Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

civilinio ieškovo UAB „Aviva Lietuva“ atstovei S. G.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. , A. V. ir nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – vienuolikai metų laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė A. D. paskirta vienuolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, bei nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – keturiolikai metų laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – ketveriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes ir subendrinta bausmė A. V. paskirta – keturiolika metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta Šiaulių apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė bausmė A. V. paskirta - septyniolika metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu nuteistasis A. V. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį nuteistas R. S. , o G. K. išteisintas pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Skundžiamu nuosprendžiu priteista ieškovės J. Ž. naudai 7930,42 litų solidariai iš A. V. , A. D. ir R. S. padarytai turtinei žalai atlyginti, ieškovės J. S. naudai 150 000 litų solidariai iš A. V. , A. D. ir R. S. padarytai neturtinei žalai atlyginti, ieškovo UAB „Aviva Lietuva“ naudai 27 110, 46 litų solidariai iš A. V. , A. D. ir R. S. padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. , R. S. ir A. D. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, organizavo ir įvykdė I. S. tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, didelės vertės svetimo turto užvaldymą sukčiavimo būdu, dokumento suklastojimą bei suklastoto dokumento panaudojimą. Laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėnesio iki 2005 m. sausio mėnesio vidurio, Vilniuje, A. V. , turėdamas tikslą sukčiavimo būdu – apgaule, pateikiant melagingus (neteisingus) duomenis draudimo bendrovėms apie nebūtą draudiminį įvykį ir tokiu būdu gauti pinigines išmokas – užvaldyti didelės vertės svetimą turtą už imituotą draudiminį įvykį – šiam tikslui įgyvendinti, subūrė organizuotą grupę iš A. D. ir R. S. , kuriems pasiūlė planą, kurio metu būtų surastas ir gyvybės draudimu apdraustas asmuo, kuris vėliau imitavus nelaimingą atsitikimą, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia būtų nužudytas, o po nužudymo visi trys organizuotos grupės nariai – A. V. , A. D. ir R. S. pasidalintų tarpusavyje iš anksto sutartomis dalimis apgaule užvaldytą didelės vertės svetimą turtą. Šio nusikalstamos veikos plano įgyvendinimui, A. V. su A. D. , teikiančiu tarpininkavimo paslaugas – UAB „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“, susitikimų metu, laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėnesio iki 2005 m. kovo – balandžio mėnesio, kavinėse „Skava“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, picerijoje „Submarinas“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Parduotuvėje „Baldų rojus“, Vilniuje, susitarė surasti tinkamą asmenį, kurį galima būtų apdrausti gyvybės draudimu, o po draudiminio įvykio, pateikus melagingus duomenis apie šio asmens žūtį, mirties aplinkybes, gauti draudiminę išmoką už nebūtus draudiminius įvykius. Tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2005 m. sausio mėnesio viduryje, A. V. , pažadėdamas 200000 litų atlygį R. S. , įtraukė pastarąjį į nusikalstamos veikos plano įgyvendinimą, kad pastarasis surastų ir apdraustų gyvybės draudimu asmenį, po to jį tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudytų, gautų draudiminę išmoką ir ją tarpusavyje – tarp organizuotos grupės narių, pasidalintų. Nusikalstamos veikos plano įgyvendinimui A. V. su R. S. , ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku – nuo 2005 m. sausio mėnesio vidurio iki 2005 m. balandžio mėnesio, ne rečiau kaip kartą į savaitę susitikdavo picerijoje „Submarinas“, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Baldų rojus“, Vilniuje, kavinėje „Esspreso“, esančioje „Europos“ prekybos centre, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, pas A. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur aptardavo apdraustino asmens paieškos, draudimo laiko ir sumos, nusikaltimo padarymo laiko, vietos, būdo, detales. 2005 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, R. S. susipažinus ir bendraujant su I. S. , A. V. pasiūlė pastarąją kaip asmenį, tinkamą nusikalstamos veikos plano įgyvendinimui – apdraudimui gyvybės draudimu, po to, turint tikslą gauti draudiminę išmoką už draudiminį įvykį – imituojant nelaimingą atsitikimą, dėl savanaudiškų paskatų, ją nužudyti, o gautą draudiminę išmoką už jos gyvybės draudimą tarpusavyje pasidalinti iš anksto sutartomis dalimis – R. S. išmokant 200000 litų, A. D. – 100000 litų. Tikslu palengvinti nusikalstamos veikos plano įgyvendinimą – sukelti draudimo bendrovės pasitikėjimą, A. D. teikiant pagalbą patarimais ir žinant, kad apdraustoji I. S. bus nužudyta, pastarajam patarus, A. V. nurodymu, R. S. nuo 2005 m. vasario 17 d. pradėjo su I. S. gyventi išnuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o 2005 m. gegužės 28 d. ją vedė, santuoką įregistruodamas Vilniaus m. CMS. Po to, kai pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos įgyvendinimo planą, organizuotos grupės nariai A. V. , A. D. ir R. S. 2005 m. kovo 31 d. apdraudė I. S. gyvybės draudimu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2005 m. birželio mėnesio pabaigoje – liepos mėnesio pradžioje kavinėje „Espresso“, esančios „Europos“ prekybos centre, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, įvykusio susitikimo metu, A. V. , turėdamas duomenų, kad I. S. nemoka plaukti, pasiūlė R. S. ją paskandinti. Pagal iš anksto organizuotos grupės narių aptartą planą, R. S. ir A. V. parinkus ežerą, tinkamą šio plano įgyvendinimui, 2005 m. liepos 18 d., apie 21 val. 30 min., „Miško“ ežere, esančiame Trakų rajone, po to, kai I. S. ežere užlipo ant pripučiamo čiužinio ir pradėjo juo plaukti, R. S. , žinodamas, kad pastaroji nemoka plaukti, tyčia, turėdamas tikslą ją nužudyti dėl savanaudiškų paskatų - jos mirties atveju, apgaule iš „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“ bendrovės gauti 1100000 litų draudiminę išmoką, ištraukė čiužinį iš po nukentėjusiosios, įmetė pastarąją į vandenį, dėl to įvyko I. S. mirtis nuo uždusimo, užpildžius kvėpavimo takus vandeniu ir tokiu būdu tyčia ją nužudė paskandindamas, tuo įgydamas turtinę teisę į svetimą turtą – „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“ bendrovei priklausantį didelės vertės turtą – 1100000 litų dydžio gyvybės draudimo išmoką.

Taip pat, A. V. , R. S. ir A. D. nuteisti už tai, kad turėdami tikslą sukčiavimo būdu gauti materialinę naudą iš draudimo bendrovių – užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, nuo 2004 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, A. V. , susitikimų su A. D. metu, jam žinant, kad A. V. rengiasi apgaulės būdu gauti materialinę naudą – draudiminę išmoką iš gyvybės draudimų, o A. D. suteikus pagalbą patarimais dėl nusikalstamos veikos plano įgyvendinimo, A. V. sugalvojo planą, pagal kurį būtų surastas asmuo, kuris bus apdraustas gyvybės draudimu, vėliau imitavus draudiminį įvykį – nelaimingą atsitikimą, kurio metu apdraustasis asmuo bus nužudytas, o draudimo bendrovei pateikti melagingi duomenys apie apdraustojo asmens mirties aplinkybes, kad jis žuvo nelaimingo atsitikimo metu, dėl ko apgaule bus gauta draudiminė 1100000 litų dydžio išmoka, t. y. užvaldytas didelės vertės svetimas turtas, kuris organizuotos grupės narių bus tarpusavyje pasidalintas iš anksto sutartomis dalimis. Tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2005 m. sausio mėnesio viduryje, A. V. , pažadėdamas 200000 litų atlygį R. S. , įtraukė pastarąjį į nusikalstamos veikos plano įgyvendinimą, kad pastarasis surastų ir apdraustų gyvybės draudimu asmenį, po to jį tyčia, dėl savanaudiškų paskatų nužudytų, gautų draudiminę išmoką ir ją tarpusavyje – tarp organizuotos grupės narių, pasidalintų. Nusikalstamos veikos plano įgyvendinimui A. V. su R. S. , ikiteisminio metu tiksliai nenustatytu laiku – nuo 2005 m. sausio mėnesio vidurio iki 2005 m. balandžio mėnesio, ne rečiau kaip kartą į savaitę susitikdavo picerijoje „Submarinas“, esančioje Kalvarijų g. 125, parduotuvėje „Baldų rojus“, Vilniuje, kavinėje „Esspreso“, esančioje „Europos“ prekybos centre, Konstitucijos pr. 7A, Vilniuje, pas A. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur aptardavo apdraustino asmens paieškos, draudimo laiko ir sumos, nusikaltimo padarymo laiko, vietos, būdo, detales. 2005 m. sausio mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, R. S. susipažinus ir bendraujant su I. S. , A. V. pasiūlė pastarąją kaip asmenį, tinkamą nusikalstamos veikos plano įgyvendinimui – apdraudimui gyvybės draudimu, po to, turint tikslą gauti draudiminę išmoką už draudiminį įvykį – imituojant nelaimingą atsitikimą, dėl savanaudiškų paskatų, ją nužudyti. Turint tikslą palengvinti nusikalstamos veikos plano įgyvendinimą – sukelti draudimo bendrovės pasitikėjimą, A. D. teikiant pagalbą patarimais, kad I. S. nužudymo atveju, draudimo bendrovei nekiltų įtarimai dėl nusikalstamos veikos – nužudymo padarymo, A. D. patarė A. V. , o šis nurodė R. S. apsigyventi su I. S. kartu Vilniuje, ką pastarasis ir padarė, nuo 2005 m. vasario 17 d. pradėdamas gyventi kartu su I. S. nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tikslu nesukelti I. S. įtarimo dėl didelės – 1100000 litų sumos draudimo, A. D. , pagal išankstinį susitarimą su R. S. ir vykdydamas A. V. nurodymą, 2005 m. kovo 31 d. pasirašant „Prašymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė pastarajai melagingą informaciją, kad ji apdraudžiama gyvybės draudimu 100000 litų sumai. Tikslu, kad nebūtų atliekama kruopšti apdraudžiamų asmenų patikra, pildant „Prašymą sudaryti gyvybės draudimo sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini), grafose „antrasis apdraustasis“, A. D. įrašė žinomai neteisingus (melagingus) duomenis – apdraudžiamo asmens pavardę „I. S. –S.“, nors tuo metu pastaroji nebuvo ištekėjusi už R. S. , tokiu būdu I. S. buvo apdrausta „Commercial Union“ gyvybės draudimu, gyvybės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005 m. balandžio 25 d., pagal kurį I. S. mirties atveju išmokama 1100000 litų gyvybės draudimo išmoka R. S. . A. D. teikiant intelektualinę pagalbą – patarimus, palengvinančius A. V. nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą, kad draudikui nekiltų įtarimų dėl per daug trumpą laikotarpį įvyksiančio draudiminio įvykio, pastarasis, remdamasis A. D. patarimais, nurodė R. S. draudimines įmokas už I. S. gyvybės draudimą mokėti pusę metų. Vykdydamas šį A. V. nurodymą, R. S. 2005 m. balandžio 1 d. ir 2005 m. gegužės 18 d. kartu su A. V. , o 2005 m. birželio 3 d. ir 2005 m. liepos 11 d. pats sumokėjo po 3710,70 litų mėnesinių „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“ draudimo bendrovei draudimo įmokų. Taip pat R. S. , vykdydamas A. V. nurodymus, kad draudimo bendrovei nekiltų abejonių dėl gyvybės draudimo sutarties sudarymo ir prieš gyvybės draudimo sutarties sudarymą nebūtų atliekama kruopšti apsidraudžiamų asmenų patikra, 2005 m. gegužės 28 d. susituokė su I. S. , įregistruodamas santuoką Vilniaus m. CMS, tokiu būdu suteikiant pastarajai S. pavardę, tuo parodant draudimo bendrovei, kad apdraustoji yra R. S. sutuoktinė. Po to, organizuotos grupės nariai – A. V. , R. S. ir A. D. , veikdami pagal iš anksto suderintą nusikalstamos veikos planą - apdraudę I. S. gyvybės draudimu, o A. V. , disponuodamas informacija, kad I. S. nemoka plaukti, pasiūlė R. S. ją nuskandinti. Tokiu būdu R. S. , vykdydamas A. V. nurodymą ir veikdamas pagal iš anksto suderintą organizuotos grupės narių nusikalstamos veikos planą, 2005 m. liepos 18 d., apie 21 val. 30 min., „Miško“ ežere, esančiame Trakų rajone, po to, kai I. S. ežere užlipo ant pripučiamo čiužinio ir pradėjo juo plaukti, žinodamas, kad pastaroji nemoka plaukti, tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, nužudė I. S. , ją paskandindamas, tokiu būdu R. S. , A. V. bei A. D. apgaule, sukčiavimo būdu, įgijo turtinę teisę į svetimą turtą – „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“ priklausantį didelės vertės turtą – 1100000 litų.

