Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. L. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui E. T. – K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo E. T. – K. priteisti skolą 1364,14 Eur, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog su atsakovo motina L. S. T.-K., dalyvaujant atsakovui, 2015 m. birželio 15 d. sudarė žodinį susitarimą dėl jos priežiūros, maitinimo, vežiojimo pas gydytojus ir kitokių socialinio pobūdžio paslaugų teikimo. Buvo sutarta. Kad atsakovo motina už pagamintus pietus mokės po 100 Eur į mėnesį. Atsakovo motinos priežiūrai išleido 193,28 Eur transportui, vaistams, 15,94 Eur sauskelnėms, laidotuvėms išleido 28,06 Eur, 6,68 Eur, 9 Eur, 1224,18 Eur, 224 Eur, 50 Eur sumas. Iš viso išleido 1951,14 Eur, išminusavus 304 Eur laidojimo pašalpą ir 283 Eur kompensuojamąją senatvės pensiją, liko nepadengta 1364,14 Eur suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Liudytojai V. S. ir E. G. U. parodė, kad L. S. T.-K. buvo sąžininga, iš karto atsiskaitydavo už vežimo paslaugas, pinigus vaistams duodavo iš anksto. Nenustatyta, kad šie liudytojai yra šališki ir jų parodymais negalima tikėti. Faktą, kad L. S. T.-K. atsiskaitydavo, iš dalies patvirtino ir liudytojas J. L., teigdamas, kad velionė už vežimą duodavo pinigų. Byloje nėra duomenų, kad L. S. T.-K. būtų turėjusi įsiskolinimų už butą ar kitų kreditorinių įsipareigojimų. Tai rodo, kad L. S. T.-K. turėjo pinigų. Tai, kad velionė turėjo pinigų, patvirtina ir atsakovo bei liudytojo V. S. parodymai, kad į ligoninę Telšiuose J. L. reikalavimu L. S. T.-K. buvo nuvežti 1200 Eur. Nors liudytojas V. S. tikslios datos, kada į Telšių ligoninę buvo nuvežti 1200 Eur, nenurodė, iš jo parodymų darytina išvada, kad tai galėjo būti laikotarpiu nuo 2015-06-22 iki 2015-07-02, kai L. S. T.-K. gydėsi ligoninėje (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į liudytojų parodymus apie velionės sąžiningumą, savalaikius atsiskaitymus, į perduotų 1200 Eur faktą, teismas darė išvadą, kad L. S. T.-K. atsiskaitydavo su ieškove ar jos vyru J. L.. Byloje nėra duomenų, kad L. S. T.-K. ar atsakovas nuo 2015-07-20, kai iš banko buvo paimta 16 509,18 Eur suma, būtų įsigiję nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. J. L. dalyvavo paimant iš banko 16 509,18 Eur, turėjo velionės rankinę ir ją valdė, atsakovas pinigų nematė, mini tik nuimtus iš banko 2000 Eur. Visa tai rodo, kad L. S. T.-K. turėjo pinigų ir būdama charakterizuojama kaip sąžininga, laiku atsiskaitanti, skolų neturinti, atsiskaitė su ieškove ir jos vyru.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. L. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišsamiai ir netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, kas sąlygojo bylos esmės neatskleidimą ir neteisingo bei tuo pačiu nepagrįsto ir neteisėto, pagrįsto prielaidomis, sprendimo priėmimą. Teismo išvada, kad velionė yra atsiskaičiusi su ieškove, teismo padaryta remiantis liudytojų parodymais, yra ne tik nepagrįsta, bet ir aiškiai prieštarauja išvadoms, padarytoms rašytiniuose įrodomuose, t. y. Telšių apskrities VPK 2015-09-18 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo skundą ir Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-10-08 nutarime netenkinti atsakovo skundo dėl Telšių apskrities VPK 2015-09-18 nutarimo panaikinimo.

Teismo išvada, kad apeliantės sutuoktinis valdė iš banko paimtus L. S. T.-K. pinigus, niekuo, išskyrus V. S. liudijimu, kad kažkuriuo metu lipant iš mašinos L. palaikė rankinuką, nepagrįsta. Teisme nesiaiškinta ir nenustatyta, ar tame rankinuke buvo pinigai, kokia suma, tačiau teismas sprendė, jog įrodyta, kad ši suma, kaip ir 1200 Eur, atiteko, reikia suprasti L., nors šios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai, o ją vienareikšmiškai paneigia (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ir prokuratūros procesiniai sprendimai.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas teismo posėdyje šiuos reikalavimus pripažino ir, priešingai, nei nurodyta sprendime, jokių pagrįstų abejonių nei dėl pačios velionės dar gyvai esant išsakytos valios kremuoti ją, nei pateiktų išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo nereiškė. Teismas nepagrįstai sprendimą grindė liudytojo, (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūno, V. S. parodymais.

