Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neiluva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2370-45/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Relinė apsauga“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Rytų skirstomieji tinklai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neiluva“ dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Relinė apsauga“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB Rytų skirstomieji tinklai dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tuo pačiu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti sutarties, sudarytos tarp AB Rytų skirstomųjų tinklų ir UAB „Neiluva“ dėl Vilniaus regiono Trakų skyriaus transformatorių pastočių prijungimo prie SCADA sistemos darbų pirkimo vykdymą, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau tekste - VPĮ) viešaisiais pirkimais siekiama, kad jiems skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, pirkimo procedūros būtų atliekamos viešai, sąžiningai ir nešališkai, taip pat siekiama užkirsti kelią korupcijai, skatinti konkurenciją. Teisminis ginčų, kilusių iš viešųjų pirkimų, nagrinėjimas yra susijęs su viešuoju interesu, jo apsauga, nes tai susiję su visuomenės ar didesnės jos dalies interesais, efektyviu piniginiu lėšų panaudojimu, ekonomine nauda minimaliomis sąnaudomis. Atsakovo AB Rytų skirstomųjų tinklų paskelbtas konkursas dėl Vilniaus regiono Trakų skyriaus transformatorių pastočių prijungimo prie SCADA sistemos darbų pirkimo reikšmingas daliai visuomenės, t. y. Vilniaus regiono Trakų skyriaus elektros energijos vartotojams. Teismas konstatavo realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

1. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia viešuosius interesus (vartotojų interesus). Teismas neįvertino, kad rangos sutarties dalykas yra reikalingas elektros energijos tiekimo sutrikimų prevencijai bei operatyviam gedimų sukeltų neigiamų pasekmių likvidavimui. AB Rytų skirstomieji tinklai yra vienintelė įmonė, tiekianti elektros skirstymo paslaugą tam tikroje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje. Viešojo pirkimo paskelbimo laiką atsakovas nustatė atsižvelgdamas į tai, jog visi pagrindiniai Vilniaus regiono Trakų skyriaus transformatorių pastočių prijungimo prie SCADA sistemos darbai turi būti atlikti iki žiemos šalčiausio periodo pradžios, nes, prasidėjus žiemos šalčiams, nėra galimybės atjungti elektros energiją vartotojams, ypač tais atvejais, kuomet pastatai yra šildomi naudojant elektrą arba dėl technologinių poreikių būtinas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas. Padidėjus elektros energijos suvartojimui, padidėja elektros energijos tiekimo sutrikimų bei avarinių situacijų atsiradimo galimybė. SCADA sistemos įdiegimas leidžia išvengti sudėtingų elektros energijos tiekimo nutrūkimų ar ekstremalių situacijų susiklostymo, taip pat, įvykus avarinėms situacijoms - kuo operatyviau pašalinti neigiamas pasekmes bei užkirsti kelią didesnės žalos atsiradimui. Tokiu būdu yra minimalizuojami ne tik AB Rytų skirstomųjų tinklų, bet, visų pirma, elektros energijos vartotojų (gyventojų, įmonių ir pan.) nuostoliai. Kuo greitesnis nurodytos įrangos įdiegimo užbaigimas atitinka ne tik AB Rytų skirstomųjų tinklų, bet ir Trakų rajono elektros energijos vartotojų interesus, t. y. viešąjį interesą.

2. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė padidina elektros energijos tiekimo sutrikimų, gedimų riziką bei užkerta kelią kuo operatyviau pašalinti neigiamas pasekmes, nepagrįstai suteikia pirmenybę ieškovo turtiniams interesams prieš viešuosius visuomenės interesus. Viešasis pirkimas pasibaigia, kai yra sudaroma pirkimo sutartis, o pirkime dalyvavusieji tiekėjai turi teisę reikalauti žalos atlyginimo bendrais civiliniame kodekse numatytais pagrindais (VPĮ 7 str. 2 d.). Šiuo atveju viešasis pirkimas vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio dešimtojoje dalyje nurodytus planus, todėl 2006 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutarties įvykdymas užtikrintų ne tik Trakų rajono vartotojų, bet ir visos rytinės Lietuvos Respublikos dalies vartotojų interesų apsaugą, ir priešingai, rangos sutarties vykdymo uždelsimas gali padaryti žalos Trakų rajono, o kartu ir kitiems Lietuvos vartotojams dėl Trakų rajone neįdiegtos SCADA sistemos nesant galimybės užbaigti sistemos įdiegimo likusioje atsakovui priskirtos teritorijos dalyje. Vartotojų interesų gynimą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (46 str. 5 d.).

3. Skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog, esant žymiai ilgesniam elektros energijos tiekimo atstatymo laikotarpiui, vartotojas negauna vienos iš pirmo reikalingumo prekių, t. y. elektros energijos, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikymas esmingai pažeidžia viešąjį interesą (visuomenės interesą). Teismas neatsižvelgė į tai, jog viešajam pirkimui įvykdyti atsakovas naudoja nuosavas, o ne biudžeto lėšas, todėl kaip pelno siekiantis asmuo yra suinteresuotas savo lėšas panaudoti kuo efektyviau.

