- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- eI-980-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03925-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Henrikas Sadauskas, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- T. K.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko ir Mildos Vainienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. KS-167 „Dėl T. K.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti jam iš Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad atsakovė ginčijamu sprendimu pripažino, kad jis, kaip Lietuvos dizainerių sąjungos (toliau – ir Sąjunga) valdybos pirmininkas, atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens apibrėžimą. Atitinkamai padarė išvadą, kad pareiškėjui taikytini Įstatymo keliami reikalavimai.
Akcentavo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261–633/2011).
Pažymėjo, kad asociacijos vadovai pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį gali būti laikomi valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis tik tokiu atveju, jeigu jie turi administravimo įgaliojimus. Pareiškėjas nurodė, kad jokių administravimo įgaliojimų, kaip Sąjungos valdybos pirmininkas, jis neturi, todėl Įstatymas jam netaikytinas. Pareiškėjo teigimu, nėra jokių argumentų, kokie konkrečiai pareiškėjui suteikti įgaliojimai leidžia teigti, kad jis turi administravimo įgaliojimus Įstatymo prasme. Nurodė, kad „administravimo“ sąvoka Įstatyme nėra aiškiai apibrėžta ir, kaip bendrinis žodis, gali būti vartojama tiek labai plačiai, tiek labai siauriai, todėl sprendė, kad atsakovė privalėjo Sprendime išaiškinti, ką konkrečiai reiškia „administravimo įgaliojimai“ Įstatymo prasme.
Pabrėžė, kad Įstatymas taikomas asmenims tik tokiu atveju, jeigu jie laikomi asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje. Pareiškėjas Sąjungoje valdybos pirmininko pareigas eina neatlygintinai, su juo nėra sudaryta nei darbo, nei civilinė sutartis, todėl teigė, kad jis negali būti laikomas dirbančiu Sąjungoje. Be to, jam nesuteikti administravimo įgaliojimai, nes Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „administravimas“ susijusi su ne bet kokiu administravimu bendrąja prasme, bet su viešuoju administravimu, kaip jį apibrėžia VAĮ.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Sąjunga yra įsteigta ne valstybės ar savivaldybės, bet fizinių asmenų (jos narių), jos tikslas yra suvienyti tos pačios profesijos atstovus ir ji jokių viešojo administravimo funkcijų sukurtai asociacijai ir jos darbuotojams suteikti negali, jeigu tokių įgaliojimų nesuteikia atitinkamas viešojo administravimo subjektas. Darė išvadą, kad jo užimamos pareigos neatitinka nė vienos iš Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų kategorijų.
Nurodė, kad Sprendimas priimtas neatsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, Sprendimo motyvų surašymas vėliau, negu buvo nuspręsta pripažinti jį pažeidus Įstatymą, rodo, jog priimant Sprendimą nebuvo visapusiškai įvertinta ginčo situacija. Pažymėjo, jog vien dėl to Sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, išsamiai išdėstyti Komisijos sprendime – 1) pareiškėjas eina Sąjungos (teisinė forma – asociacija) valdybos pirmininko pareigas; 2) asociacijos veikla yra iš dalies finansuojama Kultūros rėmimo fondo, kurį administruoja Lietuvos kultūros taryba, lėšomis.
Pabrėžė, kad Sprendimo 3 punkte yra išvardyti 2014–2017 metais iš dalies finansuoti Lietuvos dizainerių sąjungos projektai; 2 punkte yra itin išsamiai nurodyti Sąjungos įstatuose šios asociacijos valdybos pirmininkui suteikti įgaliojimai, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad jie yra administracinio pobūdžio. Sprendė, kad Komisija, atsižvelgdama į visus šiuos požymius, padarė teisėtą, motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sąvoką.
Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas sprendimas yra individualus administracinis teisės taikymo, tačiau ne aiškinimo, aktas, todėl Komisijai nekyla pareiga atskirai įrodinėti, kodėl atitinkamas subjektas yra laikomas valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme. Pakanka, kad asmens pareigos atitinka šiame Įstatymo straipsnyje nurodytas pareigas ar požymius, kuriuos turi jas einantis asmuo. Be to, skundžiamas Komisijos sprendimas buvo priimtas ir įformintas tinkamai (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16¹ straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2017 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. KS-167 „Dėl T. K.“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Pažymėtina, jog tarp šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių – kad pareiškėjas yra Sąjungos valdybos pirmininkas, kad Sąjunga iš dalies finansuojama Kultūros rėmimo fondo lėšomis, kad pareiškėjas nėra pateikęs privačių interesų deklaracijos, nėra. Šalių pozicijos skiriasi dėl to, ar pareiškėjas, einantis Sąjungos valdybos pirmininko pareigas, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens apibrėžimą ir ar jam taikomos šio Įstatymo nuostatos.
