- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-2003-259/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26777-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui M. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo M. S. 708,82 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21 Eur žyminį mokestį.Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovui 708,82 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur žyminį mokestį. Teismas sprendime už akių nurodė, kad atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017 m. sausio 4 d. Procesinius dokumentus atsakovo vardu priėmė sūnus. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas tokiu atveju ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mieste dėl atsakovo, vairavusio jam priklausančią transporto priemonę Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės 2016 m. kovo 16 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė Ford Galaxy nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „InterAssista“, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, išmokėdama 708,82 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo šiai įmonei išmokėtą 708,82 Eur draudimo išmoką ir raštu kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovui įvykdymą, ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).Atsakovas M. S. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad jis yra neteisingai apkaltintas dėl 2016 m. kovo 16 d. įvykusio eismo įvykio. Atsakovas apie 10–10.30 val. važiavo (duomenys neskelbtini), norėjo aplenkti važiuojamąja kelio dalimi einantį žmogų ir pamatė greitai atvažiuojantį automobilį. Atsakovas sustojo, tačiau į jo stovinčio automobilio kairės pusės buferį, darydamas posūkį, atsitrenkė kitas automobilis. Atsakovas nurodė, kad jis serga cukriniu debetu, todėl policijos komisariate jam padidėjo cukraus kiekis kraujyje, pradėjo piltis šaltas prakaitas ir jis nežino ką ten parašė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atsakovo M. S. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.Teismas nurodė, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) buvo įteikti 2017 m. sausio 4 d., jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu procesinius dokumentus priėmė sūnus K. S. Duomenų, kad atsakovo sūnus turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nenustatyta, atsakovas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.Teismo vertinimu, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė šio termino pratęsti, todėl sprendė, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamų priežasčių, o esant ieškovo prašymui, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).Spręsdamas dėl pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas nurodė, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, ir, kurie nebuvo žinomi teismui priimant sprendimą už akių. Atsakovo teigimu, jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš ieškovo pateiktos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 2016 m. balandžio 7 d. rašto Nr. 20-S-5688(1.16K) apie eismo įvykį Nr. 07-16-9424563, teismas nustatė, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 119 punktus, Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, dėl ko jam buvo skirta 28 Eur bauda. Teismas nurodė, kad atsakovas, nesutikdamas su pažeidimu, galėjo jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų skundęs administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-54330534-16. Ieškovas į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti ieškovo ieškinį, tuo tarpu atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltės nebuvimą dėl eismo įvykio, nepateikė.Teismas sprendė, kad atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, nenurodžius nepateikimo priežasčių, nepateikus jokių argumentų dėl vairuotojo kaltės nebuvimo patvirtinančių įrodymų, tokių įrodymų nepateikus ir po sprendimo už akių priėmimo, teismas turėjo pakankamą pagrindą priimti sprendimą už akių atsakovo atžvilgiu ir ieškovo ieškinį visiškai patenkinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde atsakovas M. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bylos atnaujinimo ir ekspertizės skyrimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui pateikti duomenimis apie jo sūnaus priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ši aplinkybė galėjo būti nustatyta tik panaikinus sprendimą už akių ir visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjus bylą. To teismui nepadarius, liko nepašalintos abejonės dėl procesinių dokumentų tinkamo įteikimo atsakovui. Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė laiku, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, todėl logiška, kad jei atsakovui būtų tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, jis būtų pateikęs atsiliepimą į pareikštą ieškinį ir nebūtų buvę pagrindo sprendimo už akių priėmimui.
10.2. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepagrįstai netaikė procesinių teisės normų, reglamentuojančių trūkumų šalinimą, nors matydamas, kad pareiškimas pateiktas su trūkumais, galėjo dar kartą taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nurodyti kaip šie trūkumai turėtų būti pašalinti.
