Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-06-30 · Civilinė byla Nr. 2-1267-823/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-02-29Panevėžio apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
2-1267-823/2016
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00056-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Kategorijos
  • 3.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1267-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00056-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Kauno skuba“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-251-544/2016, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelio servisas Kaune“ kreditorių 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo nutarimų, priimtų 2, 4.1 ir 7 darbotvarkės klausimais, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (kreditorė) UAB „Kauno skuba“ prašė panaikinti BUAB „Kelio servisas Kaune“ kreditorių 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo (toliau – Susirinkimas) nutarimus 2 darbotvarkės klausimu (susirinkimo pirmininku išrinkti UAB „Kelias“ įgaliotą atstovą), 4.1. darbotvarkės klausimu (kreditorių komiteto nariu, kaip darbuotojų atstovą, išrinkti D. K.), 7 darbotvarkės klausimu (patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą).

Nurodė, kad didžiausia BUAB „Kelio servisas Kaune“ kreditorė yra UAB „Kelias“, kurios akcininkui ir vadovui A. K. kartu su dukra priklauso 90% BUAB „Kelio servisas Kaune“ akcijų. Bankroto administratorius pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto, 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes į savo ataskaitą neįtraukė duomenų apie BUAB „Kelio servisas Kaune“ savininkus, kurie taip pat yra ir UAB „Kelias“ dalyviai, sąmoningai pasiūlė susijusio su bankrutavusios įmonės savininkais didžiausio kreditoriaus UAB „Kelias“ kandidatūrą į kreditorių susirinkimo pirmininko poziciją, bei neįspėjo kitų kreditorių apie galimą interesų konfliktą. Pareiškėja nesutinka su sprendimu kreditorių komiteto nariu, kaip darbuotojų atstovą, išrinkti D. K., kuris dirba UAB „Kelias“ teisininku. Du iš penkių BUAB „Kelio servisas Kaune“ kreditorių komiteto narių yra UAB „Kelias“ atstovai, kurių vienas (pirmininkas) turi sprendžiamąjį balsą. Bankroto administratorius iki 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo nepapildė administratoriaus veiklos ataskaitos, nepaisant administratoriui iš anksto atskleistos informacijos apie ataskaitos trūkumus dalyje dėl bankrutuojančios bendrovės savininkų, susijusių su didžiausiu bendrovės kreditoriumi UAB „Kelias“, nenurodymo, dėl ne visų ir netinkamai patikrintų bendrovės sandorių, dėl tyčinio bankroto požymių ar galimų nusikalstamų A. K. veikų nenurodymo. Kadangi su BUAB „Kelio servisas Kaune“ per akcininkus susijusi UAB „Kelias“ yra didžiausia jos kreditorė, šių juridinių asmenų sudaryti sandoriai turėjo būti patikrinti ypač atidžiai, o išvados išdėstytos ataskaitoje.

BUAB „Kelio servisas Kaune“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ prašė kreditorės UAB „Kauno skuba“ skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčijami Susirinkimo nutarimai buvo priimti nepažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos. Pagal įprastą praktiką bankroto bylose kreditorių susirinkimo pirmininku pasiūlytas didžiausias įmonės kreditorius, tačiau tai neribojo kreditorių teisės siūlyti ir balsuoti už kitą asmenį, kas ir buvo daroma. Kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas kreditorius UAB „Kelias“ nėra BUAB „Kelio servisas Kaune“ savininkas (akcininkas), todėl nebuvo pažeisti ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkto imperatyvai, o kreditorė UAB „Kauno skuba“ neįrodė, kaip konkrečiai dėl šio nutarimo buvo pažeisti jos ar kitų kreditorių interesai. Tikrindamas BUAB „Kelio servisas Kaune“ veiklos dokumentus administratorius nenustatė, kad UAB „Kelias“ su bankrutuojančia įmone būtų sudaręs nesąžiningų ar bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių. Administratoriaus nuomone, Susirinkimo nutarimas kreditorių komiteto nariu išrinkti darbuotojų atstovą D. K. yra teisėtas, nes jis yra buvęs įmonės teisininkas, turi teisinių žinių, žino situaciją įmonėje, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti minėto asmens sąžiningumu ir tinkamumu atstovauti visų buvusių įmonės darbuotojų interesus kreditorių komitete. Kreditoriams pateiktoje ataskaitoje buvo nurodyta visa svarbiausia jiems reikalinga su bankrutuojančia įmone susijusi ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimus atitinkanti informacija. Ataskaitos parengimo dieną (2016 m. vasario 3 d.) nebuvo suėjęs ĮBĮ nustatytas 6 mėnesių terminas patikrinti visus BUAB „Kelio servisas Kaune“ sandorius, o informacija apie tuos sandorius, kurie buvo patikrinti, veiklos ataskaitoje yra pateikta.

