios transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad M. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2023 m. lapkričio13 d. nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.
Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakarotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nei pats nusižengimo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės, šiuo atveju, nesudaro pagrindo mažinti skirtą nuobaudą sankcijos ribose, taip pat jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta. M. P. paskirta administracinė nuobauda – 65 eurų dydžio bauda, kuri yra artima sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui, individualizuota tinkamai, proporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek pareiškėjo asmenybei. Nors asmuo, teikdamas teismui papildomus duomenis, laiške nurodo, kad pažeidimai su jam priklausančiu automobiliu padaryti ne jo paties, duomenų, kad asmeniui skirtos nuobaudos tuo pagrindu būtų panaikintos byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, M. P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27532-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. G. 2023 m. lapkričio13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27532-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir Pareiškėjo M. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.