Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės ir teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Aidai Dailidienei, Simonai Penkauskaitei, Vitai Beleckaitei , dalyvaujant prokurorėms Rimai Žaltauskaitei ir Birutei Šečkuvienei, gynėjams advokatams Vaclovui Kaminskui ir Vladui Incui, išteisintajam E. J., jo įstatyminei atstovei- civilinei atsakovei J. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl 2007-03-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. J. išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 2 d. ( LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. kaltinamas tuo, kad 2006 04 04 apie 21 val. 30 min. prie autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu užvaldyti svetimą turtą, apiplėšė nukentėjusįjį E. V., įrėmęs peilį į nugarą pareikalavęs 1 lito, laikydamas įremtą peilį, jėga nusivedė į tarpuvartę, tuo atimdamas galimybę priešintis, iš kišenės pagrobė svetimą turtą, nukentėjusiojo E. V. mobilaus ryšio telefoną “Siemens-35” 30 litų vertės, piniginę 12,30 lito vertės bei, suduodamas smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą, padarė minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą dešinio smilkinio srityje bei viršutinėje lūpoje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y kaltinamas nusikaltimu, numatytu LR BK 180 str. 2 d.

E. J. išteisintas tuo pagrindu, kad nenustatytas jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką. Teismas kritiškai vertino nukentėjusiojo E. V. parodymus, nes sugretinus nukentėjusiojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodymus duotus teisme, akivaizdu, kad jie yra prieštaringi, tai yra vienoje apklausoje nukentėjusysis teigė, jog daiktus panašius į peilius turėjo abu užpuolikai, o į nugarą įrėmė vyresnysis, kitoje – nurodė, jog peilį turėjo ir įrėmė tik E. J.. Be to, apie peilio išvaizdą nukentėjusiojo imta klausinėti tik tuomet, kai peilis buvo rastas pas E. J. dėl vėliau, t.y. 2006 06 20 įvykdytos nusikalstamos veikos. Iki tol nei vienoje apklausoje nukentėjusysis nepaklaustas, kaip atrodo peilis. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, jog smūgius abu užpuolikai sudavė jam po to, kai atėmė daiktus, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pirmą smūgį sudavė antrasis, kai buvo prie stoties ir tik po šio smūgio sudavimo pervedė per gatvę. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis kategoriškai teigė, jog kaltinamasis prie jo privažiavo dviračiu, o teisiamojo posėdžio metu taip pat kategoriškai aiškino, jog kaltinamojo iki užpuolimo su dviračiu nematė, jis priėjo pėsčias ir tik po įvykio pamatė jį važinėjantis su dviračiu. Į klausimą, kodėl parodymai skirtingi, nukentėjusysis nurodė, jog pasakoja viską ką prisimena, kodėl tyrime pasakojo kitaip, paaiškinti negalėjo. Teismas kritiškai įvertino ir daiktų parodymo atpažinti protokolą, nes daiktų atpažinimo metu nukentėjusiajam buvo pateikti atpažinimui trys peiliai. Iš kaltinamojo E. J. paimtas peilis aprašytas daiktų apžiūros protokole, tačiau kaip atrodė kiti du atpažinimui pateikti peiliai neaišku, nes jų požymiai daiktų parodymo atpažinti protokole neaprašyti, parodomų atpažinti daiktų grupė nefotografuota ar kitaip vizualiai neužfiksuota, todėl peilio parodymas atpažinti, atliktas pažeidžiant LR BPK 193 str. 2 d. reikalavimus. Be to, kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios aiškino, kad Sauliui ir Gintarui nuvažiavus namo pasidėti dviračių, jis liko prie autobusų stoties kalbėtis su buvusiu kaimynu, vardu Arvydas ar Alvydas. Su pastaruoju buvo iki policijos atvykimo ir atvykusiems policijos darbuotojams aiškino, kad E. J. negalėjo padaryti nusikaltimo. Tačiau šio asmens tapatybė nustatinėjama nebuvo, nors kaip teigia į įvykį atvykę policijos darbuotojai, kalbėjo su šiuo asmeniu ir šis jiems sakė, kad E. J. negalėjo padaryti nusikaltimo. Teismui priėmus nutartį, prokurorui nustatyti jo asmenybę ir iškviesti į posėdį, buvo apsiribota formaliu atsakymu, jog nustatyti Arvydo, gyvenančio Kovo 11-osios g. 27 , nepavyko. Todėl tokios ikiteisminio tyrimo klaidos teismui kėlė abejones ir visi neaiškumai buvo vertinami kaltinamojo naudai.