Be to, A. V. , R. S. ir A. D. nuteisti ir už tai, kad veikdami organizuota grupe, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, tikslu apgaule užvaldyti svetimą turtą. 2005 m. liepos 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. V. nurodymu, R. S. , vykdydamas organizuotos grupės narių bendrą sumanymą, suklastojo dokumentą „Draudiminio įvykio aprašymas“, į šį dokumentą įrašydamas žinomai melagingus duomenis, kad I. S. nuskendo nelaimingo atsitikimo metu, maudantis, nors žinojo, kad ji buvo tyčia nužudyta dėl savanaudiškų paskatų, ir šį netikrą dokumentą panaudojo, 2005 m. liepos 29 d. pateikdamas „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“ bendrovei, siekiant šio netikro dokumento pagrindu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – 1100000 litų draudiminę gyvybės draudimo išmoką, padarydamas šiai bendrovei didelę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. gynėjo bei nuteistųjų A. D. ir A. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Analogiškus parodymus R. S. davė ir apklausiamas 2005 m. kovo 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tokius jo parodymus patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje peržiūrėtas R. S. apklausos videoįrašas (t. 2, b. l. 34, 41). Be to, R. S. savo parodymus patvirtino patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 80 - 93). Be to, nuteistasis R. S. analogiškus parodymus davė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

Iš nuteistųjų A. V. , A. D. bei nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinių skundų turinio matyti, kad esminė aplinkybė, kurią ginčija visi apeliantai yra R. S. ir G. K. parodymų patikimumas ir nuoseklumas. Kolegija atmeta tokius apeliacinių skundų argumentus. Visų pirma, konstatuotina, kad sugretinus bei išsamiai ir visapusiškai išanalizavus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatyta, jog tiek R. S. , tiek G. K. parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir patikimi, todėl apygardos teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodomi atskiri R. S. parodymų fragmentai, į kuriuos jis atkreipia dėmesį, teigdamas, jog R. S. parodymai nenuoseklūs, tačiau kolegijos nuomone, šiuo atveju kai kurių su R. S. atliktų procesinių veiksmų metu jo nurodytos ne visiškai tapačios aplinkybės, negali būti pagrindu daryti išvadą, kad nuteistojo R. S. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Natūralu, kad praėjus nemažam laiko tarpui ir buvus šių asmenų nevienkartiniams susitikimams pakankamai sunku tiksliai prisiminti kurio susitikimo metu buvo kalbama apie konkrečias aplinkybes. Kolegijos nuomone, šiuo atveju esminė aplinkybė yra tai, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tokie susitikimai tarp A. D. ir R. S. buvo ir kad jų metu buvo aptariami nusikalstamo plano įgyvendinimo niuansai, susiję su nukentėjusiosios apdraudimu. Kartu kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad R. S. būtų suinteresuotas apkalbėti tiek A. D. , tiek A. V. . Priešingai, iš bylos matyti, kad tiek su vienu, tiek su kitu R. S. buvo normaliuose, draugiškuose santykiuose, nei A. V. , nei A. D. prieš R. S. nedavė parodymų, todėl kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti tokiais šio nuteistojo parodymais, juolab, kad juos patvirtina G. K. parodymai bei kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.

Kolegija atmeta A. D. apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis kritikuoja G. K. parodymus. A. D. teigimu, iš G. K. parodymų matyti tik, kad jų bendrų susitikimų metu buvo planuojama apgauti draudimo bendrovę inscenizuojant draudiminį įvykį Rusijoje ar Baltarusijoje, tačiau niekad nebuvo kalbama konkrečiai apie įvykį, kuriame bus nužudyta I. S. . Kolegijos nuomone, tokie A. D. teiginiai negali būti pagrindu vertinti, jog G. K. parodymai nepatikimi. Išties, vertinant G. K. parodymus atskirai nuo kitų byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų, jie keltų abejonių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra tai, kad turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma (kasacinė byla Nr.2K-411/2004). Taigi, vertinant G. K. parodymus, kartu su R. S. ir kitų liudytojų parodymais bei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, G. K. parodymų patikimumas teismui abejonių nekelia. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas vertindamas R. S. ir G. K. parodymus bei kitus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų, kas nepagrįstai ginčijama nuteistųjų A. D. ir A. V. bei A. V. gynėjo apeliaciniuose skunduose.

Nuteistojo R. S. parodymus apie jo pažintį su I. S. , jos išsikraustymą gyventi į Vilnių, jų vestuves, bei jų gyvybės draudimą tariamai 100000 litų sumai, iš dalies patvirtina liudytojų J. Ž. , J. S. , R. N. , A. P. , D. A. ir R. R. parodymai. Nukentėjusioji J. Ž. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, jog apie tai, kad jos sesuo I. S. pradėjo bendrauti su R. S. ji sužinojo iš pačios I. S. , kuri papasakojo, kad su R. S. susipažino atsitiktinai Ukmergėje, I. S. einant per gatvę, jie apsikeitė telefonų numeriais. I. S. buvo labai patenkinta savo bendravimu su R. S. , planavo mokytis. Apie R. S. ji žinojo labai mažai, jis buvo vedęs, išsituokė, turi sūnų. 2005 m. sausio mėnesio viduryje I. S. išsikraustė iš namo, kur gyveno su E. B. bei išvažiavo gyventi pas R. S. į Vilnių. Prieš tai buvo išleistuvės, kuriose dalyvavo R. S. , G. K. . Jau per pirmąjį apsilankymą svečiuose R. S. kalbėjo apie vestuves, o Ingrida jai sakiusi, kad to nori Ričardas. Dokumentus dėl vedybų tvarkė R. S. . Vestuvės įvyko Vilniuje 2005 m. gegužės 28 d., jos buvo labai kuklios, atrodė labai skubotos ir dirbtinos, vyko jų nuomojamame bute Vilniuje. Vestuvėse dar dalyvavo G. K. , kuris vežiojo jaunuosius, bei A. V. . Tuo metu ji A. V. matė pirmą kartą. Dar prieš vestuves I. S. jai sakiusi, kad jie apsidraudė gyvybės draudimu 100000 litų sumai. 2005 m. liepos 19 d., apie 13.30 val., jai paskambino mama J. S. , kuri pasakė, kad R. S. jai pranešė, jog sesuo I. S. nuskendo ežere prie Vilniaus. Sužinojo iš R. S. , kad jis ir sesuo buvo nuvykę prie ežerų į sodus pas kažkokius pažįstamus. Tą pačią dieną apie 18-19 val. R. S. kartu su A. V. atvažiavo pas jos motiną į namus, pasakojo kaip viskas nutiko, dar pasakė, kad ežero vanduo buvo labai tamsus ir kol nusirengė, nebespėjo jos išgelbėti. Daugiausiai kalbėjo A. V. , nors kaip vėliau sužinojo, nelaimės metu jis vietoje nebuvo. I. S. buvo pašarvota Ukmergėje, R. S. pabuvo šalia nuo 20 iki 22 val., po to trumpai – laidotuvių dieną. Praėjus savaitei po laidotuvių, R. S. buvo atvažiavęs į kapines, tąkart prašė Ingridos paso, kaip vėliau suprato, jis reikalingas buvo tvarkyti draudimo reikalus. Jai sukėlė įtarimą jų tarpusavio santykiai, kurie buvo pabrėžtinai šalti, be to nemaža gyvybės draudimo suma ir tai, kad nelaimės metu šalia buvo žmogus, kuris tikrai galėjo išgelbėti. Materialine prasme jos sesuo su R. S. gyveno blogai, tai matėsi pagal jų nuomojamą butą, kadangi baldai buvo šeimininko ir labai kuklūs. Jokių dovanų ar rūbų R. S. seseriai nepirko. R. S. kalbėjo, kad “reikia pakišti mašiną kam nors, kad būtų galimybė pasikeisti mašiną”, t. y. dirbtinai sukelti autoįvykį, kad gavus draudimą už tas lėšas nusipirkti naują automobilį. Tačiau smulkiau apie tai jis nekonkretizavo (t. 13, b. l. 82-84).