Kreditorė UAB „Kelias“ prašė skundą atmesti. Nurodė, kad UAB „Kelias“ niekada nebuvo BUAB „Kelio servisas Kaune“ vadove ar savininke. 30-ojo Verslo apskaitos standarto „Susiję asmenys“ metodinės rekomendacijos, kuriomis vadovaujasi pareiškėja, yra pripažintos netekusiomis galios. Nors UAB „Kelias“ generalinis direktorius yra A. K., tačiau jis, kaip BUAB „Kelio servisas Kaune“ akcininkas, neturėjo balsų daugumos, ir, siekiant išvengti interesų konflikto, atstovauti juridinį asmenį gali įgalioti kitą atstovą. D. K. buvo UAB „Kelio servisas Kaune“ darbuotojas, kuris, kaip ir kiti darbuotojai, buvo atleistas iš darbo 2015 m. lapkričio 17 d. ir kurio kreditorinis reikalavimas patvirtintas teismo. Kreditorių komitete darbuotojų interesus geriausiai gali atstovauti teisinių ir administracinių žinių turintis asmuo. Skunde nepagrįstai tvirtinama, kad šis kreditorių komiteto narys gins ne darbuotojų, o UAB „Kelias“ interesus, tuo labiau, kad jis teisininku dirba ne vienoje bendrovėje. Pareiškėja UAB „Kauno skuba“ jai rūpimais administratoriaus ataskaitoje nurodytais klausimais kreditorių susirinkime pasisakė raštu ir tas pasisakymas kartu su 2016 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo protokolu buvo pateiktas kiekvienam kreditoriui. Kreditoriams su papildyta administratoriaus ataskaita buvo pateikti duomenys apie bendrovės akcininkus ir su jais susijusius asmenis. UAB „Kauno skuba“ minima UAB „Kelio servisas Klaipėdoje“ ir kitos bendrovės nėra UAB „Kelias“ dukterinės įmonės, jų akcininkai yra fiziniai asmenys, kurių dauguma tarpusavyje nesusiję ir nedirba bendrovėje.

Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius prašė panaikinti Susirinkimo nutarimą 2 darbotvarkės klausimu. Nurodė, kad BUAB „Kelio servisas Kaune“ akcininkas bei ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme įmonės savininkas A. K. ir D. K. (A. K. dukra) valdo 90 % BUAB „Kelio servisas Kaune“ akcijų, o A. K. tiesiogiai valdo 100 % UAB „Kelias“ turtinių teisių ir yra jos vadovas. Akivaizdu, kad šis nutarimas buvo priimtas pažeidus imperatyvias teisės normas, ribojančias galimybę bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės akcininkams, vadovams ir jų artimiems giminaičiams bei kitiems ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims būti kreditorių susirinkimo pirmininku.

