Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Liudmilai Dubinskajai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J., gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. sav., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas:

1995-03-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 207 str. l d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;1997-09-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių, konfiskuojant automobilį VAZ 21063, 2000-09-29 Kauno apygardos teismo nutartimi pripažintas padaręs pavojingą visuomenei veiką, numatytą iki 2003-05-01 galiojusio BK 104 str. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam priverčiamąją medicininio poveikio priemonę, atiduodant į psichiatrinę ligoninę griežtojo stebėjimo sąlygomis, teistumas išnykęs, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. terorizavo žmogų, grasindamas padegti, padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, bei sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, o būtent:

kaltinamasis K. J. laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 3d. iki 2008 rugsėjo mėnesio, kerštaudamas J. I. dėl jos iniciatyva nutrauktų santykių ir už atsisakymą toliau gyventi kartu, terorizavo J. I. grasindamas padegti jos namus, išdeginti jai akis, sunaikinti ją bei jos šeimos narius bei sistemingai baugino J. I. panaudodamas psichinę prievartą, t.y. vėlai vakare bei nakties metu atvažiavęs prie J. I. namo, esančio (duomenys neskelbtini) langų, skambindamas į namų laidinį telefoną, garsiai šaukdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius grasino sudeginti namus, dienos ir nakties metu skambindamas bei siųsdamas trumpąsias žinutes mobiliuoju telefonu grasino sunaikinti ją, jos šeimos narius bei patalpino apie ją neigiamo pobūdžio informaciją Trakų rajono savivaldybės tinklalapyje. Tokiais savo veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

Taip pat kaltinamasis K. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kaltinamasis 2008m. spalio 5 d., apie 17 val. 20 min., viešoje vietoje, prie namo Nr. 10, esančio (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams V. C. (V. C.) stovint prie jo automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedė automobilio variklį ir tyčia važiuodamas į priekį, partrenkė V. C. (V. C.), šiam nuo smūgio užkritus ant automobilio dangčio, atbuline eiga vežė nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) apie 100 metrų kol V. C. (V.C.) nukrito nuo automobilio. Tokiais K. J. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d.