Liudytoja A. P. parodė, kad su I. S. Ukmergėje dirbo vienoje siuvykloje. 2005 m. pradžioje ji susiradusi daug vyresnį už save draugą ir išvažiavo gyventi su juo į Vilnių. Dalyvavo jos išleistuvėse, jose matė R. S. , A. V. ir pagyvenusį vyriškį vardu Algis. I. jai gyrėsi, kad jos vyras R. S. labai turtingas, turi firmą Švedijoje, tačiau jai pasirodė keista, kad Vilniuje jie gyvena bendrabučio tipo bute. Taip pat I. S. jai pasigyrė, kad yra apsidraudusi 100000 litų sumai (t. 13, b. l. 87).

Būtent aukščiau paminėtais G. K. ir R. S. parodymais paneigta nuteistojo A. D. versija, kad su nuteistuoju R. S. jis pirmą kartą buvo susitikęs ir susipažino keldamasis keltu į Vokietiją. Šią aplinkybę paneigia R. S. parodymai, kad su A. D. jis susipažino 2005 m. kovo 20 – 22 dienomis, jį su A. D. suvedė A. V. . Jis su A. V. , pastarojo kvietimu buvo susitikę prie „Ergo“ draudimo, esančio Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje. Susitikus A. V. kažkam paskambino, po to atvyko, kaip vėliau sužinojo, A. D. (t. 13, b. l. 110 - 111). A. D. versiją apie pažintį su R. S. taip pat paneigia Klaipėdos pakrančių apsaugos krantinės duomenys apie jo paties ir R. S. vykimą 2004-2005 m. per Malkų įlankos pasienio kontrolės punktą keltais. Nustatyta, kad R. S. ir A. D. kartu keltu plaukti į Vokietiją negalėjo. Analogiški duomenys buvo gauti ir bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu, t. y. VSAT prie LR VRM rašte patvirtinta, kad Švedijos pilietis R. S. per valstybės sieną Malkų įlankos pasienio kontrolės punkte vyko penkis kartus, tačiau skirtingu laiku nei A. D. (t. 12, b. l. 129).

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad R. S. bei G. K. , o taip pat ir liudytojos L. V. parodymai paneigia nuteistojo A. V. bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jog A. D. A. V. iki suėmimo nepažinojo. G. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog kai jis apie A. D. darbą bei jo mintis kaip būtų galima atsiimti iš R. B. skolą sulaužant jam ranką, ar apgauti draudimo bendrovę, imituojant draudiminį įvykį, pasakė A. V. , pastarasis susidomėjo ir prašė jį supažindinti su A. D. . G. K. parodė, kad į susitikimą su A. D. , kuris įvyko kavinėje prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje, jį ir A. V. nuvežė L. V. , kuri atvyko vakare jų parvežti. A. V. ir A. D. tarpusavyje bendravo gyvybės draudimo reikalais, t. y. kaip būtų galima imituojant nebūtą įvykį gauti draudiminę išmoką (t. 13, b. l. 119). Pastebėtina ir tai, kad pats A. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje pakeitė parodymus ir parodė, kad vis tik jis galėjo anksčiau kavinėje vartoti alkoholinius gėrimus kartu A. V. ir G. K. . G. K. parodymus apie tai, kad A. D. jam kalbėjo apie galimybę atgauti skolą (t. y. apie 20000 litų) iš R. B. , sulaužant jam ranką, iš dalies patvirtinta byloje nustatyta aplinkybė, kad R. B. 2004 m. kovo 31 d. sudarė gyvybės draudimo sutartį su draudimo bendrove “Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas” 22 080 litų sumai, o draudimo tarpininku sudarant sutartį buvo A. D. (t. 5, b. l. 143-186). Kolegijos nuomone, nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nėra užfiksuota telefoninių pokalbių tarp A. V. ir A. D. , šiuo atveju tik patvirtina G. K. parodymus, kad buvo laikomasi konspiracijos ir paminėti asmenys tarpusavyje telefonu nebendravo, tačiau nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad tiek A. V. , tiek A. D. betarpiškai bendravo per G. K. suorganizuotų susitikimų metu.

Liudytojos L. V. parodymai patvirtina G. K. parodymus apie jo bei A. V. pažintį su A. D. ir apie tai, kad į susitikimą su A. D. ji nuvežė G. K. ir A. V. bei matė juos visus kartu besikalbančius. Pirmosios instancijos teisme ši liudytoja parodė, kad ji yra G. K. draugė ir kartu su juo 2004 m. rugpjūčio mėnesį važiavo į Vokietiją, Kylio miestą, pirkti kažkokio tai sunkvežimio. Vokietijoje susipažino su A. D. ir R. B. . Visus automobilio pirkimo reikalus G. K. tvarkė su R. B. , kuris sakė, kad A. D. yra jo svečias. Grįžus į Lietuvą, G. K. jai sakė, kad A. D. dirba draudimo agentu kažkokioje draudimo bendrovėje. G. K. turi pažįstamą A. V. , kurį ji žino tiktai iš matymo, kaip G. K. pažįstamą. 2004 m. rudenį, galimai lapkričio mėnesį, G. K. jos paprašė jį nuvežti į kavinę, esančią prie Šv. Povilo ir Petro bažnyčios, Vilniuje. Ji G. K. nuvežė apie 18.00 - 19.00 val. G. K. sakė, kad šioje kavinėje jis susitiks su A. D. ir A. V. , kad nori A. V. supažindinti su A. D. , nes to nori A. V. . Važiuojant į kavinę G. K. prašymu ji nuvažiavo prie A. V. namų, kurie yra Kalvarijų g., netoli ginklų parduotuvės „Oksalis“, kur paėmė A. V. . Įsėdus pastarajam į automobilį, A. V. kartu su G. K. nuvežė į kavinę. Apie 22.00 val. jai privažiavus prie kavinės, pamatė, kad lauke, prie šios kavinės pagrindinio įėjimo laiptų stovi G. K. , A. V. ir A. D. , kurie tarpusavyje kalbėjosi. Į jos automobilį įsėdo G. K. ir A. V. . Kaip iš kavinės išvažiavo A. D. ji nematė. Be to, liudytoja parodė, kad A. D. buvo apsirengęs su tamsios spalvos kostiumu, A. V. dėvėjo striukę ar trumpus kailinukus. R. S. ji nepažinojo, apie jį sužinojo tik po įvykio (t. 13, b. l. 95). Tokius parodymus L. V. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu, t. y. parodė kavinę, į kurią ji 2004 m. lapkričio mėnesį buvo atvežusi G. K. su A. V. ir jie buvo susitikę su A. D. (t. 5, b. l. 130 - 132). Nors A. V. parodė, kad lankydavosi minėtoje kavinėje, bet neigė susitikimo su A. D. faktą, tačiau, kolegijos nuomone, G. K. ir L. V. nuosekliais parodymais, kurie tarpusavyje sutampa, ši A. V. versija yra paneigta. Kartu atmetami nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojos L. V. parodymai nepatikimi, nes ši liudytoja yra G. K. gyvenimo draugė ir suinteresuota bylos baigtimi dėl palankaus sprendimo G. K. . Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoja L. V. apie jai žinomas G. K. , A. V. ir A. D. susitikimo aplinkybes buvo apklausta 2006 m. spalio 25 d. t. y. tuo metu, kai G. K. byloje buvo įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte padarymu. Vėliau, ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje G. K. buvo kaltinamas pagal 238 straipsnio 1 dalį, buvo perduota teismui ir tik apygardos teismo sprendimu G. K. buvo išteisintas. Taigi, priešingai nei teigia A. V. gynėjas apeliaciniame skunde, liudytoja L. V. , duodama parodymus apie minėtą susitikimą, ne palengvino, o pasunkino G. K. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog L. V. su A. V. , A. D. būtų turėjusi konfliktų ar turėtų kitokių priežasčių apkalbėti nuteistuosius A. V. ir A. D. . Dėl šių aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad L. V. parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais spręsdamas nuteistųjų kaltės klausimą.