Pareiškėjas nesutinka, jog dėl užimamų Sąjungos valdybos pirmininko pareigų jam taikytinos Įstatymo nuostatos, todėl byloje analizuotinas klausimas dėl pagrindo pripažinti pareiškėją pažeidusiu Įstatymo nuostatas.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas. Minėtu Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis). Įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas įgyvendinti minėtus tikslus.
Sąvokos „asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje“ turinys yra apibrėžtas šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
Pareiškėjo teigimu, Įstatymo nuostatos Sąjungos valdybos pirmininko pareigoms netaikomos, kadangi jos neturi viešojo administravimo įgaliojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dirbantiems valstybės tarnyboje asmenims prilyginami ir asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo, o ne viešojo administravimo, kaip nurodo pareiškėjas, įgaliojimus.
Nustatant, ar pareiškėjas priskirtinas asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, ir ar jam taikytinos Įstatymo nuostatos, iš Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąvokos darytina išvada, kad asmuo turi atitikti du požymius: dirbti viešojoje įstaigoje ar asociacijoje, gaunančioje lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto ar fondų, ir turėti administravimo įgaliojimus.
Kaip jau buvo minėta byloje nėra ginčo, jog Sąjunga, kurios teisinė veiklos forma – asociacija, finansuojama taip pat ir Kultūros rėmimo fondo, t. y. valstybės biudžeto lėšomis. Teismo vertinimu, administravimo įgaliojimai Įstatymo taikymo prasme nesietini vien su viešojo administravimo įgaliojimais, kaip tai suprantama VAĮ prasme, bet ir su asociacijos administravimo įgaliojimais, t. y. dalyvavimu asociacijos išorinės ir vidinės veikos organizavimo procesuose, jos atstovavimu, sandorių sudarymu, teise priimti ir atleisti darbuotojus, kadangi visuomenei yra svarbu, jog vykdant tokius įgaliojimus įstaigoje, gaunančioje lėšų ir valstybės biudžeto, pirmenybė taip pat būtų teikiama viešiesiems interesams ir sprendimai priimami skaidriai ir nešališkai.
Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos pirmininkas – vienasmenis Sąjungos valdymo organas, kuris tuo pačiu vadovauja ir valdybai. Pagal Įstatų 46 punktą, valdybos pirmininkas užtikrina vidinės Sąjungos veiklos aptarnavimą, kasdienę einamąją veiklą, administracinį funkcionavimą, jos vardu sudaro sandorius. Valdybos pirmininkas atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, suvažiavimo ir valdybos sprendimų vykdymą, pranešimą nariams apie esminius įvykius, sąjungos veiklos organizavimą (Įstatų 47 punktas). Taip pat priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, atstovauja sąjungą teismuose, tvarko sąjungos turtą ir finansus, narių registrą ir veiklos dokumentus, skirsto lėšas labdarai ir paramai ir kt. (Įstatų 48 punktas).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjo įgalinimus, konstatuoja, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, eidamas Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos pirmininko pareigas, neabejotinai turėjo administravimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas vadovavo Sąjungai, ją atstovavo, sudarinėjo jos vardu sandorius, užtikrino jos kasdienę veiklą, turėjo tiesę priimti ir atleisti darbuotojus, tvarkė Sąjungos turtą ir finansus, skirstė lėšas labdarai ir paramai ir kt. Pareiškėjas ėjo pareigas asociacijoje, gaunančioje finansavimą iš Kultūros rėmimo fondo, ir turėjo administravimo įgaliojimus, todėl jo statusas atitiko Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sąvoką.
Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys dirbti ir dirbantys valstybinėje tarnyboje, taip pat kiti asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo deklaruoti privačius interesus.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, taip pat asmuo, pretenduojantis į pareigas valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją.
Pareiškėjas nėra pateikęs privačių interesų deklaracijos (to neneigia), nors tai turėjo atlikti per Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatą terminą. Atsižvelgiant į tai, Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėjo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų priimant ir paskelbiant Sprendimą, vertintini kritiškai.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 16¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisijos posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys Komisijos nariai. Komisija sprendimą priima Komisijos narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. <...> Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis ir narių vardinio balsavimo rezultatai skelbiami per vieną darbo dieną, o visas sprendimas per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo <...>. Taigi, Komisija, 2017 m. spalio 25 d. paskelbdama Sprendimo rezoliucinę dalį, o 2017 m. spalio 27 d. Sprendimą pilnoje apimtyje, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė.
Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimas atmestinas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjo T. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.