Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nutarimo P. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gegužės 17 d. surašė P. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. gegužės 17 d., 6¹⁵ val. Telšiuose, Muziejaus gatvėje atbuline eiga vairuodamas transporto priemonę MAZDA 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (1,21 prom.), atsitrenkė į betoninę sieną, po to važiuodamas į priekį atsitrenkė į stovintį automobilį, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais P. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 145 ir 171 punktų reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu P. R. buvo pripažintas kaltu, padaręs ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Šiame straipsnyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, padarytas neblaivaus <...> asmens, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Apeliantas teigia, kad vairuoti neblaivus buvo priverstas dėl to, kad siekė apsaugoti automobilį, apelianto apibūdinta situacija galėtų šalinti jo atsakomybę tuomet, jei įvertinus byloje surinktą medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti veiksmai būtų pripažinti kaip būtinasis reikalingumas (ATPK 17 str.). Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, bei įvertinusi apelianto pateiktus papildomus įrodymus sprendžia, kad pažeidimo padarymo aplinkybės neatitiko būtinojo reikalingumo situacijos, kadangi materialinė žala padaryta automobiliui negali būti pripažinta didesne už žalą, kurią pažeidėjas galėjo sukelti vairuodamas transporto priemonę neblaivus, dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidėjo padarytą veiką teisingai kvalifikavo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Apeliaciniame skunde P. R. taip pat kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą bei teigia, kad paskirta nuobauda yra per griežta, prašo ją sušvelninti ir jo atžvilgiu pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas sumažinti piniginę baudą ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visą byloje surinktą medžiagą, bei apelianto nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes neturi pagrindo manyti, kad pažeidimas yra padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, todėl tokių pažeidėjo veiksmų negali vertinti, kaip ypatingai švelninančių jo atsakomybę.

Tai, kad pažeidėjas yra moksleivis, negali būti vertinama kaip ypatingai atsakomybę švelninanti aplinkybė. Pažeidimo padarymo dieną administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo aštuoniolikos metų, įstatymas nenumato, kad aštuoniolikos metų sulaukęs asmuo būtų baudžiamas mažesnėmis administracinėmis nuobaudomis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė vieną pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų kelių eismo srityje. P. R. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas 1,21 prom. neblaivo laipsnio, tačiau ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Būdamas tokios būklės, jis kėlė pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs paimtų daiktų – automobilio MAZDA 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė Z. R. , grąžinimo klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas, grąžinti automobilį, tik po to, kai P. R. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t.y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinant ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principų elementų. Atsižvelgiant į paminėtą ir tai, kad pagal šioje byloje P. R. inkriminuoto teisės pažeidimo (ATPK 127 str. 3 d.) sankcija nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nutarimą pakeisti:

Telšių rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio MAZDA 323 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė Z. R. ) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Kitoje dalyje Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.