Dėl nusikaltimo, padaryto J. I. atžvilgiu

Kaltinamasis K. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2006 metų gegužės mėnesio pabaigoje internetu susipažino su nukentėjusiąja J. I., susitiko, po to susitikinėjo kiekvieną savaitgalį, 2007 metų sausio mėnesį apsigyveno kartu. Nurodė, kad iš pradžių gyveno bendrame name su nukentėjusiosios J. I. tėvais, po to apsigyveno atskirai. Kai dar gyveno kartu su nukentėjusiosios tėvais, pradėjo daryti remontą kitoje namo dalyje, tačiau jo taip ir nebaigė. Nurodė, kad gyvenant kartu konfliktinių situacijų nebūdavo. Santykiai pašlijo po 2008 m. sausio 3d. įvykusio konflikto, nuo to laiko jie jau nebegyveno kartu, nors kaltinamasis bandė ne kartą susitaikyti. Parodė, kad norėdamas susitaikyti su nukentėjusiąja J. I., pirkdavo jai dovanas, kurias palikdavo ant namo vartelių. Pažymėjo, kad dovanas nuketėjusioji J. I. priimdavo, niekada jų negrąžindavo, nors yra žadėjusi tai padaryti. Pripažino, kad rašė nukentėjusiajai J. I. SMS žinutes, naudojo necenzūrinius žodžius, rašė, kad sunaikins ją ir jos šeimos narius, tačiau pabrėžė, jog neturėjo omeny to tiesiogiai. Pripažino, kad parašė apie ją neigiamą informaciją, nes taip sureagavo į jos išdavystę. Nurodė, kad siuntė J. I. viršininkei bei administracijos direktoriui laiškus elektroniniu būdu, tačiau ten buvo teisinga informacija. Nurodė, kad skambino J. I. laidiniu telefonu, nes norėjo pasikalbėti, kartais jį atsiliepdavo, kartais mama. Nurodė, kad yra sakęs, jog sudegins J. I. namus, tačiau aiškino, kad taip padaryti neketino, tiesiog jis yra emocionalus žmogus ir buvo įsiaudrinęs, todėl jam išsprūsdavo necenzūriniai žodžiai nukentėjusiosios J. I. bei jos šeimos narių atžvilgiu ir grasinimai dėl namų sudeginimo. Paaiškino, kad norėjo pratęsti santykius su nukentėjusiąja J. I. geromis žinutėmis, o blogąsias žinutes rašydavo, kai nusivildavo, jis tiesiog išsikraudavo. Pabrėžė, kad realių ketinimų nužudyti ar kitaip pakenkti nukentėjusiajai J. I. neturėjo, viską darė iš meilės jai, iš nevilties ją praradęs ir visą laiką siekė ją susigrąžinti, jo rašytos žinutės ir ištarti žodžiai, tai tik jo emocionalumo pasireiškimas ir nieko daugiau. Nurodė, kad automobiliu prie nukentėjusiosios namų lėtai pravažiuodavo ir vakare, ir naktį, nes kai nutrūko jo ir nukentėjusiosios J. I. santykiai buvo sunku, prasukdavo ratą ir jam pasidarydavo lengviau, tačiau prie namų nešaukdavo, nesustodavo. Nurodė, kad nukentėjusioji jį apkalba, kaltinimai tarsi nurašyti nuo baudžiamojo straipsnio, ji meluoja, kad pastoviai važinėjo prie namo ir ją barė, o pareiškimas atsirado tada, kai paprašė atsiskaityti už jo atliktus remonto darbus. Dėl nukentėjusiosios J. I. prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad ji nori teismo pagalba pasiimti pinigėlių, ji jam pati yra skolinga. Prašė jį išteisinti, nes žinučių rašymas J. I. nebuvo grasinimas, terorizavimas, žinučių turinys buvo emocijų išreiškimas, o blogos žinutės – tai ne tik jo emocinė būsena, bet ir jos veiksmai, nes jo tikslas buvo atkurti santykius, todėl nelaiko savęs kaltu.

Be kaltinamojo K. J. prisipažinimo iš dalies dėl padaryto nusikaltimo, jo kaltė įrodinėjama tokiais įrodymais:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių UAB „Tele 2 " mobilaus ryšio operatoriaus pateiktų išklotinių matyti, kad buvo nustatyta, jog K. J. siuntė SMS žinutes bei skambino J. I. per dieną daugelį kartų, įvairiu paros metu (1 tomas, b.l. 52, 53-60).

Iš byloje esančių AB TEO LT fiksuoto ryšio operatoriaus pateiktų išklotinių matyti, kad buvo nustatyta, jog K. J. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), registruotą. J. I. motinos A. R. vardu, esančio (duomenys neskelbtini) per dieną keletą kartų, įvairiu paros metu laikotarpyje nuo 2008-01-03 iki 2008-08-31(1 tomas, b.l. 49, 50-51).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Nors kaltinamasis K. J. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, jo kaltė įrodinėjama tokiais įrodymais:

Iš nukentėjusiojo V. C. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2008 m. spalio mėnesį, datos tiksliai neatsimena, apie 15 val. buvo kieme prie savo namų. Dukra J. su draugu Č. netoliese kieme valė grybus. Tuo metu prie namo vartelių privažiavo automobilis. Netrukus jis išgirdo dukros riksmą ir atbėgo prie kelio pasižiūrėti kas vyksta. Jis pamatė, kad minėtame automobilyje prie vairo sėdi K. J.. Kadangi dėl dukros tarp K. J. ir jo šeimos vyksta konfliktai, todėl suprato, kad K. J. atvykimas nieko gero nežada. V. C. priėjo prie automobilio, kad išsiaiškinti kas vyksta ir likus metrui iki automobilio, automobilis staigiai pajudėjo į priekį, tai yra į V. C.. Nuo smūgio nukentėjusysis užkrito ant automobilio dangčio ir taip pavažiavo dar tris metrus į priekį, po to automobilis pradėjo judėti dideliu greičiu atgal. Kad nenukristi po automobilio ratais, V. C. rankomis sugriebė automobilio priekinio stiklo valytuvus ir tokiu būdu laikėsi. Taip pravažiavęs apie 100 metrų ir nebeturėdamas daugiau jėgų laikytis, nukrito ant asfalto. Girdėjo, kad dukra bėgo iš paskos ir šaukė. Kai V. C. nukrito, K. J. pradėjo važiuoti į priekį, tiesiai į atbėgančią dukrą. Privažiavęs prie pat jos, pasuko į šoną ir nuvažiavo. Dėl šio įvykio jis gydėsi ambulatoriškai dėl sumuštų peties ir nugaros (1 tomas, b.l. 102-103).

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2009-01-14 specialisto išvados Nr. G187/09 (01) matyti, kad V. C. padaryta dešinio peties ir stuburo sumušimas, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2008-10-05) partrenkus automobiliui. V. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b.l. 112-113).

Liudytojas Č. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį K. J. pažįsta iš matymo, su nukentėjusiąja J. I. draugauja. 2008 m. spalio mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) pas nukentėjusiąją J. I.. Apie pietus, prie tvoros privažiavo automobilis, išlipo kaltinamasis ir bandė aiškinti kažką gestų kalba. Jie nereagavo, jis įbėgo pro vartelius, tada nukentėjusioji pradėjo šauktis pagalbos. Nurodė, kad jokių keiksmažodžių negirdėjo, matė J. I. tėvą V. C. prie kaltinamojo automobilio. Mašina pajudėjo, tada tėvas atsidūrė ant kapoto, nurodė, kad tiksliai matė, kaip kaltinamasis partrenkė V. C.. Nurodė, kad kaltinamasis apie 100 metrų važiavo atbuline eiga, kol tas žmogus nenukrito, o tada apsisuko ir išvažiavo. Parodė taip pat, kad jam teko girdėti apie konfliktus su kaltinamuoju.

Liudytojas R. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis gyveno kaimynystėje, o nukentėjusioji J. I. jo kaimynė. Konfliktą matė, tačiau nematė kaip buvo partrenktas jo kaimynas V. C., matė kaimyną jau ant kapoto, kai mašina važiavo atbuline eiga. Matė, kaip jo kaimynas ėjo, o nukentėjusioji J. I. bėgo ir rėkė.

Liudytojas Vadimas Bingelis apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariate patruliu. Patvirtino teisiamojo posėdžio metu pagarsintą jo tarnybinį pranešimą (1 tomas, b.l. 81). Nurodė, kad tuo momentu niekas nesiskundė, tik po to gavo iš ligoninės pranešimą, kad nukentėjusysis V. C. kreipėsi į medikus, ir tada viską suformino dar kartą nuvykęs į vietą. Paaiškino, kad, jei įvyksta įvykis su nukentėjusiuoju, sudaro eismo įvykio schemą, protokolo nerašo, viską daro tyrėjai. Nurodė, kad pirmą kartą pretenzijų niekas neturėjo dėl sužalojimų, paėmė pareiškimą dėl triukšmo. Nurodė, kad tikriausiai galėjo būti apie pinigus šneka, jei taip parašė. Eismo įvykis būna su nukentėjusiuoju, pradžioje šoke lyg neskauda, o po to kreipiasi į teismą. Nurodė, kad, jei būtų antra pusė įvykio vietoje, būtų kitaip. Nurodė, kad tyrėjas nustatinėja vairuotoją. Nurodė, kad po to vairuotojas buvo ir parašė pareiškimą, tačiau jis nežino ar tyrėja jį apklausė.