Kolegijos nuomone, apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti G. K. parodymais ir toje dalyje, kad jau antrojo susitikimo, kuris įvyko parduotuvės „Baldų rojus“ kavinėje, metu, kuriame dalyvavo jis, A. V. bei A. D. , pastarieji konkrečiai aptarė nusikalstamos veikos padarymo planą, sutarė, kad draudiminis įvykis bus imituojamas pateikiant neteisingus duomenis apie žuvusį autoavarijoje asmenį, taip pat numatytos galimos draudimo išmokos sumos, kurios A. D. įsitikinimu siektų daugiau kaip milijoną litų, paskirstyti vaidmenys. Pagal nuteistųjų A. V. ir A. D. aptartą planą, A. V. turėjo pasirūpinti sutarto plano realizacija, o A. D. pasirūpinti draudimo reikalais, kad būtų išmokėta kuo didesnė draudimo suma. G. K. nuosekliai parodė, kad tokių susitikimų tarp A. V. ir A. D. , kuriuose dalyvaudavo ir jis pats, buvo apie 5-6, jie visi vykdavo toje pačioje vietoje – kavinėje prie parduotuvės „Baldų rojus“. G. K. parodymus patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės. G. K. parodė, kad A. V. nurodymu, pastarasis su A. D. telefonu nebendraudavo, o susitikimo su A. D. vietą ir laiką suderindavo per G. K. . Išties, byloje tiriamu laikotarpiu nėra užfiksuota nė vieno telefoninio kontakto tarp A. V. ir A. D. , tuo tarpu iš byloje esančių telefoninių skambučių išklotinių matyti, kad tiriamu laikotarpiu užfiksuotas net 301 telefoninis kontaktas tarp A. V. ir G. K. (t. 9, b. l. 124-186). Jau minėta, kad G. K. parodymai apie rengtą nusikalstamos veikos planą esminėse detalėse sutampa su nuteistojo R. S. parodymais bei su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Iš R. S. parodymų matyti, kad A. V. jam pirmą kartą paskambino 2005 m. sausio mėnesį ir jie susitiko Europos prekybos centre. Šio susitikimo metu A. V. R. S. jau kalbėjo apie galimybę uždirbti pinigų, imituojant nelaimingą atsitikimą ir tokiu būdu apgaunant draudimo bendrovę, sakė jog turi pažįstamą draudėją, kuris padėtų visa tai sutvarkyti. Vėliau susitikimai tarp jų vykdavo gana dažnai ir toje pačioje vietoje – kavinėje prie parduotuvės „Baldų rojus“. Pastarąją aplinkybę aptvirtino tiek G. K. , taip pat iš dalies šią aplinkybę patvirtina ir byloje esančios telefoninių skambučių išklotinės iš kurių matyti, kad tiriamu laikotarpiu užfiksuotas net 231 R. S. telefoninis kontaktas su A. V. bei 242 A. V. telefoniniai kontaktai su R. S. (t. 9, b. l. 80-113, 124-186). R. S. taip pat parodė, kad vėlesnių susitikimų metu A. V. jau konkrečiau nurodydavo kokias pinigų sumas galima gauti apgaunant draudimą, žinodamas, kad R. S. materialinė padėtis yra sunki, žadėjo jam už dalyvavimą piniginį atlygį. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai šiuos R. S. parodymus vertino kaip teisingus ir atitinkančius kitas įvykio faktines aplinkybes. Iš G. K. parodymų matyti, kad pirmas susitikimas tarp A. V. ir A. D. įvyko 2004 m. lapkričio mėnesį, vėliau jie dar buvo susitikę keliolika kartų (t. 13, b. l. 119). R. S. parodė, kad jau pirmojo susitikimo su R. S. metu – 2005 m. sausio mėnesį - A. V. kalbėjo apie galimybę uždirbti pinigus įgyvendinant draudiminio įvykio imitaciją, minėjo pažįstamą draudėją, kuris padėtų tai sutvarkyti. Ši aplinkybė rodo, kad A. V. , pirmąjį kartą ir vėliau susitikdamas su R. S. , jau buvo gerai orientuotas šioje srityje ir žinojo išmokamo gyvybės draudimo už nelaimingą atsitikimą sumas. Šios aplinkybės iš dalies patvirtina G. K. parodymus apie A. V. nuolatinių ankstesnius kontaktus su A. D. bei paneigia paties A. V. parodymus, kad su R. S. ir I. S. draudimu jis nebuvo susijęs.

Įvertinus G. K. ir nuteistojo R. S. parodymus matyti, kad A. V. kalbindamas R. S. prisidėti prie nusikaltimo, pradėjo savo numatyto plano įgyvendinimą, nes R. S. jam prasitarė, jog susipažino ir bendrauja su I. S. . Byloje nustatyta ir tai, kad A. V. informavo A. D. apie R. S. sutikimą dalyvauti nusikalstamoje veikoje vieno iš susitikimų su juo ir G. K. metu, kuris vyko kavinėje, prekybos centre „Baldų rojus“. Tai apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino G. K. . Be to, G. K. parodė, kad šio pokalbio metu A. D. domėjosi R. S. sveikatos būkle, pritarė, kad R. S. vestų I. S. , pradėtų kartu gyventi, nes tokiu atveju kiltų mažiau įtarimų draudiminio įvykio atveju (t. 13, b. l. 120). Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tą aplinkybę, jog A. V. ir A. D. nusikalstamos veikos planas buvo nuosekliai įgyvendinamas, patvirtina ir kiti aktyvūs organizuotos grupės narių veiksmai. Jau minėta, kad būdamas gerai A. D. informuotas apie gyvybės draudimo subtilybes, A. V. įkalbino R. S. pradėti bendrai gyventi su I. S. . Šis faktas nustatytas ne tik remiantis R. S. , G. K. parodymais, tačiau ir kitais byloje išsamiai ištirtais įrodymais. Nuteistasis R. S. parodė, kad 2005 m. žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje netoli Ukmergės buvo organizuotos I. S. palydėtuvės į Vilnių, kuriose dalyvavo G. K. , A. V. , A. M. . Tokius R. S. parodymus patvirtino tiek išteisintasis G. K. , tiek liudytojai J. S. , A. M. , A. P. , R. R. (t. 13, b. l. 84, 87, 88, 98, 120). Nuteistasis A. V. padėjo R. S. išnuomoti butą Vilniuje, tuo tikslu jie abu derino su A. J. nuomos sutarties sąlygas. Tai pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino liudytoja A. J. , kuri parodė, kad jos motinai S. J. nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2005 m. pradžioje S. J. patalpino skelbimą, kad šį butą išnuomoja. 2005 m. pradžioje A. J. paskambino nepažįstamas vyras, kuris pageidavo išsinuomuoti butą. Jie susitiko bute, Savanorių pr. 21-80, Vilniuje. Vyras, kuris prisistatė R. S. į jos butą atvyko su kitu nepažįstamu vyru (A. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atpažino A. V. , kaip asmenį, kartu su R. S. atvykusį į butą). Jie abu butą apžiūrėjo, jiems butas patiko, nuomos sutartis buvo sudaryta su ja, tačiau motinos vardu. R. S. sakęs, kad šiame bute ketina gyventi su drauge. 2005 m. vasarą su R. S. buto nuomos sutartį nutraukė, nes pastarasis triukšmavo, dėl to nekartą skundėsi kaimynai. Nuomos kaina buvo apie 400 Lt. per mėnesį, nuomą mokėjo R. S. kas mėnesį (t. 13, b. l. 91). Pats nuteistasis A. V. šią aplinkybę taip pat pripažino (t. 13, b. l. 105). Be to, liudytoja A. J. parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu atpažino A. V. kaip asmenį, kuris kartu su R. S. lankėsi jos motinai priklausančiame bute (t. 1, b. l. 125-130). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. J. , kuri parodė, kad jai nuosavybės teisėmis priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2005 m. pavasarį duktė A. J. jai sakė, kad vienas vyriškis nori tą butą nuomotis, tačiau pokalbiuose su juo nedalyvavo, tuo rūpinosi jos vaikai. Į butą kelis kartus buvo užėjusi ir matė ten jauno amžiaus moterį. Nuomininkai jos bute gyveno tik kelis mėnesius (t. 13, b. l. 102). Iš byloje esančios buto nuomos sutarties matyti, kad buto (esančio Savanorių pr. 21-80, Vilniuje) nuomos sutartis sudaryta tarp buto savininkės S. J. ir nuomotojo R. S. . Sutarties galiojimo terminas nuo 2005 m. vasario 17 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, b. l. 131-132).

