- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- 1-588-953/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09749-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- V. I.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I., 2022-03-22 apie 09:10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sunkiasvorę transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 6810" Nr. ARFL-0127 (patikros sertifikato Nr. 1540455), jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Kaltinamasis V. I. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko kovo 22-osios ryte prie (duomenys neskelbtini). Jis vairavo sunkvežimį Mercedes su priekaba, jo niekas nestabdė, o jis atvyko pakeisti padangas ir jį mechanikas paprašė važiuoti pas viršininką. Tada jam davė palaikyti alkotesterį, iškvietė policiją, atvykę pareigūnai davė pūsti. Vieną kartą buvo nustatytas 1,8 promilių neblaivumas, o antrą kartą – 2,8 promilių neblaivumas, nors galėjo būti nustatytas būtent toks neblaivumas, kaip parašyta policijos duomenyse. Neblaivumas jam buvo nustatinėjamas, nes viršininkas ir mechanikas turėjo kažkokių įtarimų, kadangi jis miegojo toje mašinoje. Prieš nustatant neblaivumą, jis buvo gėręs iš vakaro. Tą vakarą jis nieko nevalgė, išgėrė pusę litro alaus, kurį baigė gerti naktį. Negali būti, kad neblaivumo nustatymo metu, kai buvo nustatinėjama du kartus, jo neblaivumas didėtų, bet gal kažkas buvo atsitikę su organizmu, nes iš ryto nieko nevalgė. Blogai padarė, labai gailisi, dabar neteks darbo ir viso kito. Be to, dukra jam paskambino ir pasakė, kad bombarduoja, buvo tokia nuotaika, buvo sutrikęs. Dienos metu nebuvo gėręs, tik buvo gėręs vakare. Už vairo sėdo, nes jautėsi normaliai, nesijautė apgirtęs. Nuo darbovietės iki serviso pavažiavo gal vieną kilometrą. Darbovietėje jam mokėjo už dieną 65 eurus. Jis turi du vaikus: sūnui - (duomenys neskelbtini) m., o dukrai - (duomenys neskelbtini) m., ji jau turi savo vaikų. Jo visa šeima šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), kur kiekvieną dieną bombarduoja ir šaudo, todėl tai turėjo reikšmės jo išgėrimui. Jei praras šį darbą, tai ieškos kito.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja advokatė ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis V. I., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) ir 2022-03-22 apie 9 val. vilkiką su puspriekabe turėjo nuvaryti į autoservisą, ką ir padarė ryte. Prieš tai, apie 22 val. išgėrė 0,5 litro alaus, kokio stiprumo nepamena. Tai viena diena, kada vartojo alkoholį. Apie 22 val. nuėjo miegoti ir prieš miegą išgėrė vieną tabletę nuo padidinto spaudimo vaistų. Ryte alkoholio nevartojo, truputį skaudėjo galva, tačiau nesijautė, kad yra neblaivus, tik džiūvo burna. Kadangi nesijautė neblaivus, todėl sėdo už vairo. Nuvykus į autoservisą, paskambino mechanikas D. ir pasakė, kad reikia vykti į kontorą. Neužilgo D. privažiavo ir pastarojo automobiliu vyko į kontorą. Kadangi mechanikui kilo įtarimas, kad jis neblaivus, tai kontoroje viršininkas V. patikrino girtumą. Girtumą jis sutiko pasitikrinti. Viršininkas pasakė, kad nieko nėra, bet vis tiek iškvietė policiją. Policijos pareigūnai girtumą tikrino du kartus, kiek įpūtė nepamena, bet lyg 2 promiles. Gailisi, nes gali netekti darbo. Alkoholio tikrai negėrė ryte, gėrė tik Coco colą, iki policijai atvykstant taip pat alkoholio nevartojo. (1 t., b.l. 108-111).
Liudytojas D. G. parodė, kad 2022-03-22 8 val. įmonės darbuotojas I. turėjo į autoservisą nuvaryti vilkiką. Apie 08.45 val. programinės įrangos, skirtos stebėti transporto priemonių dislokacijas ir judėjimus, pagalba pastebėjo, kad mašina į servisą dar nenuvaryta, buvo matyti, kad transporto priemonė judėjo pirmyn, atgal, tarsi kur klaidžiotų. Tada paskambino vairuotojui ir paaiškino, kaip nuvažiuoti, tačiau V. I. nuvažiavo ne ten, kur reikėjo. Tai pamatęs, jis pats nuvažiavo į servisą ir vairuotojui parodė, kur reikia įvažiuoti. V. I. lipant iš mašinos, pastebėjo, jog jis svirduliuoja, todėl įtarė, kad gali būti neblaivus. Grįžus su V. I. į darbovietę, informavo direktorių, kuriam V. I. teigė, jog nėra gėręs alkoholio, o vėliau teigė, kad gėrė iš vakaro alaus. V. I. atsisakius geranoriškai nusistatyti girtumą, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nuo to momento, kai I. vairavo vilkiką, iki policijos pareigūnų atvykimo, V. I. alkoholio vartoti negalėjo ,nes jis visada buvo šalia. (1 t., b.l. 31-35).
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. Š.tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2022-03-22 apie 09.10 val. (duomenys neskelbtini), V. I. vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281-1 str. 1 d. (1 t., b.l. 5-6).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog V. I. 2022-03-22 10.40 val. nustatytas 2,08 prom. girtumas, 11.02 val. nustatytas 2,14 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais V. I. sutiko. (1 t., b.l. 23).
Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta sunkiasvorė transporto priemonė "Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinti prie pastato (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas tachografo išspausdintas kvitas, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti V. I.. (1 t., b.l. 9-22).
Iš nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog transporto priemonė "Mercedes Benz" su puspriekabe SCHMITZ grąžinta įmonės atstovui D. G.. (1 t., b.l. 27-30).
Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, jog krovininio automobilio "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas UAB "(duomenys neskelbtini)". (1 t., b.l. 36).
"(duomenys neskelbtini)" pažymose nurodyta, jog krovininio "Mercedes Benz 2548 L" kaina su PVM: 56130,00 EUR, puspriekabės "SCHMITZ Shmitxz SCB S3T" kaina su PVM: 21520,00 EUR. (1 t., b.l. 39-40).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta vaizdo medžiagos, gautos iš UAB " (duomenys neskelbtini)" apžiūra. Vaizdo medžiagoje užfiksuota, jog 2022-03-22 08:09 val. iš kiemo pajuda baltos spalvos krovininis automobilis " Mersedes- Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, suka didelį ratą kieme, važiuoja lėtai link išvažiavimo vartų. Vairuotojo kabinoje stebimas vienas žmogus, vyras, kuris lėtai išvairuoja automobilį iš kiemo. (1 t., b.l. 49-51).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta policijos pareigūnų BODY kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog pareigūnai įvykio vietoje aiškinasi įvykio aplinkybes, jiems vyriškis nurodo, jog vairuotojas turėjo iš įmonės teritorijos nuvairuoti automobilį į servisą, tačiau jis neadekvatus, nesigaudo situacijoje, nesugebėjo nuvažiuoti kelių kilometrų. Įmonės vadovas pareigūnams teigia, kad vairuotojas nepūtė į alkotesterį. Pareigūnams paklausus, ar vairuotojas vartojęs alkoholį, V. I. neigia tai, tik nurodo, jog gėręs vakar vieną alaus. Pareigūnams tikrinant alkotesteriu vairuotojo neblaivumą, jis stengiasi išvengti patikrinimo, tinkamai nepučia į alkotesterį, tačiau po ilgų mėginimų pavyksta nustatyti jo neblaivumą ir vairuotojas sulaikomas. (1 t., b.l. 54-58).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta V. I. vairuotojo kortelės ir VDO - tachografo apžiūra. (1 t., b.l. 59-64)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis V. I. visiškai prisipažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo D. G. parodymai, neblaivumo aktas, tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. I., 2022-03-22 apie 09:10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo sunkiasvorę transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 6810" Nr. ARFL-0127 (patikros sertifikato Nr. 1540455), jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas V. I. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo V. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. I. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas (1 t., b.l. 81), administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 79), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 77).
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. I. baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei numatytas sankcijoje minimalus. Skirti areštą ar laisvės atėmimą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi asmuo neteistas, nebaustas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra dirbantis, todėl bus pajėgus sumokėti teismo paskirtą baudą. Be to, nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-03-22 11.00 val. iki 2022-03-23 11.55 val. (2 paras) ( 1 t., b.l. 85-89). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam V. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b.l. 112-123) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, t.y. vairavo automobilį ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumas.
Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad V. I. padarė šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
Kaltinamasis V. I. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. I. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. I. įvykio metu vairuotas automobilis ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba kaltinamasis V. I.. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o ne kaltinamasis V. I., o byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos metu turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto iš teisėto jo savininko nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. I. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, be to, jis yra darbingas.
Iš VšĮ "(duomenys neskelbtini)" išrašų matyti, kad automobilio ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 77 650 Eur. Atsižvelgiant į minėtos transporto priemonės vertę, kaltinamojo asmenybę – asmuo yra dirbantis, tačiau paskyrus specialios teisės atėmimą, asmuo neteks darbo, kadangi negalės vairuoti transporto priemonių ir bus priverstas ieškoti kito darbo, praeityje Lietuvos Respublikoje asmuo administracine tvarka nebaustas, neteistas, bei atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus, kaltinamajam V. I. skiriama aptarta baudžiamojo poveikio priemonė, iš jo konfiskuojant tik dalį vairuoto automobilio vertės, kuria sudaro 4000 Eur.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- vairuotojo pažymėjimas, vairuotojo kortelė, perduotinas VĮ „Regitra“.
2022-03-30 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 150 Eur, priteisimo (1 t., b.l. 134-137). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo V. I. turtinę padėtį, be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (bylos nagrinėjimas vyko pagreitinto procesas tvarka), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir V. I. skirti sumažintą 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti V. I. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-03-22 11.00 val. iki 2022-03-23 11.55 val. (2 paras) ir laikyti, kad yra sumokėjęs 200 Eur dydžio baudą. Likusi nesumokėta 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio bauda.
Įpareigoti V. I. paskirtą (likusią nesumokėtą) baudą – 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2022-03-23.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. I. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų).
- vairuotojo pažymėjimą, vairuotojo kortelę, perduoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke), nurodant gavėjo pavadinimą – VMI, mokėjimo paskirtį – „bauda už“ (nurodyti bylos numerį), ir įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. I. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.