Kreditorė VĮ „Turto bankas“ prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad Susirinkime, kuriame buvo priimti ginčijami nutarimai, nedalyvavo, nes tuo metu jame dalyvavo ir balsavo kreditorė VMI prie FM, kuri nepritarė, kad susirinkimo pirmininku būtų išrinktas didžiausios kreditorės UAB „Kelias“ įgaliotas atstovas ir balsavo „prieš“ siūlomą nutarimo projektą. UAB „Kelias“, kuri glaudžiai susijusi su bankrutavusios bendrovės savininkais, išrinkimas kreditorių susirinkimo pirmininke prieštarauja bankroto įstatymo prasmei bei pažeidžia kitų kreditorių interesus. Kadangi kreditorių komitete darbuotojų atstovu išrinktas D. K. yra UAB „Kelias“ teisininkas, galima daryti pagrįstą prielaidą, kad jis gins ne kreditorių, o didžiausio UAB „Kelias“ kreditoriaus ir jo vadovo bei savininko interesus. BUAB „Kelio servisas Kaune“ yra glaudžiai susijusi per akcininkus su UAB „Kelias“, kuri yra didžiausia bankrutuojančios įmonės kreditorė, bei kurios savininkai turi eilę kitų bankrutuojančių panašia komercine veikla užsiimančių įmonių, todėl šių juridinių asmenų sudarytus sandorius bankroto administratorius turėjo patikrinti itin atidžiai, o patikrinimo išvadas išdėstyti ataskaitoje. Kreditorė nurodė, kad sutinka su skundu ir pritaria jo motyvams, kad priimti nutarimai iš esmės yra neteisėti, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams bei įstatymo normoms, reguliuojančioms bankroto procesą, pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, todėl turi būti panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies: panaikino BUAB „Kelio servisas Kaune“ kreditorių 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo nutarimą, priimtą 2 darbotvarkės klausimu, ir perdavė šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, kitus skundo reikalavimus atmetė, priteisė iš pareiškėjos atsakovės naudai 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas nurodė, kad ginčijamu Susirinkimo nutarimu 2 darbotvarkės klausimu buvo nutarta Susirinkimo pirmininku išrinkti didžiausios kreditorės UAB „Kelias“ įgaliotą atstovą (4 t., b. l. 28-37, 63-65, 94-96, 98-100). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Kelias“ yra UAB „Kelio servisas Kaune“ kreditorė, kurios teismo patvirtinta finansinio reikalavimo suma yra 68 516,23 Eur (2 t., b .l. 23-28); UAB „Kelias“ savininkas ir generalinis direktorius yra A. K. (1 t., b. l. 6, 4 t., b. l. 162, 5 t., b. l. 2-15); UAB „Kelio servisas Kaune“ akcininkais yra D. K., kuriai priklauso 51 akcija, ir kuriai akcininkų susirinkimuose atstovavo A. K. (tėvas), R. B., kuriam priklauso 10 akcijų, ir A. K., kuriam priklauso 39 akcijos (1 t., b. l. 47, 109-110). Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendė, kad ir UAB „Kelias“, ir UAB „Kelio servisas Kaune“ savininku pagal ĮBĮ 2 straipsnio 9 dalies nuostatas yra A. K. ir jis pats ar kaip juridinio asmens įgaliotas atstovas pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti renkamas kreditorių susirinkimo pirmininku, dėl ko yra pagrindas ginčijamą nutarimą panaikinti ir perduoti šį klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui.

Ginčijamu Susirinkimo nutarimu 4.1 darbotvarkės klausimu buvo nutarta kreditorių komiteto nariu kaip darbuotojų atstovą išrinkti D. K. (4 t., b. l. 30-31), kurio patvirtintas kreditorinis reikalavimas šioje byloje yra 702, 95 Eur, ir kuris pagal bylos duomenis dirbo UAB „Kelias“ ir UAB Kelio servisas Kaune“ juristu (1 t., b. l. 7, 50, 212, 4 t., b. l. 11, 2 t., b. l. 24-25, 4 t., b. l. 11). Teismas sprendė, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, jog minėtas asmuo bankroto procese gins buvusio darbdavio interesus, elgsis nesąžiningai ar tinkamai neatstovaus darbuotojams bei kitiems ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Kaip matyti iš balsavimo raštu biuletenių blankų, kreditorių komiteto nariu kaip darbuotojų atstovas buvo siūlomas D. K. (4 t., b . l. 38-45-47), nei vienas buvusių 22 bendrovės darbuotojų ar kitas ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo neprieštaravo, kad minėtas asmuo į kreditorių komiteto narius būtų išrinktas ir niekas nepasiūlė kitos kandidatūros, o balsuojant susilaikė tik skundą pateikusi UAB „Kauno skuba“ (4 t., b. l. 63-65). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. K. buvo samdomas darbuotojas ir nebuvo nei UAB „Kelias“, nei UAB „Kelio servisas Kaune“ dalyvis ar organas (administracijos vadovas), dėl ko tam tikrais atvejais galėtų iškilti galimos žalos atlyginimo bendrovės kreditoriams ir pačiai bendrovei klausimai bei interesų konfliktas, į tai, kad ne pavieniai nariai, o kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą ir t.t., į tai, kad nutarimas 2 darbotvarkės klausimu panaikintas, sprendė, kad ginčijamo Susirinkimo nutarimo 4.1 darbotvarkės klausimu pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.

