- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-11-04
- Bylos Nr.
- e1-2939-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39479-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; bausmė atlikta, 2022 m. gegužės 11 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą šiomis aplinkybėmis:
jis 2022 m. spalio 16 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo laiptinės trečiame aukšte, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,72 prom. apsvaigimas), žodinio konflikto metu pastūmė savo buvusią sutuoktinę D. J., su kuria tebegyvena kartu viename bute ((duomenys neskelbtini)) ir veda bendrą ūkį, ir paėmęs ją už rankų pradėjo tempti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. J. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio labai gailisi. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas. Adresu (duomenys neskelbtini) jis gyvena kartu su buvusia sutuoktine D. J., nes yra oficialiai išsiskyrę. Tai 2 kambarių butas su bendra virtuve. Nors ir yra išsiskyrę, bet, kaip minėjo, su buvusia sutuoktine gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, fizinio smurto panaudojimo prieš savo buvusią sutuoktinę D. J., jis savo kaltę pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio labai gailisi. Nori pasakyti, kad buvo pavartojęs alkoholio, bet jautėsi pakankamai tvirtai. Pastebėjo, kad D. irgi sugrįžo truputį išgėrusi. Ji užsimanė su buteliu šampano nueiti pas kaimynę. Įvyko žodinis barnis, tai buvo 2022 m. spalio 16 d., apie 16.30 val., D. išėjus į bendro naudojimo koridorių, jis tiesiog nesusilaikė ir pastūmė ją, kad ji eitų namo, bet ji nenorėjo. Prisipažįsta, kad tada suėmė už rankos ir pasakė, kad eitų namo. Nežino, ar jo tokie veiksmai – pastūmimas ir suėmimas už rankos (tiesa, ją šiek tiek patempė) jai sukėlė skausmą. Jeigu sukėlė, tai prisipažįsta, gailisi. Supranta ir suvokia, kad jam tiesiog nereikėjo kištis. Sąmoningai net paaiškinti negali, kodėl ją pastūmė, buvo sugriebęs už rankos bei tempė. Apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams, poelgiui, bet jis nėra priklausomas nuo alkoholio, jam nuo to gydytis nereikia. Nėra įrašytas į jokias įskaitas, nei į narkologinę, nei į psichiatrinę, galvos traumų neturėjo. Buvo teistas dėl smurto irgi prieš D., bet, kaip supranta, teistumas išnyko. Žino, kad, kol vyks šis ikiteisminis tyrimas, jam bus uždrausta bendrauti, ieškoti ryšio su buvusia sutuoktine D. J. Prašytų pagyventi pas sūnų, (duomenys neskelbtini), buto neprisimena. Sūnus Ž. J. (b. l. 60-62).
Papildomai apklaustas kaip įtariamasis R. J. parodė, kad sutinka su viskuo. Gailisi dėl to, ką padarė. Sutinka su tokia kardomąja priemone. Galėtų gyventi pas vaiką (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Be R. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad pareiškėjas (liudytojas) D. J. nurodė, kad 2022 m. spalio 16 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) trečiame aukšte laiptinėje jos buvęs vyras R. J. pastūmė, vėliau paėmė ją už rankų ir pradėjo tempti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Pasiūlius papasakoti visa, kas liudytojui (pareiškėjui) gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias bylai išspręsti, ji nurodė, kad 2022 m. spalio 16 d. ji nuvažiavo susitikti su drauge, tuo metu maždaug apie 15 val. paskambino jos buvęs vyras R. J., tačiau ji neatsiliepė. Apie 15.30 val. grįžo pas save namo adresu (duomenys neskelbtini). Atidarė buto duris, jos buvęs vyras iškart pradėjo žodžiu konfliktuoti, pradėjo ją įžeidinėti. Kadangi pamatė, kad jos buvęs vyras buvo neblaivus, kad nekiltų didesnio konflikto, nusprendė išeiti iš buto pas kaimynę. Išėjus į laiptinę, prie jos priėjo R. J., kuris ją pastūmė, vėliau paėmė už rankų ir tempė į butą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, bute ją pargriovė ir keikdamasis nuėjo link savo kambario. Todėl ji iškart užsirakino ir paskambino sūnui, kad pakalbėtų su savo tėvu, tačiau R. J. nenusiramino, tapo dar agresyvesnis, todėl nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Gyvena kartu apie 32 metus. Butas yra bendras, toliau gyvena kartu. Jos buvęs vyras anksčiau taip pat prieš ją smurtavo, buvo kviesta policija. Atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros objektas: 5-aukštų, daugiabučio namo trečio aukšto laiptinė. Kitos aplinkybės: pakilus į 3 aukštą yra koridorius, kurio dešinėje pusėje matyti (duomenys neskelbtini) buto durys, rudos spalvos, šarvuotos durys, ties kuriomis įvyko įvykis. Priešais matosi tamsiai rudos spalvos durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje taip pat yra rudos spalvos durys. Koridorius turi rakinamas duris. Namas vaizdo kameromis nestebimas. Fizinės apsaugos nėra. Priedas: Fotolentelė (b. l. 1-4, 5-7).
