Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK atstovui E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G., gim. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, a.k. (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini) turinčio (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedusio, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2016 m. balandžio 6 d., 13.30 val., Kęstučio-Skuodo g. sankryžoje, Mosėdžio mstl., Skuodo r. sav., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (girtumas) – 0,94 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas iš šalutinės gatvės nedavė kelio pagrindine gatve važiavusiam automobiliui, tuo M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 154 p. reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, stovėjimą geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimą automagistralėse.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Teismo posėdyje M. G. pripažino kaltę dėl vairavimo neblaiviam, tačiau dėl kelio nedavimo neigia kaltę. Paaiškino, kad transporto priemonę vairavo, būdamas vakarykščiai išgėręs alkoholinių gėrimų, degtinės. Jautėsi gerai, nemanė, kad dar gali būti neblaivus. Teigia nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio nes šis buvo sustojęs prieš sankryžą, manė, kad praleidžia jį. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą nes teisė vairuoti reikalinga važinėjant į darbą.

M. G. nors ir nepripažįsta kaltės dėl kelio nedavimo pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, tačiau teismas sprendžia, kad kaltė yra įrodyta jo paties pirminiais paaiškinimais nurodytais teisės pažeidimo protokole, kuomet jis pripažino, kad galvojęs, jog jo gatvė yra pagrindinė. Taip pat pareigūnų tarnubiniais pranešimais, kuriuose jie nurodė, kad pastebėjo kaip M. G. vairuojamas automobilis BMW nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui. Be to teismo posėdžio metu M. G. teigia supratęs, kad važiuoja šalutiniu keliu, tačiau sankryžoje nepraleido kito automobilio nes šis sustojo, manė, kad jį praleidžia. Pažymėtina, kad vairuotojai turi vadovautis kelių eismo taisyklėmis, kelio ženklais, o ne subjektyviais kriterijais ir suvokimu. Tai, kad pagrindiniu keliu važiavęs automobilis stabtelėjo prieš sankryžą, šalutiniu keliu važiuojančiam automobiliui nesuteikia pirmenybės teisės.

Dalyje dėl vairavimo neblaiviam, po kraujo tyrimų ginčo nebekyla. M. G. kaltė yra įrodyta jo paties paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 84P-56431059-16, asmens blaivumo testo rezultatais, kuriais M. G. 2016-04-06, 13,43 val. nustatytos 0,94 promilės girtumo, vyr. patrulio M. B., patrulio būrio vado M. V. tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. G. kraujo ėmėnyje, paimtame 2016-04-06, 15.35 val., rasta 0,66 promilės etilo alkoholio. Alkoholio koncentracija šiek tiek mažesnė nei nustatyta alkoholio matuokliu, tačiau tai objektyviai paaiškinama žmogaus organizme vykstančiais procesais, nes nuo testo atlikto alkoholio matuokliu iki kraujo paėmimo praėjo beveik dvi valandos.

M. G. padarytos veikos atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymius, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Pagal ATPK 224 straipsnį už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, administracinę nuobaudą skiria teismas, o pagal ATPK 225 straipsnį už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, administracinę nuobaudą skiria policija. Esant idealiajai administracinių teisės pažeidimų sutapčiai, kai iš jų už vieną padarytą nusižengimą administracinę nuobaudą skiria teismas, o už kitus teisės pažeidimus administracines nuobaudas skiria kitas organas, galutinę, pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį subendrintą administracinę nuobaudą, skiria teismas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2303-08).

M. G. nuoširdžiai gailisi vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl šioje dalyje pripažįstama lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas transporto srityje (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, ir atsižvelgdamas į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padarytas 1 šiurkštus administracinis teisės pažeidimas ir 1 nesunkus teisės pažeidimas), pažeidėjo asmenybę (turi galiojančių administracinių nuobaudų), į nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti paskiriant mažesnę nei vidutinę ATPK 124¹ straipsnio 3 dalies ir 126 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas nuobaudas.

ATPK 33 straipsnis numato, kad kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda parenkama ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą,

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 350 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu M. G. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams dviem mėnesiams atėmimu.

Išaiškinti M. G., kad jis laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant įmokos kodą 1001 ir administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.