Ginčijamu Susirinkimo nutarimo 7 darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą pagal priedą Nr. 2, t. y. administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 19 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) iki 2016 m. vasario 10 d. (4 t., b. l. 28-37, 63-65, 78-90, 107-133). Teismas pažymėjo, kad, kad nors UAB „Kauno skuba“ nurodo, kad 2016 m. vasario 3 d. bankroto administratoriaus kreditoriams pateiktoje ataskaitoje nebuvo nurodyta informacija apie juridinio asmens dalyvius, tačiau pati pareiškėja sutinka, tai patvirtina ir susirašinėjimo turinys, kad jos prašymu ataskaita šiuo aspektu 2016 m. vasario 4 d. buvo patikslinta (4 t., b. l. 12-16). Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius taip pat nurodė, kad Susirinkimo dienai gavo informaciją apie bendrovės dalyvius (4 t., b. b. l. 163-164). Pareiškėja taip pat teigia, kad teikiama tvirtinti ataskaita galimai neatitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų, nes bankroto administratorius netinkamai įvykdė jam ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodytą pareigą patikrinti įmonės valdymo organų per paskutiniuosius tris metus sudarytus sandorius, kurie galėjo būti priešingi bendrovės veiklos tikslams ar galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė tapo nemoki. Teismas, įvertinęs 2016 m. vasario 10 d. Susirinkimo protokolo ir jo priedų, bankroto administratoriaus ataskaitos, skundo ir atsiliepimų turinį, sprendė, kad visa reikalinga ir svarbiausia, su bankrutuojančia įmone susijusi ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkto reikalavimus atitinkanti informacija kreditoriams ataskaitoje už minėtą laikotarpį buvo pateikta. Bankroto administratorius atsiliepime nurodė ir šios aplinkybės niekas neginčijo, kad įmonės dokumentai jam perduoti 2015 m. lapkričio 4 d., todėl 6 mėnesių terminas patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius, baigsis 2016 m. gegužės 4 d., be to 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas sprendė, kad ginčijamo Susirinkimo nutarimo 7 darbotvarkės klausimu pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „Kauno skuba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties dalį dėl Susirinkimo nutarimo 7 darbotvarkės klausimu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti kreditorių Susirinkimo nutarimą 7 darbotvarkės klausimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad administratoriaus ataskaita dėl juridinio asmens dalyvių buvo patikslinta 2016 m. vasario 4 d., joje nurodyta 2016 m. vasario 3 d. data. Patikslintos ataskaitos skyriuje „Apie įmonę“, kur turėtų būti pateikta informacija apie įmonės dalyvius, jokių pakeitimų ar papildymų nėra, įmonės akcininkai ar su jais susiję asmenys nėra nurodyti. Patikslintos ataskaitos papildymai yra susiję tik su IV skyriumi „Dėl įmonės sudarytų sandorių patikrinimo“, kur nurodyta apie administratoriaus inicijuotą bylą prieš buvusį įmonės vadovą. Teismas, netenkindamas skundo šioje dalyje, apsiribojo informacija, kad vienas iš kreditorių VSDFV Panevėžio skyrius gavo informaciją apie bendrovės dalyvius. Tačiau kiti kreditoriai, balsuodami darbotvarkės 7 klausimu, šios informacijos neturėjo, ką patvirtina ir balsavimo rezultatai darbotvarkės 2 klausimu, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos argumentą, kad patikslintoje ataskaitoje informacija apie juridinio asmens dalyvius nebuvo atskleista.Teismas taip pat nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad bankroto administratorius nevykdė pareigos patikrinti įmonės valdymo organų per paskutiniuosius tris metus sudarytus sandorius <...