- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-1555-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22405-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- BUAB „Kitokios durys“
- Atsakovas
- T. G., UAB „Premmier“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Kitokios durys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Kitokios durys“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Mitnijos durys“) ieškinį atsakovams T. G. ir UAB „Premmier“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia 2016 m. spalio 3 d. tarp ieškovo, atsakovo UAB „Premmier“ ir atsakovo T. G. sudarytą trišalę skolų įskaitymo sutartį, priteisti iš UAB „Premmier“ 9 316,91 Eur, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. T. G., būdamas pagrindiniu ieškovo akcininku, 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Jau prasidėjus teisminiam procesui dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, 2016 m. spalio 3 d., tarp ieškovo, UAB „Premmier“ ir T. G. buvo sudaryta trišalė skolų įskaitymo sutartis (toliau – ir Sutartis). T. G. – pagrindinis ieškovo akcininkas, Sutarties sudarymo metu taip pat buvo UAB „Premmier“ vadovas. Sutartimi buvo dalinai patenkintas vieno kreditoriaus (susijusio asmens – T. G.) reikalavimas, tokiu būdu ieškovo kreditoriams padarant 9 316,91 Eur nuostolių. Sutartimi šalys sutarė, kad UAB „Premmier“ 9 316,91 Eur dydžio prievolė ieškovui bus padengta T. G. įskaitant pastarąją kaip priešpriešinį reikalavimą, tuo tarpu UAB „Premmier“ 9 316,91 Eur dydžio prievolę įsipareigoja atlikti T. G.. Remiantis sudaryta Sutartimi, prieš pat bankroto bylos ieškovui iškėlimą, nuo ieškovo kreditorių buvo nuslėpta 9 616,91 Eur ieškovo turto, tokiu būdu padarant ieškovo kreditoriams nuostolius. Taigi, T. G., būdamas ieškovo pagrindiniu akcininku, pats asmeniškai iniciavęs ieškovo bankroto procesą, taip pat būdamas UAB „Premmier“ vadovu bei puikiai suvokdamas Sutarties pasekmes, sudarė Sutartį, kurios sudaryti neprivalėjo bei neabejotinai pažeidė ieškovo kreditorių interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas UAB „Premmier“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad visos Sutarties šalys elgėsi sąžiningai, kooperavosi, todėl ir buvo sudaryta trišalė Sutartis, kuri nepažeidžia ieškovo kreditorių interesų, o kaip tik priešingai – juos atitinka, nes perleidus reikalavimą į UAB „Premmier“ ieškovo skola sumažėjo 9 316,91 Eur.
4. Atsakovas T. G. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad kreditorių reikalavimai ieškovui sudaro 646 402 Eur. Todėl, net ir pripažinus Sutartį negaliojančia, minėta suma, sudaranti 1,4 proc. visų kreditorių reikalavimų į ieškovą, niekaip negalėjo iš esmės sumažinti turto, iš kurio gali būti tenkinami tokie kreditorių reikalavimai, vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu, o priešingai turėjo pareigą grąžinti atsakovui T. G. šio pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį ieškovui paskolintą sumą, ir, šalys 2016 m. spalio 3 d. (iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo) visiškai teisėtai ir pagrįstai atliko tarpusavio skolų įskaitymus, tokiu būdu sumažino ieškovo skolą atsakovui T. G. (47 400,37 Eur) ir šio kreditoriaus reikalavimas ieškovo bankroto byloje yra būtent (38 083,46 Eur), t.y. 9 316,91 Eur suma mažesnis, todėl konstatuotina, kad ieškovo kreditorių teisės negalėjo būti ir nėra pažeistos. Ieškovo teisių Sutartis nepažeidė, kadangi Ieškovas turėjo ir tebeturi prievolę pasiskolintus pinigus grąžinti atsakovui T. G.. Ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio lemia tai, kad nėra teisinio pagrindo remiantis actio Pauliana tenkinti ieškovo reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
8. Nurodė, kad teismas neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana institutą, klaidingai vertino byloje esančius įrodymus bei šalių pateiktus paaiškinimus. Nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu, o priešingai turėjo pareigą grąžinti atsakovui T. G. šio pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį ieškovui paskolintą sumą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog neįrodyta viena iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio lemia tai, kad nėra pagrindo remiantis actio Pauliana tenkinti ieškovo reikalavimą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas UAB „Premmier“ ir T. G. atsiliepimais į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, Sutartis buvo sudaryta teisėtai, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
10. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu, o priešingai turėjo pareigą grąžinti atsakovui T. G. šio pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį ieškovui paskolintą sumą.
12. Viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Byloje nustatyta, jog T. G., kaip ieškovo akcininkas, 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti ieškovui bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino 646 402 Eur dydžio kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Taigi, kreditoriai, kuriuos šiuo atveju atstovauja bankroto administratorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tokiu būdu yra tenkinama actio Pauliana instituto sąlyga, jog kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
13. Byloje nebuvo ginčo, jog UAB „Premmier“ ieškovui buvo skolinga 9 316,91 Eur, todėl ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Premmier“. Šią aplinkybę patvirtina T. G. 9 316,91 Eur mažesnis kreditorinis reikalavimas UAB „Kitokios durys“ bankroto byloje. Taigi, Sutarties pasirašymo metu ieškovas turėjo reikalavimo teisę UAB „Premmier“ atžvilgiu.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neįrodyta viena iš būtinųjų actio Panliana taikymo sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio lemia tai, kad nėra pagrindo remiantis actio Pauliana tenkinti ieškovo reikalavimą. Šią išvadą teismas padarė motyvuodamas tuo, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai.
15. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos aplinkybių matyti, kad jau po 2016 m. rugsėjo 22 d. kreipimosi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti ieškovui bankroto bylą bei tokiais veiksmais ieškovui pačiam pripažinus, jog yra nemokus, buvo sudaryta Sutartis, tarp susijusių asmenų. Sutartimi buvo siekiama apsaugoti UAB „Premmier“, jog iškėlus ieškovui bankroto bylą nebūtų vykdomas išieškojimas iš UAB „Premmier“, tokiu būdu pažeidžiant kitų kreditorių interesus – esant nemokumo būsenai, suteikiama pirmenybės teisė kitam kreditoriui, ieškovo akcininkui, patenkinti dalį savo reikalavimo, taip pat sumažinant turto, iš kurio gali būti tenkinami, kreditorių reikalavimai vertę.
16. Šiuo atveju pats ieškovas pripažino, jog yra nemokus, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokie ieškovo veiksmai aiškiai rodo, jog jis nematė galimybės išsaugoti bendrovės veiklą ir išvengti bankroto. Taigi, teismo nutarties dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo priėmimas yra tik formalus veiksmas. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
17. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad skolininkas (ieškovas) neprivalėjo sudaryti Sutarties. Teismas nevertino Sutarties sudarymo aplinkybių, t.y. fakto, jog Sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai pats atsakovas T. G. jau buvo inicijavęs bankroto procedūrą, todėl Sutarties sudarymas niekaip nebuvo susijęs su siekiu išvengti bankroto ar bendrovės nemokumo. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad ieškovas Sutartį privalėjo sudaryti vadovaujantis įstatymais ar kitais pagrindais. Iš to darytina išvada, jog ieškovas neprivalėjo sudaryti Sutarties.
18. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
19. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip teisėtas, sąžiningas ar atitinkantis verslo praktiką, nes tokiu veiksmu skolininkas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui.
20. Pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingos byloje aplinkybės – Sutarties šalių sąsajumo bei sąžiningumo. Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, jog Sutarties sudarymas tarp susijusių asmenų, suteikiant nemokios bendrovės akcininkui pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius patenkinti dalį savo finansinio reikalavimo negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys, atitinkantis kitų kreditorių interesus – akivaizdu, jog Sutarties sudarymas pažeidė kreditorių teises.
21. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog buvo visos sąlygos actio Pauliana taikymui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.
22. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinys patenkinamas visiškai: pripažįstama negaliojančia 2016 m. spalio 3 d. tarp ieškovo, atsakovo UAB „Premmier“ ir atsakovo T. G. sudaryta trišalė skolų įskaitymo sutartis, ieškovui iš UAB „Premmier“ priteisiama 9 316,91 Eur, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos.
24. Už ieškinį ir apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos yra po 210 Eur. Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjimo. Dėl šios priežasties iš atsakovų valstybei priteisiama po 210 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 str., 326 str. 1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai:
pripažinti negaliojančia 2016 m. spalio 3 d. tarp ieškovo UAB „Kitokios durys“, atsakovo UAB „Premmier“ ir atsakovo T. G. sudarytą trišalę skolų įskaitymo sutartį;
priteisti ieškovui BUAB „Kitokios durys“ iš atsakovo UAB „Premmier“ 9 316,91 Eur, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų UAB „Premmier“ ir T. G. valstybei po 210 Eur žyminio mokesčio.