Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Linai Margelienei,

suinteresuoto asmens Veisiejų socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo R. K. buvo pripa­žin­ta neveiksnia, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys R. K., Č. K., Veisiejų socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Neveiksnia pripažintos R. K. sveikata nepagerėjo, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl demencijos, kai yra ryškus pažinimo sutrikimas, pagal UAB „Lazdijų sveikatos centro“ psichiatro pažymą ji negeba tvarkytis visuose turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad R. K. nesuvokia jai užduodamų klausimų bei pateiktos informacijos, nesuvokia sutarčių informacijos, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesiorientuoja nei laike, nei erdvėje, yra maitinama, nes pati nepavalgo, savo higiena nesirūpina, naudoja sauskelnes. Ji savo sveikatos būklės nesuvokia, vaistai jai yra sugirdomi.

Suinteresuotas asmuo Č. K. su reikalavimais sutinka. Jis patvirtino, kad R. K. sveikata nepagerėjo, su žmona nėra jokio kontakto, ji nereaguoja į jo ir kitų artimųjų apsilankymą, nekalba, pradėjo pati save žaloti. Liga progresuoja, nėra nei vienos srities, kurioje jo žmona galėtų savarankiškai priimti sprendimus ir savimi pasirūpinti.

Suinteresuotas asmuo Veisiejų socialinės globos namai su pareiškėjo prašymu sutinka. Atstovė patvirtino, kad R. K. sveikata nepagerėjo. Kontaktas su ja labai sunkus, nes ji neatsakinėja į klausimus, ji savimi nepasirūpina, naudoja sauskelnes, yra maitinama, savo higiena nepasirūpina. Atstovė patvirtino, kad R. K. prie radiatoriaus glaudžia nosį ir gali apsideginti, todėl jos kambaryje buvo užkalti radiatoriai. Ji nesiorientuoja aplinkoje, jos būklė negerėja, todėl visose srityse prašo pripažinti ją neveiksnia.

Suinteresuotas asmuo R. K. posėdyje nebuvo išklausyta, nes ji nekalba ir į klausimus neatsakinėja, o 2017-08-18 medicinos dokumentų išraše ir 2014 m. gruodžio 4-29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad kviesti ją į teismo posėdį nerekomenduojama (e. b. T 1, b. l. 13; T 2, b. l. 149-153).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3433-214/2015 R. K. pripažinta neveiksnia (e. b. T 1, b. l. 9-10). Nagrinėjant minėtą civilinę bylą R. K. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būklei nustatyti. Iš civilinėje byloje Nr. 2-3433-214/2015 esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad R. K. konstatuotas psichikos sutrikimas F00.1 - demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzhaimerio liga, ir ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (e. b. T 2, b. l. 149-153).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad globėjas per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinė R. K. buvo pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose R. K. yra neveiksni.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad R. K.: į klausimus atsako ne pagal prasmę; nesupranta priežasties, pasekmės ryšio; dėmesį koncentruoja blogai, jo neišlaiko; stebimi atminties sutrikimai; nekritiška savo būklei; elgesys neadekvatus; stebimas ryškus pažinimo regresas. Ekspertizės metu jai konstatuotas psichikos sutrikimas F00.1 - demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzhaimerio liga, dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (e. b. T 2, b. l. 149-153).

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog R. K. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Jos globėjas ir globos namų atstovė patvirtino, kad R. K. sveikatos būklė negerėja. Byloje pateiktas 2017-08-18 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad R. K. nustatyta diagnozė F00.2 - demencija, sergant netipiška arba mišria Alzhaimerio liga, ji turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis negeba (e. b. T 1, b. l. 13).

Liudytoja apklausta Veisiejų socialinės globos namų socialinė darbuotoja E. J. patvirtino, kad R. K. sveikatos būklė negerėja, ji nekoncentruoja dėmesio, jokia veikla užsiimti negali, į klausimus neatsakinėja, savitvarkos įgūdžių neturi, jai reikia padėti apsirengti, pavalgyti, pasirūpinti jos higiena. R. K. savo sveikatos nesuvokia ir dėl jos pati nepasisako, o darbuotojams reikia patiems suprasti jeigu jos sveikata sutrinka. Pinigų ji nepažįsta ir jų reikšmės nesuvokia, su artimaisiais nebendrauja kai jie atvyksta. R. K. jokioje srityje negali savarankiškai priimti sprendimų.

Byloje nesant jokių duomenų apie neveiksnia pripažintos R. K. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3433-214/2015 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo matyti, kad R. K. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. T 1, b. l. 7). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, kad R. K. nustatytas 20 procentų darbingumas (e. b. T 1, b. l. 8). Į bylą pateikta 2017-11-07 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-44 dėl R. K. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iš kurios matyti, kad į klausimus R. K. nesugeba atsakyti, negeba savarankiškai pavalgyti, mokesčių reikmės nesupranta, nesiorientuoja laike ir erdvėje, nesuvokia sutarčių informacijos, negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesugeba pasirūpinti savo higiena, nesuvokia savo sveikatos būklės, negali paaiškinti savo savijautos, vaistus jai reikia sutrinti ir sugirdyti, nes kitaip jų negertų ir jos sveikata blogėtų (e. b. T 1, b. l. 15-19).

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos R. K. sveiktos būklė nepagerėjo, o priešingai – blogėja, todėl pripažinti ją nei ribotai veiksnia, nei juo labiau visiškai veiksnia turtinėse ir jai aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, R. K. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdama neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti R. K. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad R. K. psichikos sutrikimas su amžiumi tik progresuoja, o jos sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ji turi tik 20 procentų darbingumą, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali, o ir neturi poreikio, dėl psichikos sutrikimo pobūdžio ir darbingumo lygio. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri jai nėra aktuali, ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra būtinybės. Tuo tarpu riboti R. K. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją, todėl globa šiose srityse neprasminga.

Taip pat nėra prasmės riboti R. K. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje ji galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad R. K. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritys R. K. pripažintina neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų R. K. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jos priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jai pačiai. Todėl kitose srityse R. K. pripažintina neveiksnia.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti R. K. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėjas turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3433-214/2015, kuriuo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia, ir pripažinti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą Lazdijų rūmus.