- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-1157-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.)
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. PĮ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui S. B. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo B. S. PĮ 8124,77 Lt nuostolių atlyginimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės ieškin, priteisė jai iš atsakovo 6801,87 Lt nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 1549 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Sprendimo už akių neteisėtumą grindė tuo, jog atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, todėl buvo pažeistos jo procesinės teisės, bei atsakovas, nebūdamas automobilio valdytoju, negalėjo būti atsakingu už ieškovei padarytą žalą. Pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonė 2005 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleista V. V., t.y. automobilis iki autoįvykio buvo parduotas ir nebepriklausė įmonei.
Atsiliepimas
Ieškovė pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog ieškinį pareiškė, remdamasi LR CPK 29 str., LR CK 2.66 str. 1 d., todėl teismui atsakovo buveinę nurodė tinkamai. Nurodė, kad atsakovo išdėstytos aplinkybės dėl automobilio perleidimo neturi teisinės reikšmės, nes byloje nebuvo duomenų, jog transporto priemonė faktiškai buvo perduota V. V.. Nurodė, kad automobilis eismo įvykio metu buvo registruotas S. B. PĮ vardu, todėl taikytina duomenų, užfiksuotų registruose, teisingumo prezumpcija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nustatė, kad atsakovui Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu procesiniai dokumentai nebuvo įteikti (b.l.20). Tokiu atveju, vadovaujantis LR CPK 130 str. 2 d., procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l.28-29), todėl teismas laikė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Iš pareiškėjo į bylą pateiktos 2005 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatė, kad atsakovas pardavė V. V. automobilį (b.l.44). Teismas pažymėjo, jog LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 Įsakymu Nr.260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių, galiojusių byloje pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, 43.1 p. nustato, kad parduodama transporto priemonė turi būti išregistruota. Tuo atveju, kai transporto priemonę išregistruoja pirkėjas, jis VĮ „Regitra“ turi pateikti notaro patvirtintą transporto priemonės savininko išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę išregistruoti transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad atsakovas minėto automobilio neišregistravo. Taip pat pagal minėtų taisyklių 71.1 p. reikalaujama pasikeitus transporto priemonės savininkui pakeisti ir įregistruotus savininko duomenis registre. Tuo turi pasirūpinti tiek senasis, tiek naujasis transporto priemonės valdytojai (Taisyklių 73 p.). Pagal VĮ „Regitra“ tvarkomo viešo registro duomenis automobilio savininku buvo nurodytas atsakovas B. S. PĮ (b.l.5,6). Teismas nurodė, jog asmenys, perdavę transporto priemonę, tačiau nepasirūpinę pakeitimais VĮ „Regitra“ tvarkomame registre, negali sandorio fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis (LR CK 1.75 str.). Nurodė, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (LR CK 6.270 str.), todėl atsakovas turėjo suvokti apie netinkamo perdavimo naudotis automobiliu galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. priimtą nutartį panaikinti ir atsakovo pareiškimą patenkinti – peržiūrėti sprendimą už akių. Nurodo, jog nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Mano, jog ieškovė šioje byloje procesiškai elgėsi nesąžiningai, nenurodydama teismui jai žinomo teisingo atsakovo adreso. Ieškovei buvo žinoma, kad transporto priemonė dar iki autoįvykio buvo parduota ir nepriklausė atsakovo įmonei. Ši transporto priemonė 2005 m. rugsėjo mėn. 8 d. sutartimi buvo perleista V. V.. Taip yra nurodyta ir administracinėje byloje, kuri buvo iškelta Kelių policijoje dėl autoįvykio. Kadangi su V. V. buvo sudaryta automobilio perleidimo sutartis, teismas privalėjo šį asmenį įtraukti dalyvauti byloje, išsiaiškinti faktines didesnio pavojaus šaltinio valdymo autoįvykio metu aplinkybes, o ne tik remtis formaliu tvirtinimu, kad transporto priemonės perleidimas nebuvo registruotas nustatyta tvarka. Kadangi autoįvykio metu apeliantas asmeniškai nebuvo automobilio valdytojas, iš jo ieškovei negalėjo būti priteistas nuostolių atlyginimas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog skundas yra nepagrįstas ir prašo teismo jį atmesti. Pažymi, jog teismas remdamasis LR CPK 29 str., LR CK 2.66 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis teisingai konstatavo, jog procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti atsakovui. Vadovaujantis LR Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.1 p. imperatyviai nustato, kad transporto priemonės turi būti išregistruojamos, jeigu transporto priemonė parduodama. Buvo nustatyta, jog atsakovas transporto priemonės neišregistravo, dėl to už visas kilusias neigiamas pasekmes