Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-03-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-158-718/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
A8.-158-718/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00053-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. U.
Institucija
Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-158-718/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00053-2020-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4.; 9.37.; 21.9.10.
Registro objekto Nr. ROIK: 20109595684(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiajai inspektorei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 punktą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas M. U. surašytas dėl to, kad jis, 2019 m. kovo 29 d., eidamas UAB „A.“ (įm. K. (duomenys neskelbtini)) muitinės tarpininko atstovo E. B. direktoriaus pareigas, Klaipėdos krovinių postui „Centras“ Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau - MDAS) pateikė BAD MRN 19LTLC0100IM0440A6, kuriuo deklaruota prekė - lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini) 1999 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa 1997 cm3, variklio galia 80 kW, degalų rūšis - dyzelinas (imigruojančio asmens turtas). Prekės gavėju nurodytas I. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Deklaracijos 37 langelyje deklaruotas triženklis muitinės procedūros kodas „C01“, kuris gali būti nurodytas tik įprastinę gyvenamąją vietą keičiančių ir į Europos bendriją persikeliančių fizinių asmenų asmeniniam turtui, taikant 0 % muito ir PVM tarifą (mokesčių lengvatą).

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EEB)Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 3, 4, 5 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 438 patvirtintų „Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių“ 4-7 punktais, fiziniams asmenims, keičiantiems nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantiems iš trečiosios šalies į Sąjungos teritoriją, leidžiama įvežti savo asmeninę nuosavybę be importo muitų ir mokesčių. Nuo importo muitų ir mokesčių atleidžiama tik ta asmeninė nuosavybė, kurią asmuo savo buvusioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje naudojo mažiausiai šešis mėnesius iki palikdamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą trečiojoje šalyje, skirta naudoti tuo pačiu tikslu naujoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir atleidžiami tik tie asmenys, kurių bent 12 mėnesių iš eilės nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Sąjungos ribų.

Dokumentinio tikrinimo metu nustatyta, kad M. U. prie importo deklaracijos MRN 19LTLC0100IM0440A6 pateikė transporto priemonės registravimo dokumentą Nr. 2001859981, Norvegijos įmonės algalapius už 2018 m., I. L. 2019-03-29 prašymą, lėktuvo skrydžio iš Bergeno į Kauną bilietą (2019-03-22), automobilio persikėlimo Karlshamn - Klaipėda 2018-03-04 kelto bilietą, pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Atliekant išsamų pateiktų dokumentų tikrinimą nustatyta, kad viena diena anksčiau šį automobilį MDAS priemonėmis M. U. bandė deklaruoti išleidimui į laisvą apyvartą Kauno teritorinės muitinės Kauno krovinių poste „Centras“ (2019-03-28 importo BAD MRN 19LTKC0100IM03D1F3), tačiau nepagrindus mokesčių lengvatos, 2019-03-28 deklaracija Kauno teritorinėje muitinėje neišleista. MDAS priemonėmis patikrinus Kauno krovinių postui „Centras“ prie BAD MRN 19LTKC0100IM03D1F3 teiktus dokumentus nustatyta, kad jie nėra autentiški Klaipėdos krovinių postui „Centras“ prie BAD MRN 19LTLC01001M0440A6 teiktiems dokumentams. Kaune papildomai buvo pateikta I. L. darbo Norvegijoje 2014-03-07 sutartis ir kitas, nei Klaipėdoje kelto bilietas, t. y. Kauno krovinių postui „Centras“ buvo pateikta automobilio persikėlimo Karlshamn - Klaipėda , 2018-08-04 kelto bilietas, o Klaipėdos krovinių postui „Centras“ pateiktas 2018-03-04 kelto bilietas. Nustačius prieštaringus duomenis bei importuotojui nepateikus mokesčių lengvatą pagrindžiančių dokumentų, t. y. pateiktas transporto priemonės registravimo dokumentas (nurodyta 2018-04-04 I. L. transporto priemonės registravimo data) bei automobilio kėlimosi iš Karlshamn į Klaipėdą 2018-08-04 kelto bilietas, neatitinka sąlygos, kad transporto priemonę nuolatinę gyvenamąją vietą keičiantis asmuo turėjo arba naudojo buvusioje nuolatinėje vietoje ne mažiau kaip 6 mėnesius iki minėtos vietos palikimo, 2019 m. kovo 29 d. Klaipėdos krovinių posto „Centras“ muitinės pareigūnai teisės aktų nustatyta tvarka BAD MRN 19LTLC0100IM0440A6 neišleido. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad neišleistoje importo deklaracijoje Nr. 19LTLC01001M0440A6 nepritaikius lengvatos deklaruojamam įprastinę gyvenamąją vietą keičiančių ir į Europos Sąjungą persikeliančių fizinių asmenų asmeniniam turtui, turėjo būti taikoma 10 % muito norma ir 21 % PVM tarifas, apskaičiuotas 100,00 Eur muitas ir 263,00 Eur PVM, iš viso 363,00 Eur. Kadangi deklaravimo momentu nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, leidžiantys taikyti atleidimo nuo mokesčių lengvatą, UAB „A.“ direktorius M. U., būdamas atsakingu asmeniu už prekių deklaravimą, jų pateikimą muitiniam tikrinimui ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, pateikdamas neteisingus duomenis, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatoma SMK, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatos ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-04-13 įsakymo Nr. 1B-329, 27.42.2 p. ir 27.53 p. nuostatas.