4. Teismas pritaikė neatitinkančias proporcingumo, ekonomiškumo principų laikinąsias apsaugos priemones. Viešasis pirkimas dėl SCADA sistemos įdiegimo Trakų rajone yra Elektros ir komunikacinių tinklų vystymo bei Vieningo dispečerinio centro įgyvendinimo projekto dalis. Todėl sustabdžius rangos sutarties vykdymą, atsakovas negalės įgyvendinti ilgalaikių elektros energijos perdavimo ir skirstymo pajėgumų plėtros, tiekimo vartotojams patikimumo užtikrinimo ir su tuo susijusių investicijų planų, dėl ko nepagrįstai nukentės ne tik atsakovas, Trakų rajono vartotojai, bet ir likusios Lietuvos Respublikos elektros energijos vartotojai.

1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė ne tik į atsakovo AB Rytų skirstomųjų tinklų interesus, bet ir į UAB „Neiluva“ teisėtus interesus, neįsigilino, kokias pasekmes jų taikymas sukels ne tik atsakovui, bet ir trečiajam asmeniui. Nutartis buvo priimta praėjus beveik dviems mėnesiams po rangos sutarties Nr. 10520/560811/06-74 tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarymo. Sutartis buvo pradėta vykdyti ir iš viso darbų yra atlikta ir įrangos nupirkta už 654 800 Lt. Teismo nutartis užkerta galimybę UAB „Neiluva“ pagal rangos sutartyje įtvirtintą terminą gauti atlyginimą už atliktus darbus ir laiku atsiskaityti su subrangovu, dėl ko bendrovė patirs nuostolių. Apmokėjimo užlaikymas taip pat sukelia didelių nuostolių.

2. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai netaikė CPK 147 straipsnio pirmosios dalies, t. y. nepareikalavo pateikti UAB „Neiluva“ nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties dalis yra įvykdyta už 654 800 Lt, ieškovas UAB „Relinė apsauga“ turėtų būti įpareigotas pateikti ne mažesnį kaip 654 800 Lt dydžio UAB „Neiluva“ galimų nuostolių užtikrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini.

Pagal CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą teismo sprendimo įvykdymą.

Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susiję su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tokį reikalavimą nustato ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, kurio 122 straipsnio antrąja dalimi yra nustatyta, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę - pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymą. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti į tai, ar jų taikymas negali būti susijęs su kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų pažeidimu, ar jų taikymas neprieštaraus viešajam interesui.

Kaip matyti iš byloje esančių pirkimo dokumentų, atsakovas akcinė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai 2006 m. gegužės 25 d. paskelbė Vilniaus regiono Trakų transformatorių pastočių prijungimo prie SCADA sistemos darbų pirkimą supaprastintų derybų būdu. Šių darbų esmė – 12 skirstomųjų punktų ir 8 transformatorinių pastočių pajungimas į Trakų elektros tinklų skyriaus plečiamą SCADA sistemą (dispečerinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemą) bei Grigiškių transformatorinės pastotės teleinformacijos nukreipimas į Vilniaus elektros tinklų SCADA sistemą. Tokių darbų atlikimas yra susijęs su elektros energijos, tiekiamos daugeliui vartotojų, tiekimo sutrikimų prevencija, operatyvesniu galimų gedimų šalinimu ir jų pasekmių likvidavimu ateityje. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad šių darbų atlikimas ypač svarbus iki žiemos sezono šaltojo laikotarpio pradžios, kada padidėja elektros energijos suvartojimas, taigi padidėja ir energijos perdavimo linijų apkrovos, o dėl šios priežasties padidėja tiekimo sutrikimų, perdavimo tinklų avarijų tikimybė. Todėl SCADA sistemos įdiegimas iki šio laikotarpio yra itin svarbus ne tik atsakovui, bet ir daugeliui elektros energijos vartotojų, gaunančių energiją per Vilniaus regiono Trakų elektros tinklų skyriaus prižiūrimus elektros energijos perdavimo tinklus bei Grigiškių transformatorinę pastotę ir, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, atitinka viešąjį interesą. Ir priešingai, sustabdžius šios sistemos diegimą, gali žymiai nukentėti elektros energijos vartotojų interesai, nes gali būti padaryta žymi žala ne tik atsakovui, kaip elektros energijos tiekėjui, bet ir energijos vartotojams. Todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė, kaip 2006 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos rangos sutarties dėl AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono Trakų skyriaus transformatorių pastočių prijungimo prie SCADA sistemos darbų pirkimo vykdymo sustabdymas, nėra proporcinga siekiamam tikslui, nėra ekonomiška ir gali pažeisti daugelio vartotojų interesą, o tai reiškia viešąjį interesą.

Viešųjų pirkimų įstatymo 123 straipsniu yra nustatyta, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo - dėl pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo, nes būtent šio sprendimo pagrindu ir buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pasibaigė pirkimo procedūros (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 d. 1 p.). Todėl laikinoji apsaugos priemonė, numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme - pirkimo procedūrų sustabdymas – nebegali būti taikoma. Tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, ar trečiasis asmuo, kaip tiekėjas, vykdydami pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę į žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimą.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, tinkamai neįvertino visų svarbių šiam klausimui išnagrinėti aplinkybių ir tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas, todėl klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Relinė apsauga“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.