2022 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2022 m. spalio 16 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo laiptinės trečiame aukšte, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu pastūmė savo buvusią sutuoktinę D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir paėmęs ją už rankų pradėjo tempti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas D. J. fizinį skausmą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (b. l. 8-10).
Alkotesterio duomenimis, 2022 m. spalio 16 d. 18.04.09 D. J. organizme buvo 0,62 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 17, 18).
Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai pasirašytinai įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, ji žino, kas tai yra baudžiamasis įsakymas, nes tokiu būdu 2021 metais buvo pabaigtas vienas ikiteisminis tyrimas, kur vėlgi jos buvęs sutuoktinis R. J. buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš ją. Sutinka ir neprieštarauja, neskųs prokuroro sprendimo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, be ėjimo į teismą. Kaip minėjo, su buvusiu sutuoktiniu R. J. išsituokusi, bet gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Gyvena vienu adresu (duomenys neskelbtini). Dėl fizinio skausmo sukėlimo 2022 m. spalio 16 d., apie 16.30 val., kai buvęs sutuoktinis ją pastūmė bendro naudojimo koridoriuje ir vėliau stipriai tempė už rankos, tai ji pasilieka prie savo parodymų, kad tuo jai buvo sukeltas tik stiprus fizinis skausmas, buvo mėlynė, bet į paskirtą tyrimą ji nenuvyko, nes reikėjo į darbą, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Ji savo buvusiam sutuoktiniui R. J. atleido, pretenzijų nereikš, tai yra civilinio ieškinio nereikš. Kaip minėjo, sutinka ir neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kas liečia gyvenimą viename bute, tai neprieštarauja, nes dalis buto priklauso ir jam, buvęs sutuoktinis neturi kur gyventi kitur, todėl ji neprieštarauja, kad sugrįžtų gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį butą. Mano, kad šis kartas jam buvo gera pamoka, jis pasimokė ir tikrai galvoja, kad daugiau nesmurtaus prieš ją. Šiaip R. J. nėra agresyvus, pradeda triukšmauti, kai pavartoja alkoholio, bet nėra priklausomas, gali jo ir visai nevartoti, jeigu norėtų, nei narkologinėje, nei psichiatrinėje įskaitose nėra įrašytas. Todėl tikisi ir viliasi, kad buvęs sutuoktinis R. J. pasimokė iš savo elgesio ir daugiau nenusikals – nesmurtaus (b. l. 28-31).
Alkotesterio duomenimis, 2022 m. spalio 16 d., 18.06.08 val. R. J. organizme buvo 2,72 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 40, 41).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad R. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną D. ketinant su buteliu šampano išeiti pas kaimynę, tarp jų įvyko barnis, bendro naudojimo koridoriuje jis ją pastūmė, kad eitų atgal namo, o šiai nenorint, suėmė už rankos ir šiek tiek patempė tuo pačiu tikslu. Iš D. J. parodymų matyti, jog ji iš esmės analogiškai papasakojo 2022 m. spalio 16 d. įvykius. Nurodė, jog jai išėjus į laiptinę, ketinant išeiti pas kaimynę nuo girto ir konfliktuojančio vyro, šis ją pastūmė, o po to suėmęs už rankų tempė į butą. Bute ji griuvo.