Aplinkybę, kad A. V. buvo suinteresuotas sėkmingu nusikalstamos veikos įgyvendinimu patvirtina ir tai, kad jis pažįstamos Vilniaus m. CMS darbuotojos pagalba, padėjo sutvarkyti R. S. jo santuokos su I. S. įregistravimo formalumus. Šią aplinkybę patvirtino liudytojos V. M. ir N. G. . Liudytoja V. M. parodė, kad ji dirba UAB „Foto menas“, kurios patalpos yra Civilinės metrikacijos skyriaus pastato antrame aukšte. 2005 m. pavasario pradžioje jos geras pažįstamas A. V. paprašė nufotografuoti jo draugo vestuves. Be to, jis paprašė padėti įregistruoti to paties draugo vestuves civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. pagreitinti santuokos įregistravimo laiką, nors ji pati to padaryti negalėjo, kadangi santuokos laiką nustato CMS darbuotojai. A. V. apie jo draugą nieko konkrečiau neminėjo, davė kelių šimtų litų užstatą už draugo vestuvių fotografavimą. Ji paskambino N. G. ir paprašė pagreitinti A. V. draugo civilinės santuokos įregistravimą ir pasakė, kad A. V. su draugu atvykę į civilinės metrikacijos biurą, pasisakys esą nuo jos (t. 13, b. l. 102-103). Liudytoja N. G. parodė, kad ji dirba santuokos rūmuose. 2005 m. kovo – balandžio mėnesį į ją kreipėsi jos pažįstama V. M. , kad padėtų vienam asmeniui išspręsti su santuokos įregistravimu iškilusias problemas. Pas ją atvyko R. S. , paaiškėjo, kad jis ilgai negalėjo sutvarkyti dokumentų, susijusių su šeimynine padėtimi Švedijoje. Jis norėjo susituokti, tačiau neturėjo pažymos apie šeimyninę padėtį, todėl dokumentai priimti nebuvo. Jis kelis kartus buvo atėjęs, tačiau neturėjo reikiamų dokumentų, būtent ištuokos pažymos. Vėliau R. S. pristatė pažymą iš Švedijos, kad jis išsituokęs. N. G. priėmė dokumentus. Pirmą kartą R. S. buvo su jai nematytu vyru, kitą kartą buvo su mergina, su kuria ir susituokė, nes be jos dokumentų priimti ji negalėjo. Liudytojai skambino V. M. ir teiravosi, ko reikia susituokti užsienio piliečiui. Tuo metu turėjo daug darbo, todėl pasakė, kad užeitų pas ją ir ji paaiškins (t. 13, b. l. 94). Byloje nustatyta, kad I. S. ir R. S. padavė prašymą įregistruoti santuoką 2005 m. kovo 30 d. (t. 3, b. l. 82). Iš bylos duomenų matyti, kad santuoka įregistruota Vilniaus m. savivaldybės CMS 2005 m. gegužės 28 d., liudytojais santuokos sudarymo įraše Nr. 1164 nurodyti A. V. ir J. Ž. (t. 3, b. l. 79). Pastebėtina, jog R. S. santuokos formalumai buvo tvarkomi neišregistravus jo ankstesnės santuokos. Tai patvirtina byloje esantis 1996 m. liepos 9 d. santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. S. ir I. Ž. buvo įregistravę santuoką Vilniaus m. savivaldybės CMS (t. 3, b. l. 80). R. S. parodė, kad apie tai paminėjo A. V. , tačiau pastarasis visus formalumus sutvarkė. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė taip pat rodo A. V. suinteresuotumą sumažinti nusikalstamos veikos įgyvendinimo riziką iki minimumo. Nepagrįsti nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam R. S. A. V. santuokos formalumus padėjo sutvarkyti kaip geras pažįstamas. Tokius argumentus paneigia tiek paties R. S. parodymai, tiek kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų visuma, santykis tarpusavyje bei atskleista veiksmų seka ir motyvai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai konstatavo, jog byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais paneigta A. D. versija apie tai, kad nukentėjusioji I. S. žinojo, jog ji apsidraudžia gyvybės draudimu 500 000 litų sumai. Visų pirma, tokia nuteistojo A. D. versija paneigta nuteistojo R. S. parodymais, kuris parodė, kad antrojo susitikimo su A. D. metu, draudimo bendrovės ofise, kuris vyko maždaug 4 – 5 dienos iki draudimo dokumentų įforminimo, A. D. jam paaiškino kokiu būdu bus apgauta I. S. , kad pastaroji nesužinotų, kad yra apdrausta 500000 litų sumai, o galvotų, jog apsidraudžia tik 50000 litų sumai, t. y. kad jis pateiks jai pasirašyti daug dokumentų, o tarp jų įdės ir tą lapą, kuriame bus nurodyta draudimo suma – 500000 litų (t. 13, b. l. 111). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad draudimo dokumentai buvo užpildyti ir pasirašyti 2005 m. kovo 31 d., juos užpildė A. D. , dalyvaujant R. S. ir I. S. . Pats nuteistasis A. D. šios aplinkybės neneigė. Be to, R. S. parodė, kad A. D. pasakė I. S. , jog ji apsidraus 50000 litų sumai, o kadangi draudžiasi kartu su R. S. , tai bendra draudimo suma bus 100 000 litų. Iš byloje esančių draudimo dokumentų matyti, kad apdraustuoju asmeniu yra nurodytas R. S. , antruoju apdraustuoju asmeniu – I. S. -Simaškienė, draudimo suma apdraustojo mirties atveju yra nurodyta 500 011 litų (t. 2, b. l. 98). R. S. parodymus apie tai, kad I. S. draudimo metu buvo apgauta, nurodant didesnę draudimo sumą, patvirtina nukentėjusiosios J. Ž. , liudytojų D. A. , A. P. , R. R. , A. V. parodymai. Šie liudytojai parodė, kad I. S. jiems sakė, jog apsidraudė gyvybę 100 000 litų sumai (t. 13, b. l. 82, 87-88, 88-89). Faktą, kad I. S. turi būti apdrausta 500 000 litų sumai, jau anksčiau susitikimų metu yra sutarę A. V. su A. D. , kadangi buvo paskaičiuota, jog draudimo gyvybės išmoka turi būti apie vieną milijoną litų. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina išteisintojo G. K. parodymai apie tai, kad susitikimų metu A. D. su A. V. kalbėjo jog verta stengtis tik dėl milijono (t. 13, b. l. 120). Nukentėjusioji I. S. nesidomėjo kokios turi būti mokamos mėnesinės gyvybės draudimo įmokos, nes pagal mokėjimo pranešimus šias įmokas sumokėdavo R. S. , o faktiškai A. V. jo vardu. Pastaroji aplinkybė (t. y. A. V. ne mažiau dviejų draudimo įmokų sumokėjimas už R. S. ) taip pat svarbi konstatuojant A. V. suinteresuotumą sėkmingu nusikalstamos veikos įgyvendinimu ir siekimu, kad nekiltų problemų dėl draudimo išmokėjimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas įvertinęs aukščiau aptartus bei kitus nuosprendyje išdėstytus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji R. S. , A. D. ir A. V. susitarė nukentėjusiąją I. S. nužudyti, o R. S. šį jų susitarimą įgyvendino ją paskandindamas „Miško“ ežere, tikslu apgaule gauti gyvybės draudimo išmoką. Kaip matyti iš aukščiau aptartų G. K. parodymų, susitikimuose, kuriuose jis dalyvaudavo su A. V. ir A. D. buvo aptariamas planas imituoti nelaimingą atsitikimą autoįvykio metu. Tuo metu R. S. dar nebuvo įtrauktas į organizuotos grupės nusikalstamą veiklą. Iš aukščiau minėtų R. S. parodymų matyti, kad 2005 m. žiemą A. V. įtraukus R. S. į organizuotą grupę, bei sužinojus, kad jis bendrauja su I. S. , A. V. pasiūlė veiksmų planą – imituoti nelaimingą atsitikimą – autoavariją, kurio metu I. S. būtų nužudyta. Šie R. S. parodymai atitinka G. K. parodymus, kad A. V. nuo pat pradžių planavo imituoti nelaimingą atsitikimą, kurio metu apdraustas asmuo žūtų autoavarijos metu. R. S. taip pat parodė, kad A. V. domėjosi I. S. pomėgiais, jos draugais, giminėmis, ją asmeniškai stebėjo jos išleistuvių į Vilnių metu. Taip pat R. S. parodė, kad A. V. sužinojęs apie tai, jog I. S. nemoka plaukti, pakeitė nusikaltimo įvykdymo planą ir liepė R. S. ją nužudyti paskandinant, t. y. ištraukti čiužinį iš po jos tuo metu, kai ji plaukios. Jis su A. V. važiavo prie „Miško“ ežero, kuris yra prie jo pažįstamo A. V. M. sodybos, A. V. ši vieta pasirodė kaip tinkama I. S. nuskandinimui, kadangi ežeras buvo nuošalus ir staigiai nuo kranto gilėjantis. R. S. patvirtino, kad ežero gylis toje vietoje, kurioje jis nustūmė I. S. nuo čiužinio, buvo jam virš galvos, t. y. galėjo būti virš 2 metrų. Nuteistojo R. S. bei G. K. parodymų teisingumą patvirtina kitų liudytojų parodymai, faktinės bylos aplinkybės bei pati įvykių seka.

Liudytojas A. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis gerai pažįsta A. V. , R. S. , G. K. , o A. D. yra matęs vieną kartą. Jis pats gyvena užmiestyje, apie 2-3 km nuo Grigiškių. 2005 m. liepos mėnesio viduryje pas jį į namus, t. y. sodo namelį, esantį Trakų raj., Lentvario sen., Vosiliukų sodų bendriją „Užuovėja“, atvažiavo automobiliu pažįstamas R. S. su savo žmona I. S. ir savo sūnumi Jonu. Jie kieme kepė šašlykus, alkoholio nevartojo. Vakare, apie 22.00 val. R. S. ir I. S. nusprendė nueiti išsimaudyti į „Miško“ ežerą. R. S. su žmona I. S. dviese išėjo į minėtą „Miško“ ežerą išsimaudyti. Nusinešė pripučiamą čiužinį. Praėjus gal pusvalandžiui prie namo pribėgo R. S. , kuris buvo sutrikęs ir pasakė, kad ežere dingo žmona I. S. . Jie nubėgo prie ežero. Tuo metu buvo tamsu. Pribėgus prie ežero apsidairė ir jis nuo kranto gal už kokių 10 metrų pamatė čiužinį. R. S. pasakė, kad I. S. plaukė čiužiniu, po to R. S. išgirdo pliumptelėjimą, pamatė, kad I. S. nukrito nuo čiužinio, nuskendo. Apie tai pranešė policijai ir gelbėtojams, kurie atvažiavo sekantį rytą ir ežere rado I. S. kūną (t. 13, b. l. 97).

Liudytojas K. B. parodė, kad jis dirba naru Trakų rajono priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. 2005 m. liepos mėnesio viduryje, tiksliai dienos neatsimena, anksti ryte, kartu su kitais bendradarbiais, pagal policijos pranešimą, nuvyko prie „Miško“ ežero, esančio netoli Grigiškių, kur reikėjo iškelti nuskendusį žmogų. Pranešimą apie šį įvykį gavo praėjusios dienos vakare, tačiau naktimis jie dirbti negali. Moters lavonas buvo rastas apie 6-7 metrai nuo kranto, panašiai toje pat vietoje, kurią nurodė paieškoje dalyvavęs R. S. (t. 13, b. l. 90).