atsakovas turėjo atsakyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą, norint sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese įgyvendinti ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Remiantis LR CPK 142 str. 4 d., sprendimas už akių, esant ieškovo prašymui, gali būti priimamas atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Ieškovės prašymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą už akių, nes negavo atsakovo atsiliepimo į ieškinį. Teismas sprendimą už akių gali priimti tik esant tam tikroms įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) priimti sprendimą už akių prašo šalis, priešinga pasyviajai ginčo šaliai; 2) teismas išaiškino šalims atitinkamų procesinių dokumentų nepateikimo ar neatvykimo į teismo posėdį teisinius padarinius; 3) pasyviajai šaliai yra tinkamai įteikti atitinkami procesiniai dokumentai, šiuo atveju – ieškinys. Remiantis bylos duomenimis, apie priimtą ieškovės ieškinį apeliantui buvo pranešta bei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l.28,29). Darytina išvada, jog apie ieškovės pareikštą ieškinį dėl nuostolių priteisimo atsakovui buvo žinoma, todėl, remiantis LR CPK 142 str. 4 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Atsakovo buveinės adresu procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu 2008-05-22 nutartimi nutarė atsakovą informuoti apie iškeltą bylą viešo paskelbimo būdu. Tokią teisę suteikė LR CPK 130 str. ir toks informavimas pripažįstamas tinkamu šalies informavimu apie iškeltą bylą bei neatsiliepimo į ieškinį pasekmes. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie iškeltą bylą. Atsakovo pateiktas ieškovės šioje byloje atsiliepimas į UAB „Rasmitas“ ieškinį neįrodo nurodomų teiiginų apie ieškovės nesąžiningumą ir jai žinomą kokį nors kitą atsakovo adresą, kadangi šiame atsiliepime atsakovo adresas nurodomas toks pats kaip ir nagrinėjamoje byloje, kuriuo ieškinys šioje byloje nebuvo įteiktas (b.l.46).
Šalis, kuriai yra priimtas sprendimas už akių, turi teisinę galimybę pasinaudoti specialia LR CPK 287 ir 288 str. numatyta sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių turinys visų pirma turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio reikalavimus, taip pat turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei jas patvirtinantys įrodymai. Atsakovas pateiktame 2009 m. vasario 25 d. prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog automobilis 2005-09-08 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistas V. V.. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog automobilis, patekęs į autoįvykį ir sąlygojęs ieškovei atsiradusius nuostolius, priklauso kitam asmeniui, nėra pagrįstas leistinais, turinčiais reikšmę įrodymais. Pažymėtina, kad Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 43.1.p. įpareigoja transporto priemonę išregistruoti bei įregistruoti naujo savininko vardu, kai transporto priemonė perleidžiama kitam asmeniui. Primosiso instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje minėtomis taisyklėmis ir teisingai aiškino bei taikė šias taisykles. Atsakovas, perleidęs transporto priemonę 2005-09-08 pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 44) V. V. nuosavybėn, turėjo išregistruoti transporto priemonę iš viešo registro arba įgalioti tai padaryti automobilio pirkėją. Apelianto ir V. V. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktas, remiantis pateikta 2005 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, neturi teisinės reikšmės byloje, nes pastaroji sutartis nėra įregistruota viešuose registruose. LR CK 1.75 str. 2 d. nustatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys, jeigu toks registravimas yra privalomas, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamiesi kitais įrodymais. Kadangi atsakovo automobilio perleidimo faktas trečiajam asmeniui nebuvo įregistruotas viešame registre, todėl atsakovs negali šio fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenius, t.y. prieš ieškovę. Atsakovas pagal LR CK 6.270 str., ką pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, todėl atsakovas turėjo suvokti apie netinkamo perdavimo naudotis automobilį pasekmes bei galiams rizikas bei prisiėmė su tokiu netinkamu perdavimu susijusias rizikas bei atsakomybę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstaoi ir teisingai sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį, jos nuostolius priteisė iš atsakovo. Atsakovas yra tinkams atsakovas byloje, duomenų byloje apie V. V. teisinį suinteresuotumą byloje nėra, todėl nebuvo pagrindo į bylą traukti V. V.. Atsakovo pateikti su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įrodymai dėl aukščiau nurodytų motyvų neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė naikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs LR CPK 288 str. 4 d. sąlygų, sudarančių pagrindą sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti, pagrįstai netenkino atsakovo prašymo, todėl pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p. kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.