> ir itin atidžiai nepatikrino sandorių, sudarytų su susijusiais asmenimis, nors teismas pats konstatavo, kad BUAB „Kelio servisas Kaune“ ir didžiausia jos kreditorė yra glaudžiai susiję per akcininkus/šeimos narius. Pareiškėjos nuomone, būtent dėl to administratorius turėjo dar iki pirmojo kreditorių susirinkimo patikrinti įmonės sandorius. 2016 m. balandžio 12 d. įvyko antrasis BUAB „Kelio servisas Kaune“ kreditorių susirinkimas, tačiau patikslintos, papildytos ar atnaujintos veiklos ataskaitos bankroto administratorius nepateikė.Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos BUAB „Kelio servisas Kaune“ bylinėjimosi išlaidas, kadangi priteista suma atiteks bankroto administratoriui dėl to, kad BUAB „Kelio servisas Kaune“ nei pinigų, nei likvidaus turto neturi. Pareiškėjos nuomone, bankroto administratorius nepagrįstai šioje byloje samdė advokatus, nors ginčas nereikalavo žinių, kurių neturėtų bankroto administratorius atsižvelgiant į jam taikomus reikalavimus. Tokiu būdu ir taip finansiškai nukentėję kreditoriai baudžiami antrą kartą, kuomet ginčijami akivaizdžiai neteisėti administratoriaus veiksmai. Tuo tarpu pareiškėja neprašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų taip gindama pirmos/antros eilės kreditorių interesus. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, negynė viešo intereso ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalies taisyklėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Kelio servisas Kaune“ bankroto administratorius UAB „Valeksa“ prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, kadangi ataskaitos pateikimo dieną nebuvo suėjęs įstatymo nustatytas terminas patikrinti įmonės valdymo organų per paskutiniuosius tris metus sudarytus sandorius.Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų argumentų bei nepateikė įrodymų, kad ginčijamoje ataskaitoje pateikta informacija iškraipyta, klaidinga, kad administratorius neatliko ĮBĮ nustatytų pareigų iki pirmojo kreditorių susirikimo. Argumentai, kad ataskaitoje nenurodyti duomenys apie juridinio asmens dalyvius, yra formalūs, nesudarantys pagrindo naikinti ataskaitą. Šios informacijos administratorius neslepia ir tik per klaidą jos neįtraukė.Pareiškėjos argumentai, kad bankrutuojanti įmonė neturi teisės naudotis advokato paslaugomis, kaip ir argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš paties administratoriaus, yra niekuo nepagrįsti. Advokato pagalba tokiose bylose atitinka visų kreditorių interesus. Kreditorius, teikdamas skundą dėl visų kreditorių daugumos balsais priimtų nutarimų, turi įvertinti jam galimai kilsiančias pasekmes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Kelias“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėto nutarimo priėmimą. Pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, kad bankroto administratorius veiklos ataskaitoje būtų buvusi pateikta iškraipyta ar klaidinga informacija, ar kad bankroto administratorius būtų įvykdęs ne visas jam ĮBĮ nustatytas pareigas. Skunde išdėstyti argumentai yra formalūs ir nesudaro pagrindo naikinti Susirinkimo nutarimo 7 darbotvarkės klausimu.Teismas nepažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims principų, kadangi vadovavosi CPK nuostatomis.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas, kadangi ataskaitos pateikimo dieną nebuvo suėjęs įstatymo nustatytas terminas administratoriui patikrinti įmonės valdymo organų per paskutiniuosius tris metus sudarytus sandorius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nenustatė procedūrinių nuostatų pažeidimų priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, tokių argumentų atskirajame skunde nepateikė ir apeliantė.