Iš esmės analogiškus parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje davė ir liudytojas V. F. . Papildomai šis liudytojas parodė, kad buvo panėręs ir rado I. S. kūną, kuris gulėjo ežere veidu į dugną - visiems skenduoliams būdinga poza. I. S. buvo su maudymosi kostiumėliu. Kūnas buvo rastas apie 3-4 metrus nuo kranto žiūrint statmenai nuo artimiausio kranto taško. Ežeras nuo kranto yra smarkiai gilėjantis, skendimo vietoje taip pat buvo gana gilu, o artimiausias krantas apaugęs krūmais (t. 13, b. l. 91). Savo parodymus V. F. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 59-61).

Nuteistojo R. S. parodymus apie nukentėjusiosios I. S. mirties priežastį, aplinkybes ir vietą taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad „Miško“ ežere rastas nuskendusios I. S. kūnas (t. 1, b. l. 20 - 21). Papildomos apžiūros metu buvo apžiūrėta ežero pakrantė ir išmatuotas gylis toje vietoje, kurioje nuskendo I. S. . Nustatyta, kad gylis nuo 3 metrų iki 8 metrų nuo kranto didėja atitinkamai nuo 160 - 175 cm iki 410 - 440 cm (t. 1, b. l. 22 - 27). Taip pat šiuos R. S. parodymus patvirtina 2005 m. liepos 20 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1572/05(01), kurioje konstatuota, kad I. S. mirtis įvyko nuo uždusimo užpildžius kvėpavimo takus vandeniui, o mirtis galėjo įvykti 1 - 3 parų laikotarpyje iki jos kūno tyrimo pradžios (t. 1, b. l. 45 - 49).

Kolegija atmeta nuteistųjų A. V. ir A. D. apeliacinių skundų argumentus, kad nuteistojo R. S. parodymai apie nukentėjusiosios paskandinimo aplinkybes yra nenuoseklūs, nes remiantis liudytojų V. F. ir K. B. parodymais, iki nukentėjusiosios kūno radimo vietos nubristi neįmanoma, ką teigė R. S. , kūnas galėjo pajudėti apie 10 cm, nes srovių nėra, be to stovint čiužinio iš po kūno neištrauksi. Visų pirma kolegija atkreipia dėmesį, kad nei A. D. , nei A. V. nedalyvavo tiesiogiai paskandinant nukentėjusiąją I. S. , todėl jų apeliaciniuose skunduose išsakytas faktinių aplinkybių vertinimas pagrįstas tik jų samprotavimais analizuojant liudytojų K. B. ir V. F. parodymus ir neatspindi objektyvios tikrovės. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad šie liudytojai taip pat nevienodai nurodė atstumą nuo kranto, kur buvo rastas nukentėjusiosios kūnas. V. F. nurodė 3-4 metrus nuo kranto, K. B. – 6 - 7 metrus. Pats nuteistasis R. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad toje vietoje, kur jis nustūmė nukentėjusiąją nuo čiužinio krantą sparčiai gilėja, už metro gylis didesnis vienu metru (t. 13, b. l. 112). Tai iš dalies patvirtina ir aukščiau minėtas įvykio vietos apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad nuo 3 metrų iki 8 metrų nuo kranto gylis didėja atitinkamai nuo 160 - 175 cm iki 410 - 440 cm. Taigi šios aplinkybės iš esmės nei paneigia, nei patvirtina nuteistųjų apeliacinio skundo argumentus, kad iki tos vietos, kur R. S. nustūmė nukentėjusiąją nuo kranto, nebuvo įmanoma nubristi.

Aplinkybę, kad tiek A. D. , tiek A. V. buvo žinoma apie planuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina nuteistojo R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai, taip pat išteisintojo G. K. bei kitų liudytojų parodymai. Kartu šiais motyvais atmetami nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai, kad R. S. davus parodymus, jog su A. D. tiesiogiai apie nužudymą nekalbėjo, nepatikimi ir jo parodymai, kad apie nužudymą žinojo ir A. D. . Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. parodė, jog tiek A. V. , tiek A. D. buvo žinoma, kad I. S. bus nužudyta. Be to, R. S. parodė, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio, jis paskambino A. D. ir jam pranešė, kad I. S. nuskendo ir jie susitarė susitikti. Nuteistasis A. D. taip pat šios aplinkybės neneigė. Jis apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad apie I. S. mirtį jam pranešė R. S. (t.13, b. l. 108). Aplinkybę, kad A. D. žinojo apie planuojamą nusikalstamą veiką ir buvo aktyvus jos dalyvis, patvirtina R. S. parodymai, kad jo susitikimo su A. D. metu, kai pastarasis pasakojo kokiu būdu bus apgauta nukentėjusioji, A. D. pasakė, jog tokiu atveju, jei R. S. apklausinės policija, šis turi sakyti, kad su A. D. susipažino plaukdamas keltu, A. D. turėjo laikytis tos pačios versijos. Išties nuteistasis A. D. laikėsi tokios versijos, kol ji nebuvo paneigta byloje surinktais objektyviais įrodymais. Ši aplinkybė rodo, kad A. D. jau pirmųjų susitikimų su R. S. metu, suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį. Be to, aplinkybę, kad A. D. buvo žinoma apie daromą nusikalstamą veiką iš dalies patvirtina ir draudimo sutartyje nustatyta, už R. S. ir I. S. gyvybės draudimą mokėtina mėnesinė įmoka. Kolegijos nuomone, mėnesinė draudimo įmoka, kuri siekė 3700 litų, įvertinus R. S. ir I. S. bendras pajamas, kurios siekė vos 6000 litų, yra neproporcingai didelė, žinant, kad iš likusių lėšų turi pragyventi dviejų asmenų šeima, be kitų išlaidų dar ir nuomojanti būstą. Jei daryti prielaidą, kad A. D. nežinojo apie rengiamą nusikalstamą veiką, tokia apsidraudžiančiųjų šeimos pajamų dalis skirta gyvybės draudimui turėjo draudikui kelti abejonių dėl jų galimybių mokėti tokio dydžio įmokas ir jis turėjo imtis priemonių apsidraudžiančiųjų mokumui patikrinti. Juolab, kad iš byloje esančio UAB Commercial Union Lietuva 2006 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 1-05-15104 matyti, kad tokiu atveju jei R. S. būtų nurodęs, kad I. S. nėra jo sutuoktinė, būtų atliktas išsamus jo finansinės būklės tyrimas (t. 12, b. l. 110). Tačiau A. D. sąmoningai į anketą įrašius, kad R. S. ir I. S. yra sutuoktiniai, toks tyrimas neatliktas. Ši aplinkybė rodo, kad A. D. suvokė, jog atlikus tokį tyrimą R. S. galimai nebus apdraustas tokiai didelei sumai, todėl siekė išvengti išsamaus R. S. finansinės būklės patikrinimo. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir R. S. parodymai, kad planuojant nusikalstamą veiką A. V. jam pasakė, kad planui įgyvendinti geriau, kad jis būtų susituokęs su I. S. , nes draudimo sudarymo prasme tai geriau, lengviau ir geresnėmis sąlygomis sudaryti gyvybės draudimą, yra mažesnė patikra, išmokama didesnė suma. Pastebėtina, kad išteisintasis G. K. taip pat parodė, kad jam dalyvaujant bendruose susitikimuose su A. V. ir A. D. , buvo aptariami įvairūs scenarijai kaip inscenizuoti draudiminį įvykį ir apgauti draudimo bendrovę, nepagrįstai gaunant iš jos draudimo išmoką. Kolegija konstatuoja, kad nustačius, jog A. D. buvo žinoma apie nusikalstamą planą apdrausti nukentėjusiąją I. S. , tikslu vėlia ją nužudžius gauti draudimo išmoką bei, kad jis atliko aktyvius šio nusikalstamo plano veiksmus, atmetami ir nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai, kad R. S. paskandindamas nukentėjusiąją išėjo už jų susitarimo ribų (vykdytojo ekscesas). Aplinkybę, kad A. V. žinojo apie tyčinį I. S. nužudymą, patvirtino ne tik R. S. ir G. K. , tačiau ir nukentėjusioji J. Ž. , liudytojas R. N. . G. K. parodė, kad liepos 24 d. buvo sutikęs mieste R. S. ir A. V. . Pastarasis juokdamasis pasiūlė G. K. „užjausti našlį“, o šiam pasitikslinus ką reikia užjausti, A. V. parodė į R. S. , kuris taip pat juokėsi iš A. V. pasakytos frazės. Liudytojai J. Ž. ir R. N. parodė, kad apie I. S. mirtį atvyko pranešti R. S. kartu su A. V. , tačiau daugiausiai apie mirties aplinkybes pasakojo A. V. , todėl susidarė įspūdis, kad jis buvo įvykio vietoje ir viską matė (t. 13, b. l. 82-84, 85-86). Kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iš R. S. bei G. K. parodymų bei rašytinių dokumentų matyti, kad A. D. vykdė jam pavestą nusikalstamos veikos plano dalį. Jis kartu su R. S. 2005 m. liepos 29 d. važiavo į draudimo bendrovę, kur padėjo R. S. užpildyti draudimo įvykio aprašymą. Šiame dokumente draudimo bendrovei buvo pateikti žinomai melagingi duomenys nurodant, kad I. S. mirtis buvo tik nelaimingas atsitikimas, kai tuo tarpu visi nuteistieji puikiai žinojo tikrąsias nukentėjusiosios mirties aplinkybes.