Kadangi nustatyta, kad UAB „A.“ direktoriaus M. U. pateikti neteisingi duomenys importuojamai prekei - lengvajam automobiliui „(duomenys neskelbtini) turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, susidariusi mokestinė prievolė - 363,00 Eur, viršijo tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, todėl jo įvykdyta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1924-526/2019 bylos medžiaga grąžinta Klaipėdos teritorinei muitinei pagal administracinio nusižengimo protokolą, surašytą UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovui E. B. už nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje. Teismo posėdžio metu E. B. parodė, kad jo, kaip muitinės tarpininko atstovo, pažymėjimą panaudojo ir muitinei nagrinėjamu atveju dokumentus pateikė UAB „A.“ direktorius M. U.. Jis asmeniškai jokių dokumentų muitinei neteikė. Posėdžio metu M. U. patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. parodymus ir pripažino, kad dokumentus muitinei E. B. vardu teikė jis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, kaltę pripažino iš dalies. Pripažįsta pateikęs lengvojo automobilio Peugeot 406, 1999 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), importo deklaraciją UAB „A.“ darbuotojo E. B. vardu. Tačiau mano, kad ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo nepadarė. Mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad I. L. transporto priemonę lengvąjį automobilį Peugeot trečiojoje šalyje – Norvegijoje, naudojo ir turėjo ilgiau kaip 6 mėn. Vienas iš tokių dokumentų yra transporto priemonės techninis pasas. I. L. Norvegijoje gyveno ir dirbo ne vienerius metus, 2018 m. ten deklaravo pajamas. Mano, kad muitinei buvo pateikta pakankamai dokumentų, kad I. L. Norvegijoje gyveno ilgiau kaip 12 mėn. Deklaruojant prekę Kauno teritorinei muitinei pateikė 2018-03-04 kelto bilietą, Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2018-08-04 kelto bilietą, nes tokius dokumentus jam padavė klientas. Dokumentų įmonė netikrina, nes teikia tik muitinės tarpininko paslaugas. Neturi galimybės patikrinto dokumentų autentiškumo. Pažymėjo, kad asmeniui nėra uždrausta keliauti savo transporto priemone. Asmuo, turtintis nuosavybėje turtą, turtu disponuoja savo nuožiūra. I. L. į Lietuvą grįžo 2019-03-27, kai deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Automobilis iki šiol nebuvo importuotas, kadangi muitinė nepripažįsta sandorio procedūros. Neturėjo tikslo išvengti ar sumažinti mokesčių.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė J. G. palaikė M. U. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines aplinkybes. Nurodė, kad M. U. nepateikė visų reikalingų dokumentų, leidžiančių taikyti atleidimo nuo mokesčių lengvatą lengvajam automobiliui Peugeot 406, ir tuo pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatoma SMK, 15 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatos ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos SMK nuostatos, B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-04-13 įsakymo Nr. 1B-329, 27.42.2 p. ir 27.53 p. nuostatas. Pažeidimo padarymo faktas pilnai įrodytas byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, kad tiek Kauno teritorinei muitinei, tiek Klaipėdos teritorinei muitinei pateiktos deklaracijos buvo neišleistos, o tikrinant duomenis apie deklaruojamą prekę - lengvąjį automobilį Peugeot 406, nustatyta, kad automobilis iki šiol nėra importuotas (b.l. 68). Mano, kad tai įrodo, kad buvo siekiama importuoti transporto priemonę su mažesniais mokesčiais. Byloje nėra ginčo, kad I. L. Norvegijoje gyveno ilgiau kaip 12 mėn., tačiau nėra įrodyta, kad jis automobilį Norvegijoje turėjo ilgiau kaip 6 mėn. Prašo M. U. skirti ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinę nuobaudą straipsnio sankcijos ribose.

