Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. J. skundą dėl 2012-02-06 Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 76 str. 5 d. 400 Lt bauda už tai, kad 2012 m. sausio 2 d. vykdant patikrinimą Stirbaičių kraštovaizdžio draustinio Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kraštovaizdžio ir informacijos skyriaus vyr. specialistas pastebėjo, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame G. J. vyksta žemės kasimo darbai pelkėje. 2012 m. sausio 4 d. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistams nuvykus į minėtą sklypą ir atlikus matavimus nustatyta, kad pelkėje suformuotas 15a vandens telkinys ir padidintas bevardžio upelio vagos plotas 2a, t.y. savavališkai iškasta kūdra, sunaikinta pelkė, tuo padaryta žala aplinkai. Tokiais veiksmais G. J. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628 9 str. 1 p., 2 p., 13 str. 2 p. reikalavimus.

G. J. prašo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012-02-06 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jis, turėdamas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos leidimą išvalė buvusią kūdrą, o ne iškasė naują, kaip nurodo direkcijos atstovai. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos leidime nebuvo nurodyta sklypo vieta, kurioje leidžiama atlikti valymo darbus, prie jo nebuvo pateiktas joks sklypo planas. Buvo vienintelis reikalavimas, kad nebūtų viršijamas esamos kūdros plotas, šio reikalavimo jis griežtai laikėsi.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovai G. N. ir V. R. paaiškino, kad ne kartą G. J. buvo išaiškinta, jog vietoje, kurioje savavališkai iškasta kūdra, yra aukštapelkė ir leidimas šioje vietoje kasti kūdrą nebus išduotas. Kūdra yra buvusi kitoje G. J. sklypo vietoje ir šioje vietoje buvo išduotas leidimas buvusiai kūdrai išvalyti. Planas prie leidimo buvo, leidžiamos valyti kūdros vieta pažymėta plane buvo ir apie tai G. J. žinojo. Kad leidime nėra parašyta, kad prie jo pridedamas sklypo planas, nereiškia, kad planas prie leidimo nebuvo pridėtas.

G. J. neturėdamas leidimo iškasė kūdrą aukštapelkėje, sunaikino pelkę, padarė žalą aplinkai, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pareigūno surašytas nutarimas už šį pažeidimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija G. J. 2011-11-30 išdavė leidimą kūdros valymui, nedidinant jos ploto. (b.l. 14)

Nors leidime nėra prierašo, kad prie jo yra leistos valyti kūdros planas, tačiau sklypo planas buvo pridėtas, tai patvirtina ir Nacionalinio parko direkcijos atstovai ir pareiškėjo 2011-11-30 parašais patvirtinta žemės sklypo plano kopija su valomos kūdros žyma. (b.l. 27)

Netikėti šiais įrodymais teismas neturi pagrindo, nes sklypo vietoje, kurioje pareiškėjas atliko kasimo darbus, nebuvo leista kūdros kasti, šis pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos sudarytos komisijos ir priimtas 2011-08-10 išsamus sprendimas, apie kurį G. J. buvo informuotas 2011-08-10, 2011-11-14 raštais. (b.l. 44, 49)

G. J. nurodomas aplinkybes, kad jis suprato, jog leidimas yra išduotas kasti kūdrą jo norimoje vietoje niekuo nepagrįstas nes neturi ir įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad ginčo vietoje yra buvusi kūdra, tokie jo parodymai vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Liudytojo R. G. parodymus, kad prie leidimo atlikti kūdros valymo darbus nebuvo pridėtas sklypo planas teismas atmeta ir vertina kaip siekimą padėti G. J. išvengti atsakomybės, nes pats yra susijęs su ginčo byla, pats vykdė G. J. žemės sklype neteisėtus kasimo darbus.

2012 m. sausio 2-4 dienomis nustatyta, kad Žemaitijos nacionalinio parko Stirbaičių kaimo kraštovaizdžio draustinyje G. J. pelkėje iškasė ir suformavo 15a vandens telkinį, t.y. savavališkai iškasė kūdrą, tokiais veiksmais G. J. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX-628 9 str. 1 p., 2 p., 13 str. 2 p. reikalavimus, padarė valstybinio parko apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą ir padarė žalą aplinkai.

Nors padarytos žalos dydis byloje nepaskaičiuotas, tačiau žala aplinkai padaryta, nes sunaikinta valstybės saugoma pelkė.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nutarimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.