Nuteistųjų A. D. bei A. V. kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir jų elgesys rengiant nusikalstamos veikos planą bei elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Taip iš G. K. parodymų matyti, jog A. V. ėmėsi atsargumo priemonių ir su A. D. bendravo bei susitikimus organizavo tik per G. K. , nors byloje nustatyta, kad pats betarpiškai pažinojo A. D. . Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino pats A. D. parodydamas, kad gali būti jog su A. V. galėjo vartoti alkoholį vienoje kavinėje, kartu dalyvaujant ir G. K. . Be to, tiek išteisintasis G. K. , tiek nuteistasis R. S. , tiek ir liudytojas A. S. patvirtino aplinkybę, jog A. V. po I. S. nužudymo ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad nusikalstama veika nebūtų išaiškinta. G. K. parodė, kad 2006 m. gegužės - birželio mėnesiais, kai A. V. jau buvo suimtas, per nepažįstamą asmenį gavo A. V. raštelį, kuriame buvo prašoma duoti palankius parodymus, t. y. kad A. D. su R. S. supažindino ne A. V. , o G. K. (t. 13, b. l. 121). Liudytojas A. S. parodė, A. V. žmona I. V. aktyviai stengėsi su juo susitikti, siūlė samdyti kitą advokatą, kad būtų galima gauti duomenų, kas kokius parodymus duoda byloje, kelis kartus jam skambino ir siūlė susitikti (t. 13 b. l. 95-96). Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir A. S. bei I. V. 2005 m. rugsėjo 19 - 29 dienomis užfiksuotų telefonų skambučių išklotinės, iš kurių matyti, kad į A. S. naudojamą abonentą buvo skambinta iš taksofono, esančio netoli A. V. gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 7, b. l. 25, t. 8, b. l. 37, 38 - 147). Be to, R. S. parodymais nustatyta, kad A. V. mėgino daryti jam neteisėtą poveikį jiems atsitiktinai susitikus Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime (TI-K). Šią aplinkybę patvirtino liudytojas P. A. , kuris parodė, kad dirba Lukiškių TI-K kontrolieriumi. Prisimena R. S. ir A. V. susitikimą, kuris įvyko tardymo izoliatoriaus - kalėjimo patalpose apie 10.00 - 11.00 val., tikslios datos nepamena. Šis susitikimas įvyko Lukiškių TI-K pastato pirmame aukšte prie laiptų. R. S. buvo ką tik atvykęs į TI-K buvo laikomas karantine, tuo metu stovėjo prie sienos, kol jam bus paskirta kamera. Tuo metu A. V. buvo vedamas iš pasivaikščiojimo į savo kamerą. Liudytojas pamatė ir išgirdo kaip į R. S. kreipėsi A. V. , kuris R. S. liepė keisti parodymus, nes kiti prieš jį jokių parodymų neduoda. Taip pat pasakė, kad „šis tylėtų“ ir byloje neduotų jokių parodymų. P. A. pats buvo netoliese ir girdėjo jų tarpusavio pokalbį (t. 13, b. l. 98-99). Be to, P. A. A. V. atpažino parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu (t. 8, b. l. 4-7). Taip pat byloje yra 2006 m. gruodžio 8 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo pranešimas apie tai, kad 2006 m. gegužės 10 d., apie 10.00 - 11.00 val., Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo gyvenamųjų korpusų pirmuose aukštuose be kitų prižiūrėtojų dirbo ir P. A. (t. 8, b. l. 8 - 9).

Kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistųjų A. D. ir A. V. padarytų nusikalstamų veikų motyvą – savanaudiškas paskatas. Išteisintasis G. K. parodė, kad A. D. kelis kartus jam skundėsi, kad turi piniginių problemų su R. B. , paminėjo, jog pastarasis pas jį yra apsidraudęs gyvybės draudimu, siūlė jį sužaloti, tokiu būdu gauti išmoką ir taip likviduoti skolas. Be to, G. K. parodė, kad A. D. jo prašė paskolinti 10000 litų įmonės reikalams tvarkyti (t. 13, b. l. 118-119). Pats A. D. taip pat neneigė, kad su G. K. kalbėjo, jog R. B. jam skolingas (t. 13, b. l. 108). Liudytoja L. B. taip pat parodė, kad jos vyras R. B. buvo skolingas A. D. kažkokią pinigų sumą. Lietuvoje jai dažnai teko bendrauti su A. D. , nes jis atvykdavo pas ją ar skambindavo, kadangi ieškojo jos vyro R. B. , nes vyras buvo skolingas A. D. (t. 13, b. l. 116-117). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. taip pat turėjo finansinių sunkumų ir jam tuo laikotarpiu buvo reikalingi pinigai. Kaip jau minėta, apie tai parodė nuteistasis R. S. , kuris nurodė, kad A. V. materialine prasme gyveno prastai. Be to, šią aplinkybę patvirtino liudytojas K. I. , kuris parodė, kad jis su A. V. bei A. V. tėvu kartu statėsi kotedžą, A. V. lėšų namo statybai neturėjo. A. V. statybos kainavo apie 200000 Lt, be jokios vidinės apdailos, santechnikos. 2005 metų darbai šiame name sustojo (t. 13, b. l. 96). Kolegijos nuomone, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistieji A. V. ir A. D. turėjo motyvą daryti jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog A. V. ir A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, t. y. veikdami organizuota grupe kartu su R. S. , siekdami turėti turtinę naudą tyčia nužudė nukentėjusiąją I. S. . Organizuotos grupės nariai nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia, t. y. jie suprato, kad apdraudus I. S. gyvybės draudimu ir vėliau ją nužudžius, bus galima apgaule – pateikiant jos mirtį draudimo bendrovei kaip nelaimingą atsitikimą – įgyti didelės vertės svetimą turtą – 1100000 litų. Svetimo turto vertė viršija 250 MGL, todėl A. V. , A. D. ir R. S. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. I. S. tyčinis nužudymas ir sukčiavimas buvo padarytas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, kadangi pagal gyvybės draudimo sutartį, teisė į 500000 litų išmoką įgyjama tuo pat metu, kai I. S. buvo nužudyta. Bendrininkų sukčiavimas pasireiškė tuo, kad draudimo bendrovei pateikti melagingi duomenys apie I. S. mirties aplinkybes, t. y. jog ji mirė nelaimingo atsitikimo metu, o nebuvo tyčia nužudyta iš savanaudiškų paskatų.

Taip pat kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamos veikos planas nužudyti I. S. , imituojant nelaimingą atsitikimą, tikslu apgaule gauti draudiminę išmoką, buvo vykdomas įrašant į draudimo dokumentus žinomai melagingus duomenis – I. S. pavardę, prirašant, kad ji yra S.. A. D. parodymai apie tai, kad praktiškai jis nepadarė klaidos, įrašydamas dvigubą I. S. pavardę, yra paneigti objektyviais R. S. , iš dalies G. K. parodymais. Remiantis šiais parodymais, I. S. santuoka su R. S. , buvo iš anksto suplanuota A. V. ir A. D. , jų tarpusavio konsultacijų draudimo klausimais metu. Kaip jau minėta, A. V. , kaip nusikalstamos veikos koordinatorius, aktyviais veiksmais pašalino galimas kliūtis santuokai sudaryti, padėdamas R. S. per savo pažįstamus sutvarkyti santuokos registravimo dokumentus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal R. S. parodymus, kuriais netikėti kolegija neturi objektyvaus pagrindo, I. S. pasiūlė tuoktis tik po to, kai jie abu apsigyveno nuomojamame bute – 2005 m. kovo - balandžio mėnesį. Apie tai jis pranešė A. V. , o šis paskatino R. S. įforminti santuoką ir visokeriopai jam padėjo. Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad R. S. ir I. S. santuoka buvo įregistruota tik 2005 m. gegužės 28 d., o gyvybės draudimo sutartis sudaryta tų pačių metų kovo 31 d., taigi tuo metu I. S. dar nebuvo ištekėjusi ir pasikeitusi pavardės. Iš byloje esančio UAB Commercial Union Lietuva 2006 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 1-05-15104 matyti, kad tokiu atveju jei draudimo dokumentuose būtų nurodyta, kad I. S. ir R. S. nėra sutuoktiniai, tokiu atveju būtų atliktas išsamus R. S. finansinės būklės tyrimas (t. 12, b. l. 109-111). Taigi, darytina išvada, kad draudimo dokumentuose privalu nurodyti tikslius anketinius duomenis. Nuteistasis A. D. , kaip draudimo tarpininkas, šias aplinkybes žinojo, tačiau neteisingai nurodydamas I. S. pavardę, veikė tyčia pagal iš anksto paruoštą nusikalstamos veikos planą, žinodamas kad dėl neteisingai dokumentuose nurodytų anketinių duomenų bus išvengta išsamaus R. S. finansinės būklės patikrinimo.

Kartu atmetami nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje nurodoma, jog formaliosiose nusikaltimų sudėtyse inter alia BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje, veikos pavojingumą lemia nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat ir nusikaltimo dalykas (kasacinė byla Nr. 2K-516/2009).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Nuosprendyje apygardos teismas, atkreipdamas dėmesį į nuteistojo R. S. bei išteisintojo G. K. parodymus, išanalizavęs aukščiau aptartus faktinius bylos duomenis, pagrįstai nustatė, kad iš esmės tiek draudimo anketa, tiek draudiminio įvykio aprašymas suklastoti ir panaudoti tikslingai ir sąmoningai, kaltininkams siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką ir suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek teisinius padarinius, kuriuos šis dokumentas gali sukelti. Nors motyvai ir tikslai nėra suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu sudėties požymis, tačiau vertinant A. D. , A. V. ir R. S. padarytos veikos pavojingumą, būtina atsižvelgti, kad nustatytas nuteistųjų poelgio motyvas – apdraudžiant nukentėjusiąją ir vėliau ją nužudžius bei pateikus neteisingas žinias apie jos mirties aplinkybes, neteisėtai gauti draudimo išmoką, taip pat lėmė veikos pavojingumą.

