- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-877-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- M. D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Anatolijus Burinskas
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui M. D. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. D., prašydama nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą M. D. I. M., gimusios 1999-04-09, tėvu, o mergaitę – jo dukterimi; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai nepilnametės dukters I. M. išlaikymą kas mėnesį mokant 750 Lt dydžio periodinę išmoką iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo M. D. ieškovės naudai įsiskolinimą dukters I. M. išlaikymui už paskutinius trejus metus po 200 Lt kas mėnesį (7200 Lt). Nurodė, kad 1998 m. birželio mėnesį susipažino su atsakovu ir nuo to laiko pradėjo artimai bendrauti. Tai, kad laukiasi, ieškovė sužinojo 1998 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, planavo susituokti, ką patvirtina Vilniaus arkivyskupijos centro 1998-08-17 išrašas. Tačiau 1998 m. rugsėjo mėnesį atsakovas nenurodęs jokių priežasčių paliko ieškovę ir nei nėštumo metu, nei gimus vaikui neteikė nei moralinės, nei finansinės paramos, nors apie judviejų vaiko gimimą žinojo. Gimus vaikui, atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę ir atlikti savo kaip tėvo pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas M. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį neigė artimai bendravęs su ieškove, nurodė, jog net ir pripažinus jį mergaitės tėvu jis negalėtų teikti išlaikymo dėl savo prastos turtinės padėties. Atsakovas teisme nesutiko, kad būtų atliekama ekspertizė atsakovo tėvystei nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2007-05-03 sprendimu ieškinį dalyje dėl tėvystės pripažinimo tenkino visiškai, o dalyje dėl išlaikymo priteisimo – iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti, kad atsakovas M. D. yra ieškovės L. M. dukters I. M., gimusios 1999-04-09, tėvas, o I. M. – jo duktė; priteisti iš atsakovo M. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį ir 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukters I. M. naudai, dukrai priteistą išlaikymą pavedant tvarkyti jos motinai ieškovei L. M.; išlaikymo išieškojimą pradėti nuo 2006-12-04 ir tęsti iki dukters pilnametystės. Teismas nustatė, kad atsakovas pripažino, jog 1998 m. tris mėnesius jis artimai bendravo su ieškove ir pats daro prielaidą, kad gali būti ieškovo dukters tėvas. 2006 m. rugpjūčio – lapkričio mėnesiais ieškovei rašytuose laiškuose atsakovas faktiškai pripažįsta, jog jis yra I. M. tėvas ir išreiškė rūpestį, kaip jis apie savo dukrą praneš savo dabartinei šeimai ir kaip jis privalės mokėti išlaikymą. Teismas įvertino liudytojų D. Kirdeikienės ir J. Jarulienės parodymus. Kaip tėvystės įrodymą teismas vertino ir atsakovo atsisakymą ekspertizės dėl tėvystės nustatymo (LR CK 3.148 str. 2 d.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas atsakovo tėvystę laikė patikimai įrodyta. Teismas, spręsdamas dukters išlaikymo priteisimo iš atsakovo klausimą, nustatė, kad ieškovė dukters išlaikymui skiria apie 1500 Lt. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jo mažas darbo užmokestis nėra pasiteisinimas mokėti dukrai išlaikymą tik po 1 MGL, jis yra sveikas ir darbingas – gali dirbti ir uždirbti, kad užtikrintų dukrai būtinas vystytis sąlygas. Teismas laikė galimu priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus iki ieškinio pareiškimo, skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas M. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-05-03 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatė tėvystę remdamasis LR CK 3.148 str. 2 d., netinkamai ir neobjektyviai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Teismas neatsižvelgė į atsakovo teikiamus įrodymus, paneigiančius jo tėvystę: atsisakė apklausti atsakovo prašomus apklausti liudininkus, teismo posėdžio metu neleido užduoti klausimų aiškinantis svarbias aplinkybes, o taip pat neįvertino aplinkybės, jog ieškovė kreipėsi į teismą tik po 8 metų, neįvertino, kad ieškovė pati pripažino ilgą laiką artimai bendravusi su kitu asmeniu. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas vėliau sutiko, kad būtų atlikta ekspertizė giminystės ryšiui nustatyti, ir nepagrįstai nevertino ieškovės atsisakymo apmokėti ekspertizę kaip ieškovės atsisakymo atlikti ekspertizę. Teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai sprendė, jog 1998 m. atsakovas artimai bendravo su ieškove, nes, kaip nurodo atsakovas, jis yra tik keletą kartų bendravęs su ieškove, su ja niekada negyvenęs, nevedęs bendro ūkio ir neplanavęs sudaryti santuokos. Byloje esančių elektroninių laiškų kopijos neįrodo, jog atsakovas pripažino savo tėvystę, o tik patvirtina atsakovo siekį išsiaiškinti ieškovės laiškuose nurodytas aplinkybes. Skunde nurodo, kad ieškovės paaiškinimuose yra prieštaravimų, nes, viena vertus, vaiko gimimo liudijime nurodyta, kad tėvas nežinomas, o kitas vertus – ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas yra jos vaiko tėvas. Teismas, teigia apeliantas, neįvertino, kad ieškovė jau seniai gyvena šeimoje su kitu asmeniu, kuris gali būti jos vaiko tėvas. Faktiškai ieškovės duktė gyvena šeimoje pilnai aprūpinta ir prižiūrima. Ieškovės į bylą pateiktais įrodymais pagrįstos išlaidos dukteriai išlaikyti neatitinka realių vaiko poreikių, kurie yra žymiai mažesni. Teismo priteistas nepilnametės dukters išlaikymas yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Teismas nepasisakė dėl LR CK 3.192 str. įtvirtinto išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai. Apelianto nuomone teismas nesiekė pilnai ir visapusiškai išnagrinėti šią bylą, nesiėmė priemonių tam, kad atsakovui sutinkant būtų atlikta ekspertizė, ir rėmėsi tik ieškovės pateikta versija, o ne įrodymais. Atsakovas pareiškia sutinkąs, kad būtų atlikta ekspertizė jo tėvystei su ieškovės dukra nustatyti.
Atsiliepimas
Ieškovė apygardos teismui pateikė atsiliepimą. Prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Teismas atsakovą M. D. pripažindamas I. M., gimusios 1999-04-09, tėvu rėmėsi byloje surinktais įrodymais ir vadovavosi LR CK 3.148 str. 2 d. kuriame nustatyta, kad atsakovo atsisakymas atlikti tėvystės nustatymo ekspertizę gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas 2007-04-19 teismo posėdyje nesutiko, kad būtų atliekama tokio pobūdžio ekspertizė (b.l.174). Teismas, įvertindamas ir kitą bylos medžiagą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, pagrįstai taikė LR CK 3.148 str. 2 d. Šalims sutinkant apeliacinės instancijos nutartimi šioje byloje buvo paskirta genominė (DNR) ekspertizė. Ekspertizės akto Nr. ES 212/07(01) išvadoje nurodyta, kad M. D. yra I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999% tikimybe. Susipažinę su ekspertizės išvada atsakovas ir jo atstovas apeliacinį skundą dalyje dėl tėvystės nustatymo palaikė. Paaiškino, kad atsakovas niekada nesiruošė, nežadėjo ir nesutiko tapti ieškovės vaiko tėvu. Pažymėjo, kad šalys kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, ieškovė į teismą kreipėsi praėjus septyneriems metams po jos dukters gimimo. Argumentai pripažįstami nepagrįstais. LR CK 3.148 str. 1 d. nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados). Tai yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo. Atsakovas jokių įrodymų dėl ekspertizės išvados nuginčijimo nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti klaidinga skundžiamo sprendimo dalį kuria nustatyta atsakovo tėvystė.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymu. Teigia, kad išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių ir atsakovo, kuris privalo išlaikyti ir dukterį T. D., gimusią 2007-05-23, galimybių. Nurodo, kad nepagrįstai priteistas įsiskolinimas, nes tokio nėra, kadangi ieškovė nežinojo kas gali būti jos vaiko tėvu ir tik dabar kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.
Argumentai pripažįstami nepagrįstais. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl teismas turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl priteisiamo išlaikymo dydžio prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Įrodymai, kuriais ieškovė grindžia dukters poreikių dydį, nepaneigti. Teismų praktikoje priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma. Šiuo metu galioja Vyriausybės patvirtintas 700 Lt MMA dydis. Atsižvelgiant į I. M. amžių, į tai, kad ieškovė pasirengusi vaiko išlaikymui skirti ne mažiau 400 Lt per mėnesį, daroma išvada, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas neviršija vaiko poreikių. Atsakovas akcentuoja nedideles savo pajamas – 648,33 Lt vidutinis darbo užmokestis per mėnesį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas yra jaunas, sveikas darbingas asmuo ir gali turėti didesnes pajamas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki. Nepilnamečių vaikų poreikius neatitinkančio išlaikymo teikimas gali būti pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais (sveikatos problemos, nedarbingumas ir pan.), visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal LR CK 3.192 str. 1 d. prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka būtent tėvams. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos sąlygos, kurias jo vaikui galėtų sudaryti tretieji asmenys. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo. LR CK 3.200 str. reglamentuoja savarankišką vaikų teisę gauti išlaikymą iš savo tėvų nuo gimimo dienos. Remiantis šia įstatymo norma išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę atsakovo duktė pagal kilmę įgijo nuo jos gimimo dienos (LR CK 3.137 str. 1 d.), kuri tik buvo patvirtinta teismo sprendimu LR CK 3.138–3.140 str. nustatyta tvarka. Pagal CK 3.137 str. nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Kadangi atsakovas, būdamas I. M. tėvas (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo dukterį neatliko, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 3.200 str. pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Išsprendžiant apeliacinį skundą ieškovės naudai, jai iš atsakovo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93, 98 str.). Ieškovė pateikė dokumentus, kad už ekspertizės atlikimą sumokėjo 450 Lt, advokatei už dokumento surašymą sumokėjo 113 Lt, o už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme – 590 Lt. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, į bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį ir sudėtingumą prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažinamos iki 250 Lt (LR CPK 98 str. 2 d.) ir iš viso ieškovei priteisiami 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo M. D. ieškovei L. M. priteisti 700 Lt (septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.