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str.2d. ir skirti jam 1 ( vienų ) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 92, 82 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant nuteistąjį nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 iki 6 val., atlikti 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, atlyginti nusikaltimu padarytą nukentėjusiam turtinę žalą. Nukentėjusiojo naudai priteisti civilinį ieškinį 42.30 LT. padarytai žalai atlyginti. Nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes susipažinus su ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, matyti, jog nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad E. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2d. Teismas neteisingai įvertino nukentėjusiojo E. V. parodymus. Nukentėjusiojo E. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, t.y. pareiškime, liudytojo apklausos, papildomos liudytojo apklausos protokoluose yra nuoseklūs, kuriuose E. V. nurodo, kad 2006m. balandžio 4d. apie 21 val. 30 min., jam laukiant draugo, prie autobusų stoties, priėjo E. J. su tyrimo metu nenustatytu vyresnio amžiaus vyriškiu, kurie įrėmę peilį į nugarą, jėga nusitempė į tarpuvartę prie autobusų stoties, pareikalavo 1 lito ir jo negavę, įrėmę peilį į nugarą, iš kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Siemens-35", 30 litų vertės, piniginę 12 litų 30 cnt. vertės, po to sudavę po 1 smūgį kumščiu į veidą, palikę pabėgo. Teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusysis davė analogiškus parodymus, tačiau atsakydamas į klausimus, nurodė, kad neatsimena ar kaltinamasis atvažiavo su dviračiu, ar atėjo pėsčiomis, bet perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis nurodė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl gerai visko neatsimena. Be to, kaltinamojo atvykimo būdas - su dviračiu ar pėsčiomis, sprendžiant E. J. kaltės klausimą, nėra esminis. Nukentėjusysis sąžiningai galėjo pamiršti įvykio aplinkybes. Taip pat teismas nepagrįstai nesirėmė daiktų parodymo atpažinti protokolu, nes parodymui buvo parodyti trys peiliai atpažinti, nukentėjusysis neabejodamas atpažino nusikaltimo įrankį. Neaprašyti kiti du peiliai, esminės įtakos pačiam ikiteisminio tyrimo veiksmui neturi, nes juos buvo galima aprašyti tuoj pat po atpažinimo dalyvaujant pačiam nukentėjusiam ir tai laikytina technine klaida. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nesivadovavo nukentėjusiojo E. V. nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nukentėjusysis sąžiningai galėjo pamiršti kai kurias aplinkybes, nes praėjo nemažas laiko tarpas. Apklaustas teisme nukentėjęs neneigė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, atvirkščiai juos patvirtino ir prašė jais vadovautis. Teismas rėmėsi tik teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais, kurie įvykio nematė, bei neanalizavo kitų bylos įrodymų. Be to teismas neįvertino, kad liudytojai V. G., A. R., A. Š. nurodė, kad kaltinamasis E. J. buvo sulaikytas tuoj pat po nusikaltimo padarymo. Visi išdėstyti faktai rodo, kad teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, neobjektyviai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus, nesivadovavo byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtintais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis E. J., jo įstatyminė atstovė J. J. bei gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, dėl ko nebuvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta bausmė. Apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir padarė neteisingą išvadą, kad E. J. nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas neobjektyviai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo, liudytojų V. G., A. R. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, akistatos protokolu ir padarė niekuo nepagrįstas išvadas ir neteisingai išteisino E. J.. Nuosprendyje nurodyti išteisinimo argumentai neesminiai ir nelogiški, akivaizdžiai prieštaraujantys bylos duomenims, todėl išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis ( LR BPK 329 str. 1d.2p.).

Apeliacinės instancijos teismas atliko teisminį bylos tyrimą ir nustatė, kad kaltinamasis E. J. padarė plėšimą, panaudojant peilį. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau teismas tai vertina kaip gynybos būdą ir siekimą bet kokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas, spręsdamas E. J. kaltės klausimą, rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kurie atitinka rašytinę bylos medžiagą.