Rašydamas paaiškinimą nusižengimo tyrimo metu M. U. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad gailisi. Prašo skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, gauna minimalų 500 Eur darbo užmokestį, iš kurio 250 Eur yra išieškoma antstolio. Augina ir išlaiko mažametį vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. U. padarytas nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, iš dalies jo paties paaiškinimais, importo deklaracijos BAD MRN 19LTLC0100IM0440A6 duomenimis, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų tarnybiniais pranešimais, transporto priemonės registracijos liudijimu, kitais Klaipėdos teritorinės muitinės pateiktais rašytiniais duomenimis.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas nustato, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Šios nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už pirmiau paminėtų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato.

Atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą nustatyta ANK 212 straipsnyje. ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Vadovaujantis 2009-11-16 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 3, 4, 5 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 438 patvirtintų Importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių 4-7 punktais, fiziniams asmenims, keičiantiems nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliantiems iš trečiosios šalies į Sąjungos teritoriją, leidžiama įvežti savo asmeninę nuosavybę be importo muitų ir mokesčių. Nuo importo muitų ir mokesčių atleidžiama tik ta asmeninė nuosavybė, kurią asmuo savo buvusioje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje naudojo mažiausiai šešis (6) mėnesius iki palikdamas savo nuolatinę gyvenamąją vietą trečiojoje šalyje, skirta naudoti tuo pačiu tikslu naujoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir atleidžiami tik tie asmenys, kurių bent dvylika (12) mėnesių iš eilės nuolatinė gyvenamoji vieta buvo už Sąjungos ribų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. pateikdamas teritorinei muitinei importo deklaraciją, tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą. M. U. kaltės nepripažįsta, teigia, kad jo pateiktas importuojamos transporto priemonės registravimo liudijimas patvirtina, kad minėta transporto priemonė Norvegijos Karalystėje I. L. vardu įregistruota 2018-04-04, taigi Norvegijoje buvo naudojama ilgiau kaip 6 mėnesius, o byloje esantys kelto bilietai šio fakto nepaneigia. Nurodo, kad kiti pateikti dokumentai (I. L. algalapiai, darbo sutartis, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, lėktuvo bilietas) įrodo, kad I. L. paskutinius 12 mėnesius gyveno ir dirbo Norvegijoje.

Kaip minėta anksčiau, nuo importo muitų atleidžiamas tik tas asmeninis turtas, kurį, išskyrus aplinkybėmis pateisinamus atvejus, turėjo, o jei tai nesuvartojamos prekės – kurias naudojo, atitinkamas asmuo savo buvusioje įprastinėje gyvenamojoje vietoje mažiausiai šešis mėnesius iki palikdamas savo įprastinę gyvenamąją vietą išvykimo trečiojoje šalyje.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad automobilis Peugeot 406, 1999 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), I. L. nuosavybe įregistruotas 2018-04-04 (b.l. 42-45). Byloje esantis kelto bilietas patvirtina, kad minėta transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-08-04 iš Karlshamno miesto išvyko į Klaipėdą (b.l. 66).

Teismo nuomone, užsienio kompetentingos institucijos išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad I. L. 2018-04-04 minėtą automobilį įsigijo nuosavybės teise, tačiau neįrodo, kad minėtas automobilis iki I. L. išvykimo į Lietuvos Respubliką 6 mėnesius buvo naudojamas būtent Norvegijos Karalystėje. Priešingai, matyti, kad minėtas automobilis praėjus 4 mėnesiams nuo jo registracijos Norvegijoje išvyko į Klaipėdos m. Automobilio grįžimo į Norvegijos Karalystę patvirtinančių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas M. U. muitinei nepateikė, nepateikė jis šių dokumentų ir bylą nagrinėjančiam teismui.

Taigi, M. U. kaltė padarius ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, yra pilnai įrodyta. M. U. argumentai, kad duomenis deklaracijoje nurodė pagal kliento pateiktus dokumentus, jo atsakomybės nešalina, nes, pagal anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, būtent jis, būdamas atsakingu už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis. Jis privalėjo elgtis rūpestingai bei atidžiai patikrinti importuotojo nurodytus duomenis, tačiau to nepadarė, taigi veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Jam skirtina ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.

Byloje M. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. U. skiriant ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis, baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 212 straipsnio 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 400 eurų (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 20109595684 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė