Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus transimeksa“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2024 m. vasario 13 d. sprendimo ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. balandžio 2 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2021 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-18-9 dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą patvirtinti prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos pagal eksporto deklaraciją MRN 19LTVC0100EK2D6EE3. Nesutikdama pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui. Skundas dėl 2021 m. sausio 8 d. sprendimo buvo atmestas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu. 2024 m. kovo 5 d. pareiškėja pateikė skundą dėl Skundžiamo sprendimo Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK). 2024 m. kovo 26 d. pateiktas MGK 2024 m. kovo 25 d. posėdžio protokolo Nr. PP – 2024/61 (7-2024/36) išrašas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjos skundas yra paliekamas nenagrinėtu, nes kilęs ginčas nėra mokestinio pobūdžio, todėl jo nagrinėjimas nepriklauso MGK kompetencijai. Pareiškėja nedelsiant skundą dėl Skundžiamo sprendimo pateikė Komisijai. Kartu su skundu buvo pateiktas prašymas atnaujinti procesinį terminą teikiamam skundui paduoti. Komisija 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu skundą atsisakė priimti.

Akcentuoja, kad Skundžiamas sprendimas buvo pateiktas tik el. paštu jį siunčiant pareiškėjos atstovui. Pareiškėja tiesiogiai šio sprendimo nebuvo gavusi ir negalėjo laiku įvertinti, jog atstovas pateikė skundą netinkamai ikiteisminio ginčo institucijai. Taip pat negalėjo savarankiškai pateikti skundo, kadangi tinkamam teisių užtikrinimui pareiškėja buvo pasitelkusi atstovą. Kadangi ginčo atveju nėra požymių dėl pareiškėjos ar jos atstovo veiksmų nesąžiningumo ar procesinių terminų pažeidimo, vertintina, jog teisingumo principo taikymas ir faktinės bylos aplinkybės (MGK palikus skundą nenagrinėtu, skundas Komisijai buvo pateiktas sekančią dieną) pateisintų, kad procesinis terminas skundo padavimui Komisijai būtų atnaujintas.

Paaiškina, jog ginčas kilo dėl to, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 18KP-18-9 pripažino, jog eksporto procedūra, pagal eksporto deklaraciją MRN 19LTVC0100EK2D6EE3 (2019-09-19) įvykdyta netinkamai ir pradėjo atsiradusios skolos muitinei išieškojimą. Skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundas dėl minėto sprendimo atmestas kaip nepagrįstas.

Remiasi Muitinės įstatymo 30 str. 1 d. 1-3 p. ir 35 str. nuostatomis. Teigia, kad Muitinės departamentui 2021 m. vasario 1 d. pateiktame skunde aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodytas adresas korespondencijai „Domkutės ir partnerių advokatų profesinė bendrija AAA LAW. A. G. g. 40B (6a.), LT-03163 Vilnius, (duomenys neskelbtini)“. Kartu su skundu pateikta 2021 m. sausio 15 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią pareiškėja veikė per savo atstovą advokatą J. S.. Skundą Muitinės departamentui pasirašė ir teikė pareiškėjos atstovas, todėl visiškai pagrįstai nurodytais kontaktais Muitinės departamentas siuntė visus procesinius dokumentus (sprendimą pašalinti trūkumus, sustabdyti skundo nagrinėjimą ir skundžiamą sprendimą) ir pirmais dviem atvejais pareiškėjos atstovas neišreiškė pageidavimo, kad procesiniai dokumentai būtų teikiami tiesiogiai pareiškėjai. Pareiškėją atstovauja kvalifikuotas advokatas, kuris yra specialus subjektas, kuriam keliami aukšti teisinės kvalifikacijos reikalavimai. Pareiškėja skundo nagrinėjimo metu norėdama gauti su pateiktu skundu susijusią informaciją (ar pasikeitus aplinkybėms) privalėjo apie tai informuoti skundą nagrinėjančią instituciją, t. y. Muitinės departamentą.

Pažymi, kad Skundžiamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka (Šis sprendimas per 1 mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant bet kuriems šio teismo rūmams). Pareiškėjos atstovas teikdamas skundą MGK nenurodė, dėl kokių priežasčių nesutinka su nurodyta apskundimo tvarka. Skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja pateikė skundą visų pirmą MGK, kvalifikuodama ginčą kaip mokestinį, yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties pareiškėjos vadovo ir advokato pasirinktu elgesio modeliu. Skunde nenurodytos jokios kitos nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į Komisiją dėl galimai pažeistų teisių gynimo, todėl Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o jo naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėja siekia nuginčyti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2024 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 1AE-55 (toliau –Sprendimas).

Šiuo Sprendimu buvo atmestas pareiškėjos 2021 m. vasario 4 d. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 18KP-18-9 panaikinimo.

Atitinkamai Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 18KP-18-9 buvo nuspręsta, kad eksporto procedūra, pagal eksporto deklaraciją MRN 19LTVC0100EK2D6EE3 (2019-09-19) įvykdyta netinkamai bei pradėtas atsiradusios skolos muitinei išieškojimas.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu 2024 m. kovo 6 d. pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2024 m. kovo 25 d. sprendimu nusprendė palikti pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo nenagrinėtu.

Po to, pareiškėja skundą dėl Sprendimo 2024 m. kovo 27 d. pateikė Komisijai ir prašė atnaujinti procesinį terminą skundui paduoti.

Komisija 2024 m. balandžio 2 d. sprendimu neatnaujino termino skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nesutikimą su Komisijos sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su mokestinės prievolės pareiškėjai nustatymu bei vykdymu, o tai sąlygojo dviprasmį tokio ginčo rūšies interpretavimą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atstovas sąžiningai klydo (su mokesčiais susijusį nemokestinį ginčą priskyrė mokestiniams ginčmas) ir Sprendimo apskundimui pasivadovavo mokestiniams ginčams taikoma apskundimo tvarka. Atitinkamas ginčo pobūdžio vertinimas lėmė, jog skundas dėl Sprendimo buvo pateiktas ne Komisijai, o MGK.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.“

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014; 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014; 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2024 ir kt.).

Iš Sprendimo matyti, kad jame yra nurodyta, jog „šis sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, per 1 mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui, skundą paduodant bet kuriems šio teismo rūmams“.

Tai patvirtina, kad pareiškėjai buvo arba turėjo būti žinoma Sprendimo apskundimo tvarka bei sąlygos, kuriomis jis galėjo laiku ir tinkamai pasinaudoti.

Todėl pareiškėjos vertinimas, kad ginčas yra mokestinis, yra susijęs su subjektyvia pareiškėjos nuomone dėl ginčo pobūdžio. Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad pareiškėjos kreipimasis su skundu į Mokestinių ginčų komisiją dėl Sprendimo panaikinimo, yra sąlygotas aplinkybių, susijusių su subjektyvia pareiškėjos nuomone dėl ginčo pobūdžio.

Kadangi pareiškėja nenurodo kitų nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo jai sukliudyti laiku kreiptis į Komisiją dėl galimai pažeistų teisių gynimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Dėl šių priežasčių Komisijos sprendimas neatnaujinti termino skundui paduoti yra pagrįstas bei teisingas.

Pažymėtina, kad nesant svarbių priežasčių termino skundui paduoti praleidimas yra kliūtis ir teismui pradėti nagrinėti bylą bei spręsti kilusį ginčą visa apimtimi (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Apibendrinus daroma išvada, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Tenkinamas atsakovo 2024 m. gegužės 29 d. prašymas atlyginti 376,02 Eur bylos vedimo išlaidas, kurias sudaro, tenkinant pareiškėjos prašymą, teiktų į bylą dokumentų vertimo išlaidos (ABTĮ 40 str.).

Šių išlaidų dydį patvirtina Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti dokumentai, kartu su 2024 m. gegužės 29 d. prašymu.

Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Vilniaus transimeksa“ skundą atmesti.

Iš UAB „Vilniaus transimeksa“ priteisti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 376,02 Eur bylos vedimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.