10.3. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių atsakovo pareiškime išdėstytas eismo įvykio aplinkybes. Teismas Kauno apskrities VPK 2016 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 20-S-5688(1.16K) apie eismo įvykį vertino kaip neginčijamą atsakovo kaltės įrodymą, tačiau visiškai nesiaiškino, kad šis VPK raštas parašytas remiantis 2016 m. kovo 16 d. administracinės teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-54330534-16 nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis, kurios neatitinka elementarių fizikos mokslo dėsnių, veikiančių, kai susiduria du priešpriešais atvažiuojantys automobiliai, ir kurios prieštarauja byloje pateiktoms nuotraukoms, jei automobiliai būtų po priešpriešinio susidūrimo. Tuo atveju, jei susidūrimas būtų buvęs kaip nustatė policininkas pagal nukentėjusiosios vienašališką ir nelogišką paaiškinimą, tai automobiliai būtų sugadinti daug stipriau ir visiškai kitaip, o eismo įvykio schemoje būtų buvę išsidėstę visiškai kitose vietose, kadangi nuo susidūrimo smūgio Audi A3 būtų mažiausiai pasisukęs į priešingą pusę ir priekine dalimi apgadinęs atsakovo Ford Galaxy kairio šono galinę dalį. Kadangi atsakovo automobilis stovėjo, Audi A3 vairuotoja nepasirinkusi saugaus greičio darydama kairį posūkį pati savo automobilio kairės pusės šono galine dalimi (sparnu) atsirėmė į stovinčio atsakovo Ford Galaxy kairį priekinio buferio šoną, t. y. pati sukėlė eismo įvykį. Šias aplinkybes turėtų nustatyti ekspertizė, kuri turėtų būti skirta atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Ekspertizė turėtų nustatyti ir realią padarytos eismo įvykio metu žalos kainą. Tai įmanoma tik tada, kai pirmosios instancijos teismas panaikins sprendimą už akių (CPK 288 straipsnis).
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Palaiko savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus tiek dėl priežasčių, kodėl nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbumo, tiek dėl priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas M. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apskrities VPK 2016 m. kovo 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-54330534-16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliantas neargumentuoja, kodėl naujo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, iš atskirojo skundo turinio taip pat nenustatytos priežastys, sąlygojusios negalėjimą tokio įrodymo pateikimu pasirūpinti sprendžiant aktualų atsakovui klausimą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, spręstina, jog apelianto pateiktas įrodymas yra susijęs su sprendžiamu klausimu, juo grindžiamos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas priima pateiktą naują įrodymą (CPK 180, 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties esmės
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio šio straipsnio pirmos dalies redakcija numatė, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).Pažymėtina, kad CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas, nes atsakovas, kuriam buvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį, per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir ieškovas prašė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas atsakovo prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, iš esmės motyvuodamas tuo, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes teismas neteisingai įvertino atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, taip pat teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei vienos sprendimo už akių panaikinimo lemiančios sąlygos egzistavimo.
Dėl galimybės priimti spendimą už akių
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. pranešimu atsakovas buvo informuotas apie priimtą ieškovo ieškinį ir pasiūlymą atsakovui per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį (b. l. 29). Minėtas pranešimas atsakovui (apeliantui) buvo įteiktas 2017 m. sausio 4 d., atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu procesinius dokumentus priėmė ir pasirašė atsakovo sūnus K. S. (b. l. 31). Taigi, atsakovas atsiliepimą į ieškinį turėjo pateikti teismui vėliausiai 2017 m. sausio 18 d. Negavęs atsakovo atsiliepimo, pirmosios instancijos teismas CPK 285 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2017 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.Apelianto teigimu, atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu jis nepateikė dėl to, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti sūnui, o ne jam asmeniškai, tačiau vaikai jo laiku neinformavo. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jis pateikė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, todėl jeigu jam būtų tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, jis būtų pateikęs ir atsiliepimą į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie apelianto argumentai neduoda pagrindo pripažinti atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbiomis (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 123 straipsnio trečiąją dalį, jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą byloje. Nagrinėjamu atveju tokio priešingo apelianto sūnaus suinteresuotumo byloje nėra nustatyta, todėl toks teismo pranešimo įteikimas laikomas tinkamu. 2017 m. sausio 2 d. pranešime atsakovui buvo išaiškinta, kad jeigu jis be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Dokumentus įteikus šeimos nariui, nėra aktualūs šeimos narių tarpusavio santykiai ir dokumentus priėmusio asmens tinkamas jo pareigos informuoti asmenį, kuriam dokumentai skirti, įvykdymas (CPK 185 straipsnis). Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui pateikti duomenis apie jo sūnaus priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jis pateikė nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateisina atsakovo pasyvus elgesio neteikiant atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, tuo pačiu nepaneigia ir atsakovo pareigos atlikti procesinį veiksmą, kurį teismas įpareigojo/pasiūlė atlikti atsakovui per tam tikrą terminą. Taigi spręstina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas sprendimą už akių, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė be pateisinamų priežasčių. Pažymėtina, kad kitų aplinkybių, dėl kurių nagrinėjome byloje negalėtų būti priimtas sprendimas už akių, apeliantas nenurodė, apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl būtinųjų prielaidų ir sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, nes atsakovui neįvykdžius procesinės pareigos ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu, esant tinkamam procesinių dokumentų įteikimui, byloje esant pateiktiems tik vienos šalies įrodymams, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 ir 2 dalys, redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.).
Dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, sprendė, jog atsakovas nenurodė ir jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra laikė, jog nėra ir antrosios sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste dėl atsakovo M. S., vairavusio jam priklausančią transporto priemonę Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės 2016 m. kovo 16 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė Ford Galaxy nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „InterAssista“, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, išmokėdama 708,82 Eur dydžio draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kompensavo šiai įmonei išmokėtą 708,82 Eur draudimo išmoką ir raštu kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Atsakovui nesumokėjus reikalaujamos sumos, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 708,82 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu už akių Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį patenkino visiškai. Tiek savo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, tiek atskirąjį skundą apeliantas iš esmės grindžia aplinkybe, kad jis nėra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu kilusią žalą siekia prisiteisti ieškovas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino įrodymų, patvirtinančių atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytas tikrąsias eismo įvykio aplinkybes. Priimto teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą apeliantas ginčija pateikdamas Kauno apskrities VPK 2016 m. kovo 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-54330534-16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydamas, jog nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 185 straipsnis).Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, vertino byloje esančius įrodymus, t. y. Kauno apskrities VPK 2016 m. balandžio 6 d. informaciją apie eismo įvykį Nr. 07-16-9424563 (b. l. 5), VĮ „Regitra“ informaciją apie transporto priemonę (b. l. 6), 2016 m. kovo 16 d. pranešimą apie eismo įvykį – pretenziją (b. l. 7–8), 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 6 ir jos pakeitimus (b. l. 9–14), 2016 m. kovo 16 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokolą (b. l. 15–18), UAB „Euronoras“ remonto sąmatą Audi A3 ir PVM sąskaitą faktūrą serija AVP Nr. 402 (b. l. 19–20), AB SEB banko SEPA mokėjimo nurodymo peržiūrą ir mokėjimo nurodymą (b. l. 21–22), ieškovo 2016 m. rugpjūčio 11 d. pretenziją Nr. S-8232-(4.11.) ir 2016 m. rugsėjo 19 d. pakartotinę pretenziją Nr. S-9384-(4.11.) atsakovui (b. l. 23–24). Kaip matyti iš ieškovo pateikto Kauno apskrities VPK 2016 m. balandžio 6 d. rašto Nr. 20R-33306667-16 apie siunčiamą informaciją dėl eismo įvykio Nr. 07-16-9424563, eismo įvykio kaltininku pripažintas būtent atsakovas, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 119 punktus bei Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, dėl ko jam buvo skirta 28 Eur bauda (b. l. 5). Paties apelianto pateikto Kauno apskrities VPK 2016 m. kovo 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-54330534-16 turinys taip pat patvirtina, jog atsakovas, vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, jog nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiavusiu automobiliu. Šį administracinio teisės pažeidimo protokolą apeliantas pasirašė, jokių paaiškinimų ar pastabų dėl jame nurodomo pažeidimo esmės ir nustatytų aplinkybių nenurodė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovas, nesutikdamas su pažeidimu, galėjo jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų skundęs administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-54330534-16, byloje nėra. Todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti ieškovo ieškinį, tuo tarpu atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltės nebuvimą dėl eismo įvykio, nepateikė.Pažymėtina, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, o 3 dalyje nurodoma, kad savininkai ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas yra atsakovas, transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta nebuvo. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalį, ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiems autoavarijos metu asmenims, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi transporto priemonė „Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta, nukentėjusiajam asmeniui eismo įvykio metu padarytą 708,82 Eur žalą atlygino draudimo bendrovė UAB „InterAssista“, kuriai ieškovas, vykdydamas TPVCAPDĮ 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo draudimo išmoką, ir pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnį įgijo teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (atsakovas) arba asmuo neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai išaiškino minėtus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, nurodydamas, jog nėra pagrindo abejoti jo teisėtumu bei pagrįstumu, nes atsakovui neįrodžius, jog ieškovo reikalavimas ar jo dalis yra įvykdyta, nėra pagrindo atmesti ieškovo ieškinį dėl nuotolių atlyginimo regreso tvarka (CPK 178 straipsnis).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovui iniciavus apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios išlaidos iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.