Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas pašalinti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo trūkumus, civilinėje byloje pagal atsakovės M. M. patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir trečiojo asmens G. B. ieškinio reikalavimą dėl penkių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2018 m. birželio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas atsakovės M. M. įgaliotos atstovės T. Ž. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalies, susijusios su buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

12. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria konstatuotas netinkamas atsakovės atstovavimas. Teismas nurodė, kad T. Ž. atsakovės M. M. atstove pagal pavedimą teisme gali būti tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Atsakovė su teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad T. Ž., kaip atsakovės įgaliota atstovė, į bylos nagrinėjimą įstojo 2016 m., dar iki naujos CPK 56 straipsnio 1 dalies 2018 m. sausio 1 d. redakcijos įsigaliojimo. Dėl to ji galinti atlikti visus veiksmus atsakovės vardu, tarp jų ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Su tokia apeliantės pozicija teismas nesutinka.

13. Procesinio atstovavimo institutas skirtas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Asmenys, galintys būti teisme fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą, nurodyti CPK 56 straipsnio 1 dalyje.

14. CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; 6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Atsakovės M. M. atstovė T. Ž. nepateikė duomenų, kad patenka į CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų ratą.

15. Pagal CPK 56 straipsnio 3 dalį (nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi redakcija) kiti asmenys, kurie nepatenka į CPK 56 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų sąrašą, nagrinėjamu atveju atstovė T. Ž., fizinio asmens atstove teisme gali būti tik kartu su advokatu arba advokato padėjėju. Taigi tam, kad T. Ž., kaip atsakovės M. M. atstovė, galėtų atlikti teisme kokius nors procesinius veiksmus atstovaujamosios vardu, ji turi tai atlikti tik kartu su advokatu arba advokato padėjėju.

16. 2016 m. lapkričio 8 d. Civilinio proceso kodekso įstatymo Nr. XII-2751 95 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims pagal šį įstatymą, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pateikę teismui įgaliojimus, turi teisę atstovauti neviršydami įgaliojime ar kitame dokumente, patvirtinančiame asmens įgaliojimus, nurodytų įgalinimų iki įgaliojimo ar kito dokumento, patvirtinančio asmens įgaliojimus, termino pabaigos ar kitaip pasibaigus įgaliojimams, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo toje byloje įsiteisėjimo. Kadangi atsakovės atstovės T. Ž. prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra susijęs jau su įsiteisėjusia teismo sprendimo dalimi, tokiam prašymui taikytina naujoji nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi CPK 56 straipsnio redakcija.

17. Atsakovė nurodo, kad anksčiau jos atstovei būdavo išduodami visi dokumentai, nes į bylos nagrinėjimą T. Ž. įstojo dar 2016 m. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Visų pirma, pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi procesinių veiksmų atlikimui taikomos jo atlikimo metu galiojusios teisės normos. Tai reiškia, kad nepaisant aplinkybės, kad T. Ž., kaip atsakovės M. M. atstovė, į bylos nagrinėjimą įstojo dar 2016 m., prašymas išduoti vykdomąjį raštą pateiktas 2018 m. birželio 12 d., t. y. jau galiojant naujajai CPK 56 straipsnio redakcijai. Taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atstovavimas teisme apima bet kokio procesinio veiksmo atlikimą, taip pat ir prašymo išduoti vykdomąjį raštą padavimą. Dėl to 2018 m. birželio 12 d. T. Ž. pateiktas prašymas išduoti vykdomąjį raštą turėjo būti pasirašytas T. Ž. kartu su atsakovės advokatu ar advokato padėjėju arba pačios atsakovės M. M..

18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Trečiasis asmuo G. B. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į atskirąjį skundą ir pateikė duomenis, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai. Trečiojo asmens G. B. 108,90 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to atmetus atsakovės atskirąjį skundą dėl 2018 m. birželio 15 d. nutarties trečiojo asmens G. B. išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovei M. M. nustatytinas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti prašymo išduoti vykdomąjį raštą trūkumus, nurodytus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartyje.

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. liepos 5 d. atsakovės atstovė advokatė G. Korabliova pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl įsiteisėjusios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo dalies. Teisėjos rezoliucija šis prašymas patenkintas ir 2018 m. liepos 12 d. išduotas vykdomasis raštas, dėl to atsakovei naujas terminas trūkumų šalinimui nenustatytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui G. B. iš atsakovės M. M. 108,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.