Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį, 187 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2015-01-27, 23 val. 05 min. P. Lideikio g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Audi A4, Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, transporto priemonę vairavo neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (jam nustatytas - 1,86 promilės, girtumas), taip pat, kai teisė vairuoti transporto priemonę jam yra atimta. R. R. metų laikotarpyje jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal to pačios rūšies pažeidimą. Šiais savo veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p. reikalavimus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje.

Be to, R. R., 2015-01-27, 23 val. 05 min., kelyje Klaipėda – Palanga, būdamas neblaivus, iškeikė kelių policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą. Šiais savo veiksmais R. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs teisės pažeidimus, dėl jo padarymo gailisi. Pripažįsta, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau taip elgėsi, nes buvo neblaivus. Nurodė, kad savininkės R. P. automobilį paėmė savavališkai, be jos leidimo, pasiėmė automobilio raktelius be savininkės sutikimo, norėdamas iš automobilio bagažinės paimti maišelį. Yra įsitikinęs, kad pati R. P. jam nebūtų davusi automobilio. Teigia, kad automobilio reikėjo, nes su draugu važiavo į parduotuvę. Tą patį vakarą atsidūrė Palangos kelyje, kur policijos pareigūnai jį stabdė ir vijosi.

Liudytoja R. P. parodė, kad apie įvykius sužinojo tik kitą dieną. Automobilio raktelius R. R. pasiėmė savavališkai, jai nepasakęs. R. R. žinojo, kad ji raktelius nuo automobilio laiko savo rankinėje. Pati tikrai nebūtų davusi automobilio R. R.. Taip pat nurodė, kad jai yra žinoma apie tai, kad R. R. teisė vairuoti automobilį buvo atimta.

Motyvuojamoji dalis

Be R. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolais, tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais, alkoholio matuoklio parodymų kvitais, patikros sertifikatu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, bei kita bylos medžiaga.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 ir 16 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies, 130² straipsnio sudėtis. Teismas taip pat pripažįsta įrodyta, kad R. R. iškeikė kelių policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą. Tokie R. R. padaryti veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Už šiuos administracinius teisės pažeidimus R. R. skiriamos administracinės nuobaudos.

R. R. atsakomybę sunkina tai, kad jis teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, R. R. padarė vienus iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir tik atsitiktinumo dėka išvengta skaudžių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių; į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – eilę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, baudų nėra sumokėjęs. Byloje esanti pažyma apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens baustumą byloja apie tai, kad pažeidimai yra sistemingi ir R. R. yra nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Taip pat teismas, atsižvelgia ir į R. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, ir lengvinančių nebuvimą.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, administracinėmis nuobaudomis siekiamus tikslus, taip pat į jo padarytus teisės pažeidimus, R. R. už kiekvieną padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtinos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalies, 130² straipsnio sankcijose numatytos administracinės nuobaudos su turto konsfiskavimu.

Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, ir skirtina galutinė subendrinta nuobauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytą griežčiausią nuobaudą (ATPK 33 str. 2 d.).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Transporto priemonės konfiskavimas pagal ATPK 130 str. yra papildoma (alternatyvi) nuobauda, o pagal ATPK 130² str. - privaloma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, tokiu atveju, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011). Galima daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais, kaip abejonių nekeliančiais duomenimis nustatoma, jog transporto priemonės valdymo teisė savininko netenkama nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, teismas motyvuotai gali transporto priemonės nekonfiskuoti.

Nagrinėjamu atveju tiek transporto priemonės savininkės R. P., tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. teigimu, transporto priemone buvo pasinaudota be teisėtos savininkės sutikimo. Pažeidėjas nurodė, kad automobilį pasiėmė savavališkai, jo savininkei nežinant, t.y. automobilio raktus pasiėmė R. P. nematant. Liudytoja R. P. taip pat parodė, jog R. R. savavališkai pasiėmė jos automobilį, raktelius R. R. pasiėmė iš jos rankinės jai nieko nesakęs, pati tikrai nebūtų davusi automobilio. R. P. teisme taip pat nurodė, kad ji žinojusi, jog R. R. yra praradęs teisę vairuoti.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis daro išvadą, jog R. P., būdama transporto priemonės – padidinto pavojaus šaltinio savininke ir faktine valdytoja, nustatytoje bylos faktinėje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestinga ir pareiginga, todėl ji taip pat yra, nors ir netiesiogiai, atsakinga už nustatyto teisės pažeidimo padarymą (ATPK 26 str. 1 d.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju R. P. su jai priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams, palikdama automobilio raktelius prieinamoje vietoje sudarė galimybę juo naudotis, tokiu būdu elgėsi itin rizikingai, juolab, kad, R. P. teismo posėdžio metu patvirtino žinojusi apie tai, kad R. R. yra praradęs teisę vairuoti. Teismas pažymi, kad neatsakingumas ir nepagrįstas pasitikėjimas kitu asmeniu, neatleidžia savininko nuo pareigos imtis priemonių apsaugoti savo turtą, kad jis nebūtų panaudotas neteisėtiems tikslams. Nors R. R. teigia, kad jis savo sugyventinės automobilį pasiėmė be jos žinios, tačiau teismo duomenimis automobilio savininkė pareiškimo policijai dėl jai priklausančios transporto priemonės vagystės nerašė.

Nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą. Savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimo padarymui panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šiuo atveju tokios išvados daryti negalima.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad R. P. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, dėl ko, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. R. skiriama ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir 130² straipsnio sankcijose numatyta administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 22 str., 26 str., 30 str., 32 str. 1 d. 8 p., 33 str., 130 str. 1 d., 130² str., 187 str. 2 d., 287 str.1 d. 1 p., 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės Audi A4, Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

R. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės Audi A4, Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

R. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 130 (vieno šimto trisdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, R. R. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės Audi A4, Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Konfiskuoti transporto priemonę Audi A4, Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030. Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.