Dėl BUAB „Kelio servisas Kaune“ kreditorių 2016 m. vasario 10 d. susirinkimo nutarimo 7 darbotvarkės klausimu teisėtumo

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punkte nustatyta, kad administratorius turi pateikti savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui. Šioje normoje taip pat nustatyta, kokia informacija turi būti pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje tvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitoje. Iš esmės ataskaita yra informacija, kurios tikslas yra kreditorių supažindinimas su buvusia/esama/būsima įmonės finansine būkle, turtu bei veikla. Tuo pačiu jos pagrindu kreditoriai gali atlikti kontrolės funkciją, ar būtent pats administratorius aktyviai ir tinkamai atlieka įstatymu nustatytas pareigas, siekiant išaiškinti visas bankroto procedūroms, kreditorių teisių gynimui reikšmingas aplinkybes, ar tinkamai naudoja administravimo išlaidoms skirtas lėšas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-638-464/2015).

Kreditorių susirinkimas 7 darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą pagal priedą Nr. 2, t. y. administratoriaus ataskaitą už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 19 d. (nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) iki 2016 m. vasario 10 d. Apeliantė Susirinkimo nutarimą 7 darbotvarkės klausimu ginčija šiais pagrindais: ataskaitoje nepateikus informacijos apie įmonės dalyvius ir bankroto administratoriui nevykdžius pareigos patikrinti įmonės valdymo organų per paskutiniuosius tris metus sudarytus sandorius <...> ir itin atidžiai nepatikrinus sandorių, sudarytų su susijusiais asmenimis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju informacijos apie įmonės dalyvius nenurodymas ataskaitoje yra formalus trūkumas, neįtakojęs kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ir todėl pats savaime nesudarantis pagrindo panaikinti nutarimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo. Byloje esantys duomenys, o būtent šalių susirašinėjimas (4 t., b. l. 12-16), patvirtina, kad apeliantei 2016 m. vasario 4 d. tapo žinoma, kas yra įmonės akcininkai. Ši informacija taip pat buvo žinoma VSDFV Panevėžio skyriui o tai reiškia, kad bankroto administratorius nurodytos informacijos neslėpė. Tai, kad bankroto administratorius neįrašė į savo prašomą patvirtinti veiklos ataskaitą duomenų apie įmonės akcininkus, negali būti laikoma tokiu trūkumu, kurio negalima ištaisyti įpareigojus administratorių pateikti papildomus duomenis, atlikti atitinkamus konkrečius veiksmus, susijusius su bankrutuojančios įmonės administravimo funkcijų vykdymu bei pareikalauti pateikti kitą ataskaitą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas). Apeliantės argumentai, kad šios informacijos nebuvimas ataskaitoje galimai įtakojo kreditorių balsavimą 2 darbotvarkės klausimu, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi nutarimas 2 darbotvarkės klausimu pirmosios instancijos teismo buvo panaikintas, ši nutarties dalis apeliacine tvarka nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.

Įstatyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, <...>, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonės dokumentai administratoriui perduoti 2015 m. lapkričio 4 d., todėl 6 mėnesių terminas aukščiau minėtoms pareigoms įvykdyti baigtųsi 2016 m. gegužės 4 d., šį terminą galint pratęsti iki 2016 m. lapkričio 4 d. Įstatyme nustatytas terminas administratoriui tam tikriems veiksmams atlikti negali būti sutrumpinamas vien dėl kreditoriaus valios. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad bendrovės sandoriai su susijusiomis įmonėmis ir tyčinio bankroto požymių buvimas administratoriaus turėjo būti patikrinti dar iki ataskaitos parengimo, ir kad ataskaitos tvirtinimo metu bankroto administratorius nebuvo įvykdęs aukščiau aptartų pareigų. Nors apeliantė nurodo, kad ir iki 2016 m. gegužės 4 d. administratorius taip pat neatliks nurodytų veiksmų, teismas ginčijamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina atsižvelgdamas į aplinkybes, egzistavusias ginčijamo nutarimo priėmimo metu. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktą, kreditorių susirinkimui pareikalavus, administratorius turi teikti kitas savo veiklos ataskaitas (už vėlesnius laikotarpius), todėl, jei netinkamas administratoriaus pareigų vykdymas būtų nustatytas vėliau, šis klausimas galėtų būti kreditorių keliamas tvirtinant vėlesnes administratoriaus veiklos ataskaitas.

