- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-62-2721-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė 2008 m. balandžio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Egura“ direktoriui K. J. už tai, kad 2008 m. balandžio 14 d. atlikus operatyvų patikrinimą bendrovės biuro patalpose, greito maisto kavinėje, adresu Taikos pr. 115, Klaipėda, nustatyta, jog trims darbuotojoms buvo išmokėta 2 285,96 Lt darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje – Ž. B. išmokėta 132,76 Lt už 2008 m. sausio mėnesį, 218,16 Lt už vasario mėnesį ir 545,57 Lt už kovo mėnesį; D. V. išmokėta 380,36 Lt už 2008 m. sausio mėnesį, 203,54 Lt už vasario mėnesį ir 545,57 Lt už kovo mėnesį; S. S. išmokėta 120 Lt už 2008 m. sausio mėnesį, 70 Lt už vasario mėnesį ir 70 Lt už kovo mėnesį. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nenustatęs jo veikoje inkriminuoto pažeidimo įvykio bei sudėties.
Teismas nustatė, kad paaiškinimuose Ž. B., D. V. ir S. S. nurodė skirtingas papildomai gauto neapskaityto darbo užmokesčio sumas nei jos teigė teismo posėdžio metu, o bendrovėje vis dar dirbanti S. S. nepatvirtino gaunanti neapskaitytą darbo užmokestį. Pažymėjo, kad teisme darbuotojos negalėjo konkrečiai įvardinti, kokias sumas prie atlyginimo jos gaudavo „vokeliuose“, taip pat neaišku, ar joms buvo mokama po 0,25 Lt už kiekvieną pagamintą produkcijos vienetą, ar už kiekvieną papildomai pagamintą vienetą, kaip prieštaringus vertino ir inspekcijos specialistų parodymus. Padarė išvadą, kad iš bylos duomenų negalima konkrečiai nustatyti, kokį kiekį ir kuri virėja pagamindavo čeburekų, kokios sumos ir kuriai virėjai buvo mokamos, koks nustatytas vieno gamybinio vieneto įkainis. Pabrėžė, kad darbuotojos Ž. B. ir D. V. konfliktavo su vadovybe, buvo įtartos nesąžiningumu ir atleistos iš darbo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą.
III.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutartį, K. J. skiriant administracinę nuobaudą už ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, neatsižvelgė į tai, jog patikrinimo bendrovėje metu elektroninio kasos aparto kasoje ir grynųjų pinigų kasoje buvo rastas pinigų perteklius, kas leidžia teigti, jog neapskaityti grynieji pinigai buvo naudojami bendrovės darbuotojų neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimui. Pažymi, kad S. S. teigė, jog buvusios bendrovės darbuotojos konfliktavo su bendrovės direktoriumi K. J., tačiau Ž. B. ir D. V. teigė konfliktavusios tik su direktoriaus pavaduotoju. Pabrėžia, kad teismas, vertindamas „Termino galiojimo žurnale“ esančius duomenis, neatsižvelgė į tai, jog šio žurnalo paskirtis buvo apskaityti papildomai pagaminamos produkcijos, už kurį buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, kiekius. Nurodo, kad liudytojos teisme buvo apklaustos praėjus beveik 18 mėnesių nuo pirminių paaiškinimų davimo, todėl tikėtina, kad jos galėjo tiksliai neprisiminti joms išmokėtų sumų. Mano, kad liudytoja S. S., teisme pakeitusi savo parodymus, galėjo būti įtakota savo darbdavio – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. J. atstovas advokatas A. B. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių K. J. kaltę. Tvirtina, kad liudytojų Ž. B. ir D. V. paaiškinimai nekonkretūs, nurodytos tariamai išmokėtos sumos nelogiškos. Mano, kad vertindamas minėtų liudytojų parodymus, teismas pagrįstai atsižvelgė į jų konfliktiškus santykius su buvusiu darbdaviu. Pažymi, kad byloje, be darbuotojų paaiškinimų, nėra jokių kitų objektyvių įrodymų. Pabrėžia, kad protokole nenurodytas konkretus pažeidimo padarymo laikas, taip pat nėra aišku, kokia teisės norma buvo pažeista, nes Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje yra keturios dalys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas UAB „Egura“ direktoriui K. J. suformuluotas dėl to, kad bendrovės darbuotojoms Ž. B., D. V. ir S. S. 2008 m. sausio – kovo mėnesiais buvo išmokėta 2 285,96 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės buhalterinėje apskaitoje (b. l. 2).
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju dėl inkriminuojamo pažeidimo K. J. kaltinantys įrodymai iš esmės yra tik dviejų buvusių bendrovės darbuotojų Ž. B. ir D. V. paaiškinimai bei parodymai. Tačiau pažymėtina, jog bendrovės direktorius K. J. ir pavaduotojas R. A. tvirtino, jog su šiomis buvusiomis bendrovės darbuotojomis konfliktavo (b. l. 9, 58, 61, 89, 90). Liudytoja apklausta D. V. patvirtino, kad ji konfliktavo su pavaduotoju, bei kad Ž. B. konfliktavo su bendrovės direktoriumi K. J. (b. l. 115). Ž. B. pirmosios instancijos teisme taip pat neneigė konfliktavusi su bendrovės direktoriumi, paaiškino, jog iš darbo išėjo, nes buvo kaltinama vagystėmis (b. l. 124). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti buvusių bendrovės darbuotojų Ž. B. ir D. V. konfliktai su bendrovės direktoriumi bei jo pavaduotoju neleidžia šių liudytojų paaiškinimus ir parodymus vertinti kaip nešališkus ir objektyvius. Tuo tarpu bendrovės darbuotoja S. S. pirmosios instancijos teisme neigė savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog jai buvo mokamas buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytas darbo užmokestis (b. l. 90). Jokių kitų šį pažeidimą tiesiogiai patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nėra.
UAB „Egura“ direktorius K. J. neigė padaręs ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (mokėjęs su darbo santykiais susijusias išmokas, neįtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus) tiek duodamas paaiškinimus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai, tiek ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 9, 58, 89). Todėl nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių K. J. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog K. J. administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai ir teisėtai buvo nutraukta, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas išsamiai ir nešališkai ištyrus visas bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pagrindo nėra, todėl institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.