Liudytojas Jaroslav Banevič apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiąją žino. Nurodė, kad 2008 metais kartu su Vadimu Bingeliu turėjo iškvietimą, kažkoks šeimyninis konfliktas buvo Rūdiškėse. Nurodė, kad jo aplinkybių neprisimena, nelabai bendravo. Nurodė, kad kalbos apie eismo įvykį nebuvo. Po to lyg tai antrą kartą važiavo, braižė schemą.

Ekspertė Audronė Glinskienė apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-68 išvadas (2 tomas b.l. 54-57). Nurodė, kad su kaltinamuoju K. J. bendravo 2009 metais, tyrimo tikslas buvo įvertinti psichines funkcijas, padėti psichiatrui diagnozės konstatavime. Nurodė, kad jai asmeniškai nei vieno klausimo nebuvo, buvo bendri klausimai, kokia nutartis buvo, tokius atsakymus pateikė. Nurodė, kad kaip psichologė susipažino su byla, bendravo su kaltinamuoju K. J.. Nurodė, kad žinučių tikrai negali pakomentuoti, nes praėjo daug laiko. Nurodė, kad kaltinamasis yra egocentriška asmenybė, stokojanti emocinio brandumo, linkęs priimti sprendimus, tai rodo emocijų stabilumą. Nurodė, kad jis gali suprasti savo veiksmus. Nurodė, kad emocijos egocentriškos – atspindinčios jo sprendimus, šiek tiek impulsyvios, būna momentai, kai užsislopinęs, ir tuomet atsiranda emociniai protrūkiai. Nurodė, kad kaltinamajam K. J. būdinga tai, jei turi problemų, užsifiksuoja ties ta problema, tai tokio tipo asmenybė. Nurodė, kad esant stresinei situacijai, jis reaguoja į išorinę pagalbą, gali būti emociniai protrūkiai, nes jis linkęs į emocingą reagavimą. Nurodė, kad jis kamuojamas nepilnavertiškumo jausmo. Paaiškino, kad šizofrenijos remisija – tai pagerėjimas, laikotarpis, kai liga stabilizavosi ir nėra ryškių patologinių požymių. Nurodė, kad tiriamu metu kaltinamasis K. J. visiškai suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo pakaltinamas, viską galėjo suprasti, o emocijų proveržis, tai nėra vada sakyti, kad jis nepakaltinamas. Nurodė, kad jis turi emocinio nestabilumo, tačiau tai nevaidino lemiančios įtakos. Parodė, kad šizofrenijos remisija – tai reiškia, kad liga stabilizavosi, nėra ryškių požymių, o jo toks elgesys galėjo paveikti J. I..

Iš byloje esančios Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (ekspertizė atlikta 2009-09-09-2009-09-22) komisijos išvados matyti, kad Nusikalstamų veikų padarymo metu įtariamasis K. J. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu įtariamajam K. J. nustatyta šizofrenijos remisija. Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. J. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, gali stoti prieš teismą. K. J. nereikia taikyti priverstinių medicininio poveikio priemonių (2 tomas, b.l. 54-57).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo K. J. nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios J. I. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 str. 2 d., t.y. kad K. J. terorizavo žmogų, grasindamas padegti, padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, bei sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, o būtent: kaltinamasis laikotarpyje nuo 2008 m. sausio 3d. iki 2008 rugsėjo mėnesio, kerštaudamas J. I. dėl jos iniciatyva nutrauktų santykių ir už atsisakymą toliau gyventi kartu, terorizavo J. I. grasindamas padegti jos namus, išdeginti jai akis, sunaikinti ją bei jos šeimos narius bei sistemingai baugino J. I. panaudodamas psichinę prievartą, t.y. vėlai vakare bei nakties metu atvažiavęs prie J. I. namo, esančio (duomenys neskelbtini) langų, skambindamas į namų laidinį telefoną, garsiai šaukdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius grasino sudeginti namus, dienos ir nakties metu skambindamas bei siųsdamas trumpąsias žinutes mobiliuoju telefonu grasino sunaikinti ją, jos šeimos narius bei patalpino apie ją neigiamo pobūdžio informaciją Trakų rajono savivaldybės tinklalapyje. Tokiais savo veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

BK 145 str. 1d. nustatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas; nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ar kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. BK 145 str. 2d. numatyta atsakomybė už sunkesnę nusikalstamą veiką – žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu, subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Žmogaus terorizavimas yra įvairūs veiksmai, kuriais grasinama susprogdinti, padegti, pavyzdžiui namą, automobilį, patį žmogų arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Sistemingas bauginimas – tai ne mažiau nei 3 kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui.