Pagal teismų formuojamą praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita gali būti netvirtinama tik tuomet, jeigu egzistuoja konkretūs duomenys apie tai, jog administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigas per ataskaitinį laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-105/2012). Tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti šioje dalyje pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl papildomų paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė 2016 m. birželio 17 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – išrašą iš civilinės bylos Nr. e2-1188-902/2016 (II t., 61 pusl.): BUAB „Kelio servisas Kaune“ bankroto administratoriaus prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, kuriame bankroto administratorius patvirtina, kad iš viešai paskelbtų duomenų jam buvo žinoma apie administruojamos įmonės nemokumo būklę 2014 m. ir šio juridinio asmens dalyvius. Šis įrodymas, apeliantės vertinimu, patvirtina, kad bankroto administratorius dar iki ataskaitos sudarymo turėjo žinoti apie akivaizdžius tyčinio bankroto požymius ir privalėjo apie tai pažymėti savo ataskaitoje. Kaip jau minėta, ataskaitos tvirtinimo metu įstatyme nustatytas terminas administratoriui susipažinti su įmonės dokumentais, siekiant nustatyti galimai neteisėtus sandorius ar tyčinio bankroto požymius, nebuvo pasibaigęs, todėl šis apeliantės naujai teikiamas įrodymas neturi jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas apeliantės naujai teikiamo įrodymo nepriima ir jį kartu su rašytiniais paaiškinimais, kurie pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, neleistinas šioje proceso stadijoje (CPK 323 straipsnis), grąžina apeliantei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Išnagrinėjęs UAB „Kauno skuba“ skundą ir jį tenkinęs iš dalies (vieną reikalavimą iš trijų), pirmosios instancijos teismas priteisė iš apeliantės 300 Eur už BUAB „Kelio servisas Kaune“ atsiliepimo į apeliantės skundą surašymą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 93 straipsnio 4 dalies taisyklėmis, kadangi priteista bylinėjimosi išlaidų suma atiteks bankroto administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Bylinėjimosi išlaidos ginčijama nutartimi iš apeliantės buvo priteistos bendrovei, o ne bankroto administratoriui. Tai, kaip vėliau bus paskirstomos bankrutuojančios bendrovės lėšos, nėra šio ginčo dalykas. Teigti, kad procesą laimėjusiai šaliai turint bankrutuojančios bendrovės statusą ši aplinkybė savaime pateisina CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos išimties iš bendrų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių taikymą, nėra pagrindo, juo labiau, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas bankrutuojančiai bendrovei yra naudingas visiems bendrovės kreditoriams.

Apeliantė nurodo, kad tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu baudžiami kreditoriai, ginčijantys akivaizdžiai neteisėtus administratoriaus veiksmus. Tačiau ta aplinkybė, kad byloje priimtas sprendimas nepalankus apeliantei, savaime paneigia šį apeliantės argumentą. Tuo atveju, jei administratoriaus veiksmai teismo būtų pripažinti neteisėtais, bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nebūtų priteistos.

Apeliantė taip pat teigia, kad bankroto administratorius nepagrįstai šioje byloje samdė advokatus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nedraudžia bankrutuojančiai įmonei naudotis advokato teisine pagalba, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priteisti atsakovei advokato teisinės pagalbos išlaidas. Bankroto administratoriaus veiksmų pagrįstumas naudojant bankroto administravimui skirtas išlaidas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ginčijamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

Atsakovė BUAB „Kelio servisas Kaune“ pateikė teismui duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas – 290,40 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmestas, BUAB „Kelio servisas Kaune“ iš apeliantės priteistinos aptirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės 2016 m. birželio 17 d. prašymo prijungti prie bylos naują įrodymą netenkinti ir šį įrodymą kartu su prašymu grąžinti apeliantei.

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno skuba“ bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kelio servisas Kaune“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, 290,40 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė