Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-07-26 · Civilinė byla Nr. 2S-367-212/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-26
Bylos Nr.
2S-367-212/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Edmundas Valentinas Jaras, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
E. M.
Suinteresuotas asmuo
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-367–212/2007

Rima Šimbelytė Procesinio sprendimo kategorija:(S)106.3; 121.14; 122.4PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. liepos 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės-pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Edmundo Valentino Jaro,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti E. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos įregistravimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. M. kreipėsi į teismą ir prašė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti jos santuoką su V. M. bei išduoti jai santuokos liudijimą prieš V. M. mirties datą. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0342-589/2005 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji ir V. M. iki vyro mirties (duomenys neskelbtini), gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga tam, kad galėtų gauti iš Rusijos Federacijos pensiją, kaip netekusi maitintojo.

2007 m. birželio 11 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė priimti E. M. pareiškimą ir išaiškino teisę įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu nustatyti buvimo faktiniuose santuokiniuose santykiuose faktą, motyvuodamas tuo, jog pagal pateiktą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsakymą E. M. dėl prašymo įregistruoti santuoką su V. M., V. M. prašymo santuokai sudaryti pasirašyti nesugebėjo, V. M. prašymo įregistruoti santuoką su E. M. nepateikė, santuoka įregistruota nebuvo. Kadangi CK normos numato santuokos, kaip civilinės būklės akto įregistravimą, tai teismas netaikė CPK 514 str., kuriuo pareiškėja rėmėsi pateikdama pareiškimą. Be to, nurodė, jog santuoka negali būti įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje ir dėl to, kad V. M. yra miręs.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti jos pareiškimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė CPK 514 str., nes ji būtent ir siekia santuoką įregistruoti Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje su V. M., todėl kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo įregistruoti santuoką. Kadangi tarp jos ir suinteresuoto asmens kilo ginčas, tai pagal CK 3.313 str. 2 d., siekiant atlikti prašomus veiksmus, reikalingas teismo sprendimas. Mano, kad pareiškimas nagrinėtinas dar ir dėl to, jog yra visos būtinos sąlygos ir faktinės aplinkybės, pagrindžiančios santuokos sudarymo ketinimus, ką nustatė Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-03-24 sprendimu, kad ji ir V. M. iki 1996-02-17 gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-06-11 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Pareiškėja E. M. prašymą įregistruoti jos santuoką su V. M. ir išduoti jai santuokos liudijimą grindė CPK 514 straipsniu, kuris nustato, kad dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo pareiškėjas gali paduoti jo gyvenamosios apylinkės teismui. Teismas tokią bylą nagrinėja tik tada, kai civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti. Pagal CK 2. 18 straipsnį civilinės būklės aktai yra asmens gimimas, mirtis, santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas, įvaikinimas, tėvystės (motinystės) pripažinimas ir nustatymas, vardo ir pavardės pakeitimas, asmens lyties pakeitimas, partnerystė. Siekiant apsaugoti viešąjį interesą, įstatymas nustato privalomą šių įvykių ir veiksmų registravimą. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3. 281 str.). Taigi, santuokos sudarymas yra vienas iš civilinės būklės aktų, kurios registravimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka ir įvykdžius CK 3. 12–3. 17 straipsniuose numatytas santuokos sudarymo sąlygas. Santuoka – tai įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Norintieji susituokti asmeniškai paduoda nustatytos formos prašymą gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Toks prašymas netenka galios, jei vienas iš jį padavusių asmenų, nustatytu laiku neatvyksta įregistruoti santuokos arba prašymą atsiima (CK 3. 7, 3. 299 str.). Analogiška tvarka santuokai įregistruoti nustatyta Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160, 55 – 70 punktuose. Civilinės metrikacijos įstaiga, priėmusi prašymą, privalo susituokiančiuosius supažindinti su santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, įsitikinti, kad šie asmenys yra vienas kitą informavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems išaiškinti jų, kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų, teises bei pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą.

Kaip nurodo pareiškėja, V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Dar esant jam gyvam, 1996 metais pareiškėja prašė įregistruoti jų santuoką. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja bei pavaduotoja nuvyko besituokiančių asmenų adresu (duomenys neskelbtini), tačiau santuokos neįregistravo, nes V. M. nesugebėjo pasirašyti prašymo santuokai sudaryti (b. l. 20-21, 37). Įregistruoti pareiškėjos santuoką su (duomenys neskelbtini) mirusiu V. M. bei išduoti jai santuokos liudijimą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, neįmanoma. Toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d., 338 str.).

Kadangi atskirasis skundas atmetamas, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš apeliantų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., b. l. 28).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Margarita DzelzienėEdmundas Valentinas JarasZina Mickevičiūtė