Nors kaltinamasis K. J. prašė jį išteisinti, nurodydamas, kad žinučių rašymas J. I. nebuvo grasinimas, terorizavimas, žinučių turinys buvo emocijų išreiškimas, o blogos žinutės – tai ne tik jo emocinė būsena, bet ir jos veiksmai, nes jo tikslas buvo atkurti santykius, todėl nelaiko savęs kaltu, jo parodymai paneigiami tokiais įrodymais: nukentėjusiosios J. I. parodymais, iš kurių matyti, kad nutraukus santykius su kaltinamuoju, K. J. nuolat naudojo psichinę prievartą jos atžvilgiu siųsdamas SMS žinutes, atvažiuodamas prie jos gyvenamosios vietos Rūdiškėse, kur ji gyveno ne tik su savo tėvais bet ir nepilnamečiu sūnumi, ir nors smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo naudojamas, tačiau toks K. J. elgesys, jo rašomų SMS žinučių tekstai, nuolatiniai skambučiai naktimis, nuolatiniai važinėjimai naktimis prie J. I. gyvenamosios vietos, išsakomi grasinimai pastoviai kėlė nukentėjusiajai stresą, nerimą, baimę, vertė ją jaustis nesaugia ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų šeimos narių – tėvo, motinos ir sūnaus. K. J. nusikalstamus veiksmus J. I. atžvilgiu patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nepaneigti pačio kaltinamojo – liudytojų nukentėjusiosios sūnaus nepilnamečio D. I. ir nukentėjusiosios motinos A. R. parodymais, kurie nuolat matė K. J. elgesį, girdėjo jo grasinimus, netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nors jie yra saistomi giminystės ryšiais su nukentėjusiąja J. I., tai nėra pagrindas teismui jų parodymais netikėti arba manyti, kad šie liudytojai apkalba kaltinamąjį. Tas aplinkybes, kad kaltinamasis nuolat kėlė baimę nukentėjusiajai, patvirtino ir liudytoja V. Č., netikėti jos parodymais teismas taip pat neturi jokio pagrindo. K. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo J. I. atžvilgiu įrodo ir tokie byloje esantys įrodymai - Daiktų pateikimo protokolas (1 tomas, b.l. 33), Apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Mobilaus ryšio telefonas NOKIA 6030 ir Nokia E51 ir jose esanti informacija ir nustatyta, kad nuo 2008-01-20 iki 2008-10-05 į J. I. mobilaus ryšio telefoną atsiųstos ją įžeidinėjančio ir grasinančio pobūdžio žinutės ( 1 tomas, b.l. 34-41), po apžiūros mobilaus ryšio telefonai grąžinti nukentėjusiajai ( 1 tomas. b.l. 42), byloje esančios UAB „Tele 2 " mobilaus ryšio operatoriaus pateiktos išklotinės, iš kurių matyti, kad buvo nustatyta, jog K. J. siuntė SMS žinutes bei skambino J. I. per dieną daugelį kartų, įvairiu paros metu (1 tomas, b.l. 52, 53-60), byloje esančios AB TEO LT fiksuoto ryšio operatoriaus pateiktos išklotinės, iš kurių matyti, kad buvo nustatyta, jog K. J. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į fiksuoto ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), registruotą J. I. motinos A. R. vardu, esančio (duomenys neskelbtini) per dieną keletą kartų, įvairių paros metu laikotarpyje nuo 2008-01-03 iki 2008-08-31(1 tomas, b.l. 49, 50-51), Trakų rajono policijos komisariato tyrėjos Rasos Ruškevičienės 2009-01-30 pažyma, iš kurios matyti, kad išanalizavus baudžiamosios bylos Nr. 87-2-054-08 turimą ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl telefoninio numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio išankstinio apmokėjimo sistemai ( IAP ) „Pildyk", kuriuo naudojosi K. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir telefoninio numerio (duomenys neskelbtini), išduoto K. J. vardu, remiantis UAB „Tele 2 " mobilaus ryšio operatoriaus pateiktomis išklotinėmis ( priedas Nr. 1 ) buvo nustatyta, kad K. J. siuntė SMS žinutes bei skambino J. I. per dieną daugelį kartų, įvairiu paros metu. Kaip pavyzdžius galima paminėti: 2008-06-28 nuo 17 val. 25 min. iki 23 val. 35 min. atsiuntė 121 žinutę, 2008-06-29 nuo 07 val. 14 min. iki 19 val. 30 min. atsiuntė 85 žinutes, 2008-06-30 nuo 07 val. 34 min. iki 07 val. 35 min., tai yra per vieną minutę atsiuntė 7 žinutes, 2008-07-09 atsiuntė 36 žinutes, 2008-07-10 nuo 05 val. 33 min. iki 22 val. 37 min. atsiuntė 129 žinutes, 2008-07-27 nuo 19 val. 20 min iki 23 val. 46 min. atsiuntė 45 žinutes, 2008-07-28 atsiuntė 65 žinutes, 2008-07-31 atsiuntė 65 žinutes, 2008-08-06 nuo 07 val. 25 min. iki 08 val. 25 min., tai yra per vieną valandą atsiuntė 50 žinučių (1 tomas, b.l. 52). Teismas įvertino tai ir daro išvadą, kad kaltinamojo K. J. versiją dėl emocijų proveržio, o ne dėl nusikalstamos veikos padarymo paneigiama teisiamojo posėdžio metu apklaustos ekspertės Audronės Glinskienės parodymais, kuriais ji patvirtino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (ekspertizė atlikta 2009-09-09-2009-09-22) komisijos išvados, iš kurių matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu įtariamasis K. J. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu įtariamajam K. J. nustatyta šizofrenijos remisija. Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. K. J. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, gali stoti prieš teismą. K. J. nereikia taikyti priverstinių medicininio poveikio priemonių (2 tomas, b.l. 54-57). Todėl jis ir baustinas pagal LR BK 145 str. 2d.

Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo K. J. nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo V. C. atžvilgiu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1d, t.y. kad K. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: kaltinamasis 2008m. spalio 5 d., apie 17 val. 20 min., viešoje vietoje, prie namo Nr. 10, esančio (duomenys neskelbtini) įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams V. C. stovint prie jo automobilio VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedė automobilio variklį ir tyčia važiuodamas į priekį, partrenkė V. C., šiam nuo smūgio užkritus ant automobilio dangčio, atbuline eiga vežė nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini) apie 100 metrų kol V. C. nukrito nuo automobilio, Tokiais K. J. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d.

LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš būdu: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Visi šie požymiai yra vertinamieji ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje paprastai lankosi žmonės (gatvės, keliai, parkai, visuomeninis transportas ir kt.). Nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių, t.y. būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir panašiai.

Nors kaltinamasis K. J. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo visiškai nepripažino ir prašė jį išteisinti, nurodydamas, kad jis, o ne V. C. yra nukentėjęs, nes dėl V. C. neteisėtų veiksmų buvo sugadintas jo automobilis, tuo padarant turtinę žalą, be to, pats V. C. užšoko ant jo automobilio kapoto, o ne kaltinamasis jį partrenkė kaip nurodo nukentėjusysis bei J. I.. Tokie kaltinamojo K. J. parodymai yra paneigiami tokiais įrodymais – visu pirma, neginčijamai buvo nustatyta, kad 2008 m. spalio 5d. apie 17 val. 20 min. K. J. savo automobiliu atvyko prie namo, pažymėto numeriu 10 ir esančio (duomenys neskelbtini), jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t.y. J. I., jos tėvui V. C., matydamas, kad V. C. stovi priešais jo automobilį (šios aplinkybės pats kaltinamasis nepaneigė), užvedė automobilio variklį ir tyčia važiuodamas į priekį, partrenkė nukentėjusįjį, kuris užkrito ant automobilio kapoto ir vietoje to, kad sustabdytų automobilį, toliau važiavo atbuline eiga, kol nukentėjusysis, sustabdžius automobilį, nukrito ant žemės (šią aplinkybę kaltinamasis taip pat neigė, parodydamas, kad jam sustojus, nukentėjusysis pats nulipo nuo automobilio). Tokie kaltinamojo K. J. veiksmai visiškai atitinka LR BK 284 str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, ir pats kaltinamasis neginčijo tos aplinkybės, kad jis važiavo atbuline eiga automobiliu, ant kurio kapoto užsikabinęs už stiklų valytuvų gulėjo nukentėjusysis. Kaltinamojo pateikta versija, kad nukentėjusysis pats užšoko ant automobilio kapoto nepasitvirtino jokiais įrodymais, tai tik pačio kaltinamojo teiginiai, tuo labiau, kad V. C. neturėjo jokio motyvo taip elgtis, be to, būdamas garbaus amžiaus tikrai suvokė tokio elgesio pavojingumą ir pasekmes. Todėl teismas įvertinęs šias aplinkybes, atmeta K. J. versiją šioje dalyje kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Tai, kad nukentėjusysis ne pats nulipo nuo K. J. priklausančio automobilio kapoto, o jam buvo sudaryta tokia situacija staigiai stabdant (apie ką patvirtino ir J. I.), kad jis nukristų ant žemės, pasitvirtino ir tuo, kad netrukus nuvykus pas medikus ir jį apžiūrėjus buvo nustatyti dešinio peties ir stuburo sumušimai, apie ką patvirtina byloje esanti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2009-01-14 specialisto išvada Nr. G187/09 (01) (1 tomas, b.l. 112-113). Toks K. J. elgesys V. C. atžvilgiu pasitvirtino pačio nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie nebuvo paneigti jokiais kitais įrodymais, netikėti jo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, be to, nukentėjusysis neturėjo jokio pagrindo apkalbėti K. J., nes iki incidento kaltinamasis su jo dukra jau senai nebegyveno kartu. Kilusį incidentą ir jo pasekmes patvirtino J. I., kurios parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Apklausti liudytojai Č. J., R. K., policijos pareigūnai Vadimas Bingelis ir Jaroslav Banevič iš dalies taip pat patvirtino kilusio incidento tarp kaltinamojo K. J. ir V. C. aplinkybes. Todėl teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus daro išvada, kad K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1d. ir todėl yra baustinas dėl šio nusikaltimo padarymo.

Kaltinamojo K. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę K. J., teismas atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą. Kaltinamasis dėl vieno nusikaltimo padarymo savo kaltę pripažįsta iš dalies, nors prašo jį išteisinti, dėl kito nusikaltimo padarymo savo kaltės visiškai nepripažįsta, padarytos žalos nepripažįsta, nesigaili dėl tokio savo elgesio, nors ir yra buvusiose darbovietėse charakterizuojamas teigiamai. Aplinkybių, kurios lengvintų K. J. atsakomybę, nenustatyta. Todėl jam už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2d. padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas artimas vidurkiui, nes tai yra tyčinis apysunkis nusikaltimas. Už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1d. padarymą, kaltinamajam skirtinas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą. Paskirtos bausmės bendrintinos, iš dalies jas sudedant. Tačiau K. J. atžvilgiu yra taikytinas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. I. ieškinys, kurį ji sumažino iki 2000 litų sumos dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas pilnumoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 2d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d. ir 4d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę K. J. paskirti laisvės atėmimą 2 metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. J. atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės pradžią K. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis K. J. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išieškoti iš K. J. 2000 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai J. I..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.