Nukentėjęs E. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jam stovint prie kiosko, pro šalį praėjo kaltinamasis. Neužilgo pajuto, kad kažkas ateina iš nugaros ir sudavė jam smūgį į galvą. Po smūgio jam pasidarė silpna. Tada iš priekio priėjo kaltinamasis ir paprašė lito. Atsakęs, kad neturi, pajuto už nugaros įremtą aštrų daiktą į nugarą. Kaltinamasis su kitu vaikinu, įrėmę aštrius daiktus į abu šonus, pervedė per gatvę, nuvedė į tarpuvartę ir iškraustė kišenes. E. J. ir su kitu vaikinu iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną ir piniginę, abu sudavė po smūgį į galvos sritį. Ištrūkęs pabėgo ir kreipėsi pas stoties apsaugos darbuotoją, pasakė, kad jį apiplėšė du vaikinai. Neužilgo prie stoties pamatė E. J. ir apie tai pranešė apsaugos darbuotojui, kuris jį sulaikė ir iškvietė policijos pareigūnus.

Nors nukentėjęs nebuvo visiškai nuoseklus ir konkretus, tačiau esmines vykio aplinkybes aiškina vienodai. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas nukentėjusiojo E. V. parodymus, atsižvelgė į jo socialinę brandą, į sunkų orentavimasi teisinėse sąvokose, nuoširdų parodymų davimą bei į tai, kad kai kurias įvykio aplinkybes jis galėjo sąžiningai pamiršti.

Nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad jis buvo užpultas, į šonus įremti aštrūs daiktai, vienas iš jų buvo peilis, jam suduoti smūgiai ir atimti daiktai. Kolegijos nuomone, ta aplinkybė, ar abu užpuolikai buvo įrėmę nukentėjusiajam peilius, ar tik vienas, įtakos nusikaltimo kvalifikavimui neturi. Neginčijamai nustatyta, kad peilis buvo įremtas nukentėjusiajam ir tuom atimta galimybė priešintis. Pažymėtina, kad kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad su juo buvęs pažįstamas turėjo peilį ( b. l. 113). Tai, kad įvykio metu nukentėjęs E. V. buvo sužalotas, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog E. V. padarytas minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva dešinio smilkinio srityje bei viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti mažiausia dviem smūgiais, greičiausiai smūgiuojant ranka bei nurodytu laiku – 2006-04-04. Tai, kad nukentėjęs buvo apiplėštas, patvirtino ir liudytojas A. Š. ( apsaugos darbuotojas), kuris nurodė, jog po įvykio nukentėjęs buvo šoko būsenoje, verkė, buvo susijaudinęs, sakė, kad grasindami peiliu du jaunuoliai iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną. Netrukus nukentėjęs atpažino jaunuolį, kuris jį apilėšė. Kaip nustatyta, tas jaunuolis – E. J., kuris tuoj po įvykio buvo sulaikytas. Liudytojai A. R. ir V. G. – policijos pareigūnai patvirtino A. Š. parodymus. Akistatos metu su E. J., nukentėjęs patvirtino, kad kaltinamasis jį apiplėšė. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokolu, nes jis surašytas nesilaikant LR BPK 193 str. normų.

Išanalizavęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. J. kaltė pilnai įrodyta. Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis E. J. kartu su nenustatytu asmeniu, apiplėšė nukentėjusįjį E. V., įrėmus peilį, iš jo buvo reikalaujami pinigai, kraustomos kišenės, paimtas mobilaus ryšio telefonas ir piniginė, po to suduoti smūgiai ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įrėmus peilį nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis. Tokia kaltinamojo E. J. veika atitinka LR BK 180 str. 2d.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str. ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį ( LR BK 80 str. ).

Kaltinamasis E. J. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą. Nesimoko ir nedirba. Charakterizuojamas neigiamai. Nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Nors anksčiau neteistas, bet 2006-07-04 prieš jį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kitų nusikaltimų padarymo. Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Išanalizavus visas aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę bei atsižvelgiant į tai, kad teismas negali pasunkinti kaltinamojo padėties daugiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. jo atžvilgiu galima taikyti LR BK 92 str. ir bausmės vykdymą atidėti, paskiriant kelias auklėjimo poveikio priemones.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 326 str. 4d., 329 str. 1d. 2p.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. kovo 21d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikasltamą veiką numatytą LR BK 180 str. 2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 2 ( dviems) metams. Įpareigoti E. J. nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., atlikti 40 valandų nemaokamų auklėjamojo pobūdžio darbų ir atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam E. V. iki 2007m. lapkričio 01d.

Priteisti iš nuteistojo E. J. 42,30Lt. nukentėjusiajam E. V.. Jam neišgalint sumokėti, šią sumą subsidiariai priteisti iš jo įstatyminių atstovų motinos J. J. ir tėvo V. J..

Nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.