Aukščiau aptarti duomenys vieni kitus nuosekliai papildo ir objektyviai patvirtina, kad R. J. 2022 m. spalio 16 d. smurtavo prieš savo buvusią žmoną: kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto su savo buvusia žmona D. J. metu pastūmė ją ir paėmęs ją už rankų pradėjo tempti į butą. Pagal nukentėjusiosios parodymus, jai tuo metu skaudėjo, nuo tempimo ant rankos net liko mėlynė. Be to ji parodė, kad bute griuvo, kas leidžia manyti, kad tempimas tikrai buvo grubus. Kad nukentėjusiąją pastūmė, po to ne tik buvo už rankos suėmęs, bet ir tempė, pripažino ir kaltinamasis. Tiek pastūmimas, tiek tempimas yra neleistinas, prievartinio pobūdžio fizinis poveikis kito asmens atžvilgiu. Ir nors tokių veiksmų sukeliamas skausmas paprastai yra menkesnis nei mušimo atveju, teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja, kad ji skausmą juto. Atitinkamai dėl tokių kaltinamojo veiksmų atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Teismas daro išvadą, jog smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko veikdamas tyčia, kadangi stumdamas ir grubiai tempdamas moterį jėga į butą suvokė, kad tokie veiksmai jai sukels fizinį skausmą, bei to siekė. Smurtas buvo vartojamas prieš šeimos narį, iš esmės namų aplinkoje. Faktas, jog nukentėjusioji ir kaltinamasis oficialiai yra išsiskyrę, nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje, kadangi jie tebegyvena vienuose namuose, naudojasi tomis pačiomis bendro naudojimo patalpomis, taigi neabejotinai bent iš dalies veda bendrą ūkį. R. J. veiksmai atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
R. J. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji D. J. nurodė sutinkanti su proceso baigimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Bylos aplinkybės aiškios, civilinių ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos byloje nepareikšta, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.
R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas R. J. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo kaltinamasis prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat atsižvelgia, jog R. J. praeityje teistas už tos pačios rūšies nusikaltimą. Nors bausmė atlikta, teistumas neišnykęs. Naujas analogiškas nusikaltimas padarytas praėjus vos penkiems mėnesiams po bausmės atlikimo. Per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas. VSDFV duomenimis, nedirba. Duomenų apie gydymą VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra antrą kartą teisiamas už tos pačios rūšies nusikaltimą, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį nei karto nebaustas administracine tvarka, kas rodo, jog tai vis tik nėra teisės pažeidimus linkęs daryti asmuo, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. J. už nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, kurio dydis viršija šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį bei kaltinamojo asmenybę, intensyvią priežiūrą skirti jam netikslinga.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog kaltinamasis turi sunkumų kontroliuoti savo emocijas ir pyktį konflikto metu linkęs išreikšti fiziniu smurtu, tikslinga jam skirti prokuroro prašomą įpareigojimą – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nepaisant to, jog toks įpareigojimas jam jau buvo skiriamas pirmojo baudžiamojo proceso metu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad agresyvus kaltinamojo elgesys pagal nukentėjusiosios parodymus sietinas išimtinai su girtumo būsena, siekiant išvengti nusikaltimų recidyvo teismo iniciatyva skiriamas dar vienas papildomas įpareigojimas – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios teigimu, priklausomybės alkoholiui R. J. neturi, yra pajėgus be specialistų pagalbos nevartoti alkoholio, todėl įpareigojimas gydytis priklausomybės ligas nesvarstytinas. Taip pat tikslinga skirti pozityvų užimtumą skatinantį įpareigojimą – pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, R. J. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. spalio 16 d. 17.15 val. iki 2022 m. spalio 18 d. 16.17 val., t. y. viena diena, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. spalio 16 d. 17.15 val. iki 2022 m. spalio 18 d. 16.17 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2. jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3. jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.