Šiuo konkrečiu atveju iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia A. D. , minėta ir jo užpildyta anketa draudimo sutarčiai sudaryti, sukuria tam tikras teises ir pareigas, t. y. jos pagrindu sprendžiama ar išsamiai tikrinti apsidraudžiančiojo finansinę būklę, vėliau šios anketos pagrindu sudaroma draudimo sutartis, kurios pagrindu draudimo bendrovei atsiranda pareiga išmokėti draudimo išmoką. Taigi, darytina išvada, kad ši anketa turi būti pildoma patikrinant apsidraudžiančiųjų pateikiamų duomenų tikrumą ir šį tikrinimą, kaip sąžiningas ir atsakingas draudikas turėjo atlikti būtent A. D. . Tačiau, kolegijos nuomone, įvertinus nuteistojo A. D. bei A. V. tyčios kryptingumą, t. y. tiesioginę tyčią inscenizuojant draudiminį įvykį siekiant gauti draudimo išmoką, nusikalstamų veikų planavimą, atliktus parengiamuosius darbus, akivaizdu, kad į aukščiau paminėtą dokumentą žinomai neteisingų žinių įrašymas buvo sudedamoji nusikalstamo plano dalis. Iš byloje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad būtent už šios A. V. nusikalstamo plano dalies sėkmingą įgyvendinimą buvo atsakingas A. D. . Aukščiau aptartais įrodymais konstatuota, jog A. D. buvo žinoma apie rengtą nusikalstamą veiką, jis atliko atskirus šios nusikalstamos veikos veiksmus, susijusius su draudimo dokumentų tvarkymu. Jo pagalba buvo užpildytas dokumentas „Draudiminio įvykio aprašymas“ į šį dokumentą įrašant žinomai melagingus duomenis, kad I. S. nuskendo nelaimingo atsitikimo metu, maudantis. Nors buvo žinoma, kad ji buvo tyčia nužudyta dėl savanaudiškų paskatų. Šis netikras dokumentas buvo panaudotas, 2005 m. liepos 29 d. pateikiant jį „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimas“ bendrovei, siekiant šio netikro dokumento pagrindu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą – 1100000 litų draudiminę gyvybės draudimo išmoką, tokiu būdu padarant šiai bendrovei didelę žalą. Kolegijos nuomone, nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentai, kad tiek R. S. , tiek I. S. žinojo, kad anketoje įrašyta pavardė I. S. – S. ir tai patvirtino parašais, šiuo atveju veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi. Iš ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad tiek A. D. , tiek R. S. buvo nusikalstamos veikos dalyviai ir jiems nebuvo sudėtinga apgaulės būdu palenkti nukentėjusiosios valią pasirašyti pateikiamus dokumentus, juolab, kad pastaroji besąlygiškai pasitikėjo R. S. .

Apygardos teismas pagrįstai nuteistųjų A. V. , R. S. ir A. D. veiką dėl tikro dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo veikiant organizuota grupe, kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Šio įstatymo redakcija buvo pakeista 2006 m. sausio 20 d. įstatymu Nr. X-511, papildomai nustatytas kvalifikuojantis požymis „didelė žala“ numatyta trečiojoje dalyje, tuo pačiu pagriežtinant bausmę. Kadangi baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, šiuo atveju pagrįstai taikytas įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu.

Kolegija taip pat atmeta nuteistojo A. V. bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kad R. S. ir G. K. parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, o apygardos teismas rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu duotais R. S. parodymais bei nevertino teismo posėdžio metu nuteistojo A. S. duotų parodymų, kuriuose pastarasis teigia, kad jam nebuvo pasakyta, jog jis turi nuskandinti nukentėjusiąją. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad jau anksčiau konstatuota, kad tiek R. S. , tiek G. K. parodymai yra nuoseklūs ir vienas kita papildantys, juos patvirtina byloje nustatyta įvykių seka bei kitos faktinės aplinkybės, juose esantys smulkūs neatitikimai yra neesminiai ir įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Antra, pastebėtina, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog apygardos teismas pirmiausia rėmėsi teismo posėdyje nuteistojo R. S. duotais parodymais. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (t. 13) 110 lapo matyti, kad priešingai nei teigia nuteistojo A. V. gynėjas, pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. S. parodė, jog A. V. jam liepė pasitaikius progai nukentėjusiąją pastumti, kad ši nuskęstų.

Atmetami nuteistojo A. V. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentai, kad liudytojas A. S. teisme parodė gavęs iš tėvo laiškus, kuriuose pastarasis skundžiasi pareigūnų daromu fiziniu ir psichiniu spaudimu. Tačiau teismui atmetus prašymą išreikalauti šiuos laiškus jie buvo sunaikinti. Iš bylos medžiagos išties matyti, kad liudytojas A. S. teigė gavęs vieną laišką iš kurio nusprendė, kad prieš jo tėvą R. S. buvo naudojama prievarta, jis buvo vežamas į mišką, tačiau šis laiškas neišliko. Tačiau nuteistasis R. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme šių aplinkybių neprisiminė, parodė, kad niekas jo į mišką nevežė, parodymus jis davė savanoriškai (t. 13, b. l. 131-132). Be to byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų (nuteistojo ar jo artimųjų skundų) patvirtinančių psichologinio ar fizinio smurto faktą.

Taip pat nepagrįstai nuteistasis A. V. teigia, kad nuosprendyje klaidingai užrašyti jo parodymai, neva jis G. K. pasakęs „pareikšk užuojautą“ ar „pasveikink našlį“, nors pats tiksliai pamena, jog sakė „pareikšk užuojautą našliui“. Kolegija pastebi, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog pats A. V. parodė jog susitikimo metu G. K. pasakė „pareikšk užuojautą“, galėjo pasakyti ir „pasveikink našlį“ (t. 13, b. l. 105). Šio protokolo nei pats nuteistasis nei jo gynėjas neginčijo. Kolegijos nuomone, esminis faktas nustatytas šiais A. V. parodymais yra tas, kad buvo toks pokalbis tarp G. K. ir A. V. , tuo tarpu tiksli išsakytos frazės formuluotė šiuo atveju neturi esminės įtakos. Taip pat esminės įtakos neturi ir nuteistojo A. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytojas A. M. parodė, jog jam atrodo, kad A. V. kelio prie ežero, kuriame buvo paskandinta nukentėjusioji, nežinojo. Visų pirma, liudytojas A. M. šią aplinkybę nurodė ne kategoriškai. Antra, tokius teiginius paneigia nuteistojo R. S. parodymai, kad jis su A. V. buvo nuvažiavęs pora kartų prie šio ežero (t. 13, b. l. 112). Be to pastebėtina, kad iš R. S. parodymų matyti, jog netoli minėto ežero, prie Grigiškių, buvo ir A. V. namai. Tai iš dalies patvirtina ir liudytojo K. I. pateiktas VĮ Registrų centro pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad K. I. ir A. V. priklausantis žemės sklypas yra netoli Grigiškių (t. 8, b. l. 14).

Kartu kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti nuteistojo A. V. bei jo gynėjo apeliacinių skundų argumentai, kuriais jie kritikuoja R. S. parodymus, teigdami, kad juos R. S. davė dėl vartotų psichiką veikiančių vaistų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog specialisto tyrimui buvo pateikta R. S. gydymo Švedijos Karalystėje istorija, informuota, kad 2004 - 2005 m. laikotarpiu R. S. vartojo preparatą „Citodon“ ir gauta išvada, kurioje nurodyta, jog jis, gydymo Švedijoje laikotarpiu nebuvo tokioje būsenoje, dėl kurios negalėjo teisingai suvokti aplinkos ir savo veiksmų bei valingai, racionaliai organizuoti savo veiklos. Be to, specialistai konstatavo, kad ir išsivystęs priklausomybės sindromas nuo kokios nors psichoaktyvios medžiagos, nėra medicininis kriterijus dėl kurio asmuo negalėtų ar ribotai galėtų suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 12, b. l. 158 - 160). Nuteistojo A. D. gynėjos iniciatyva, apygardos teisme gauta A. Garmaus medicininių tyrimų biuro specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. S. vartoti vaistai gali sukelti įvairaus pobūdžio poveikį žmogaus psichikai (t. 13, b. l. 19 - 24). Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas byloje įrodymų turimą ir nustatęs jog byloje yra dvi aukščiau minėtos specialisto išvados, kurios yra iš esmės prieštaringos, paskyrė nuteistajam R. S. komisijinę ambulatorinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę. Gautame 2009 m. gegužės 6 – liepos 7 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 2 – ojo teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte konstatuota, kad nuteistasis R. S. nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, tuo laikotarpiu vartoti medikamentai neturėjo esminės įtakos jo nusikalstamai veikai, jis galėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus, po sulaikymo jo psichika sutrikusi nebuvo, vartoti medikamentai neturėjo įtakos jo psichikos pažintinėms funkcijoms ir valingai veiklai bei negalėjo sukelti priklausomybę nuo kurio nors medikamento ar abstinencijos būklę, nutraukus juos vartoti (t. 14, b. l. 148 - 155). Iš pastarojo ekspertizės akto darytina išvada, kad nuteistojo R. S. vartoti medikamentai neturėjo įtakos jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumui, nes jis dėl savo psichikos būklės galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi, minėtas ekspertizės aktas paneigia nuteistojo A. V. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl nuteistojo R. S. parodymų patikimumo.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, tame tarpe ir nuteistojo R. S. bei išteisintojo G. K. parodymus vertino išsamiai ir nešališkai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, ką nepagrįstai apeliaciniuose skunduose ginčija nuteistieji A. V. ir A. D. bei nuteistojo A. V. gynėjas.

Kolegija taip pat konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas skirdamas nuteistiesiems A. D. ir A. V. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas ir jas subendrindamas, nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų bei BK 63 ir 64 straipsniuose numatytų bausmių bendrinimo taisyklių. Teismas atsižvelgė į A. D. bei A. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir tyčios rūšį, nuteistųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei kitas bausmės dydžiui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad pagrįstai nuteistajam A. D. paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, o A. V. - septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų A. V. ir A. D. bei nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.