Byloje atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovo E. T. K. motinai L. S. T. K. nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Byloje ieškovė pateikė reikalaujamas priteisti išlaidas pagrindžiančius duomenis: kvitus už dujų įsipylimą už 12,93 Eur, 14,64 Eur, 54,19 Eur, 19,26 Eur, 19,78 Eur, 29,21 Eur, 20,28 Eur, 21,55 Eur; sauskelnes už 15,94 Eur; už portreto paslaugas 9 Eur; maisto prekės už 28,06 Eur, 6,68 Eur, 224 Eur; už laidojimo paslaugas 1224,18 Eur, už duobės kasimą 50 Eur, už gedulingus pietus 224 Eur, 200 Eur už pietus. Ieškovė E. L. 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu siūlė atsakovui sumokėti 1364,14 Eur įsiskolinimą. „Swedbank“, AB 2016 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. liepos 30 d. užfiksuota grynųjų pinigų išėmimo operacija iš L. S. T.-K. sąskaitos. Iš „Swedbank“, AB pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. liepos 20 d. iš L. S. T.-K. sąskaitos buvo išimta 16 509,18 Eur suma.

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl teismas plačiau dėl to pasisako. Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodinėjimo priemonės ir įrodymai nėra tapačios sąvokos. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymų leidėjas, apibrėždamas įrodymų sąvoką, pažymi dvi tarpusavyje neatsiejamai susijusias įrodymų dalis: jų turinį (faktinius duomenis) ir jų formą (įrodinėjimo priemones, iš kurių gaunama byloje reikalinga informacija, bei tvarką, kurios reikia laikytis, renkant, pateikiant ir tiriant įrodymus). Teismų praktikoje vartojamas vienas žodis „įrodymai“ apima abi šias įrodymų prasmes. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti. Atlikdamas šias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą. Tai reiškia, kad teisėjas, tiesiogiai dalyvavęs tiriant įrodymus ir išklausęs šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų baigiamosiose kalbose išsakytų įrodymų įvertinimų bei argumentų, vadovaudamasis turimomis žiniomis, savo sąžine, įstatymų ir etikos taisyklių reikalavimais, padaro nešališkas išvadas. Niekas neturi teisės nurodyti teisėjui, kaip įvertinti vieną ar kitą įrodymą ir jų visetą. Jokie įrodymai teisėjui neturi iš anksto nustatytos galios. Išimtis yra oficialūs rašytiniai įrodymai (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos kitų įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Taigi šalies nurodytos aplinkybės, paremtos oficialiu rašytiniu įrodymu, laikomos nustatytomis, jeigu kita šalis nepateikė kitokių įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus, kurie paneigtų šiuos duomenis. Draudimas naudotis liudytojų parodymais nėra absoliutus. Teismas, nustatęs, kad toks draudimas konkrečioje byloje prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, gali naudotis ir liudytojų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas pagrįstai rėmėsi byloje apklaustų liudytojų V. S., G. P., R. G., E. G. U., J. L. parodymais, kadangi ieškovė su atsakovo motina buvo sudariusi ne rašytinę, o žodinį susitarimą dėl jos priežiūros. Kadangi atsakovo motina L. S. T.-K. yra mirusi, siekiant nustatyti susitarimo aplinkybes, galimus pinigų perdavimus būtina remtis liudytojų parodymais. Atsakovas nurodė, kad jo motina tarėsi su ieškove dėl priežiūros ir pagalbos, tačiau abejojo ieškovės prašomų priteisti išlaidų pagrįstumu. Liudytojas J. L. parodė, kad L. S. T.-K. žmonos prašė ją prižiūrėti, konkrečios sumos nenustatė. Patvirtino, kad kažkada davė pinigus už vežimą, sutarė, kad atsiskaitys po ligos. Kvitus rinko žmona, pinigų neprašė, sutarė, kad atiduos vėliau. Vežant į ligoninę (duomenys neskelbtini) užvažiavo į banką, tačiau nežino kiek L. S. T.-K. išėmė pinigų, iš tų pinigų su juo nebuvo atsiskaityta. Liudytojas E. G. U. parodė, kad nežino, ar buvo susitarimas tarp L. S. T.-K. ir ieškovės. Paaiškino, kad anksčiau pats veždavo atsakovo motiną, su juo moteris visada atsiskaitydavo. Vėliau moterį veždavo J. L.. Liudytoja R. G. parodė, kad L. S. T.-K. gulėdama ligoninėje sakė, kad turi pinigų, kurių užteks sūnui ir laidotuvėms, kalbos apie priežiūrą nebuvo, nematė, kad L. būtų mokėjusi pinigus. Liudytoja G. P. parodė, kad L. S. T.-K. sakė, kad L. ją prižiūri, kad reikia į banką pinigų, nes reikia sumokėti L., kai L. S. T.-K. išvažiavo su J. L., turėjo rankinę, o grįžo be rankinės. Atsakovo motiną lankė L., bet ne kiekvieną dieną, sultinių nenešė. Liudytojas V. S. parodė, kad su atsakovu nuvežė atsakovo motinai į ligoninę 1200 Eur. Patvirtino, kad po 2-3 savaičių atsakovas jam papasakojo, kad su J. L. važiavo į (duomenys neskelbtini), į banką, ten atėjo darbuotoja, pasirašė popierius, atnešė 2000 Eur, sutvarkė popierius, įdėjo į rankinę, kurią iš karto pasiėmė J. L.. L. S. T.-K. sakė, kad pinigų prašė J. L. atsiskaitymui su daktarais, sakė, kad jis turi pažinčių. L. S. T.-K. buvo labai sąžininga, ji turėjo santaupų, buvo labai taupi.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti 200 Eur įsiskolinimą nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. už L. S. T.-K. ir atsakovui ruoštus pietus pagal susitarimą su mirusia atsakovo motina. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį teismas, L. S. T.-K. minimu laikotarpiu didžiąją laiko dalį gulėjo ligoninėse, kur maistas teikiamas 3 kartus per dieną, namuose buvo tik nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. liepos 15 d., liudytojų parodymais nustatyta, kad ne kiekvieną dieną ieškovė lankė atsakovo motiną, šilto maisto neatveždavo. Vertintina, kad ieškovė neįrodė 193,28 Eur išlaidų už kurą, kadangi neįrodė, kiek kartų važiavo į Telšius lankyti ligonės ar tvarkyti su ja susijusių reikalų, L. S. T.-K. nuo 2015-07-27 iki 2015-08-10 buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, todėl tikslo važinėti į (duomenys neskelbtini) nebuvo. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė visas ieškovės pateiktas kuro išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai jų nenurodo, sutikdamas su teismo nustatytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo E. G. U. parodymais atsakovo motina iš karto atsiskaitydavo važiavimą. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo dėl 224 Eur išlaidų už gedulingus pietus, nes šios išlaidos nebuvo pagrįstos privalomais finansinės apskaitos duomenimis, t. y. čekiais, kvitais, sąskaitomis faktūromis. Sutiktina su teismo išvada, kad pateikta sąskaita 224 Eur sumai yra užsakymas, kuris galėjo būti keičiamas. Ieškovė pagrindė 15,94 Eur išlaidas už sauskelnes, 34,74 Eur išlaidas už maistą ir 9 Eur išlaidas už fotoatelje paslaugas, 50 Eur už duobės kasimą, kadangi ginčo dėl šių aplinkybių nėra, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Kadangi byloje neįrodyta, kad S. T.-K. buvo nurodžiusi ją kremuoti, teismas pagrįstai 750 Eur iš prašomos priteisti 1224,18 Eur laidojimo ir kremavimo išlaidų laikė nebūtinomis laidojimo išlaidomis, kurios neturi būti atlyginamos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad L. S. T.-K. turėjo pinigų, kad atsiskaitydavo su ieškove ar jos vyru J. L.. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, kad L. S. T.-K. būtų turėjusi skolų, remiantis anksčiau aptartais liudytojų parodymais ji atsiskaitydavo laiku, atsakovo bei liudytojo V. S. parodymais nustatyta, kad į ligoninę (duomenys neskelbtini) J. L. reikalavimu L. S. T.-K. buvo nuvežta 1200 Eur suma. Kaip jau minėta, 2015 m. liepos 20 d. iš L. S. T.-K. sąskaitos buvo paimta 16 509,18 Eur suma, J. L. dalyvavo paimant iš banko 16509,18 Eur, turėjo moters rankinę, atsakovas pinigų nematė, nes mini tik nuimtus iš banko 2000 Eur. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad L. S. T.-K. atsiskaitė su ieškove ir jos vyru įrodo ir tai, kad būtent po pinigų perdavimo velionei, ieškovė pylė kurą. Byloje taip svarbios aplinkybės, kad ieškovė su vyru nuo 2015 m. balandžio mėn. nedirba, kad prisiėmė riziką, kad velionė su jais neatsiskaitys, jei nebus mokama pašalpa už neįgalumą, tačiau ir negavus invalidumo apsiėmė apmokėti laidojimo išlaidas, kad ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi jos patvirtina, kad ieškovė neturėjo pakankamai santaupų palaidoti L. S. T.-K., bei įrodo, kad L. S. T.-K. su ieškove atsiskaitė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeiti skundžiamo teismo sprendimo, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės E. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.