- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1338-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- S. R.
- Ieškovas
- O. R.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Swedbank“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1246-753/2019 pagal ieškovės O. R. patikslintą ieškinį atsakovui S. R. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir skolų padalinimo ir pagal atsakovo S. R. patikslintą priešieškinį ieškovei O. R. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kaišiadorių rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „R.“ ir „R.“; nustatyti nepilnamečių vaikų V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms V. R. ir V. R. po 400 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo iki jų pilnametystės, pavedant ieškovei lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. R. konkrečia suma – 2925 Eur gydymo išlaidų; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. R. konkrečia pinigų suma – 2475 Eur gydymo išlaidų; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis V. R. ir V. R.; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovo ieškovei 20 000 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą; priteisti iš atsakovo ieškovei 759,37 Eur skolą; pripažinti, kad prievolė kreditorei AB „Swedbank“ yra ieškovės asmeninė prievolė; priteisti iš atsakovo ieškovei 3000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo ieškovei 3962,50 Eur kompensaciją už santuokinio turto sumažėjimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; padalinti turtą ir prievoles; iš ieškovės atsakovui priteisti 20 399,01 Eur dydžio kompensaciją už didesnę atitenkančio turto dalį; iš ieškovės atsakovui priteisti 4018,52 Eur dydžio kompensaciją už atsakovo kreditorei AB „Swedbank“ įvykdytą prievolės dalį; nepilnamečių dukrų V. R. ir V. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukroms Viktorijai ir V. R. po 200 Eur kiekvienai, mokamą periodinėmis išmokomis, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; padalinti 3407,96 Eur lėšas, sukauptas investiciniame fonde investicinio draudimo sutarties tarp ieškovės ir uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pagrindu, šią sumą padalijant lygiomis dalimis šalims po 1703,98 Eur, po santuokos nutraukimo palikti pavardes „R.“ ir „R.“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovą pripažįstant kaltu dėl santuokos iširimo. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę R., atsakovui – R.. Priteisė iš atsakovo ieškovei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatė V. R. ir V. R. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. R. ir V. R. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-08-08) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų (išlaikymo) tvarkytoja iki jų pilnametystės paskiriant ieškovę. Panaikino 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo nepilnametėms dukroms V. R. ir V. R.. Laikinąsias apsaugos priemones panaikino nuo sprendimo priėmimo dienos. Pripažino ieškovės asmenine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), artezinį gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3407,96 Eur lėšas, sukauptas investiciniame fonde pagal ieškovės ir uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ (duomenys neskelbtini) sudarytą investicinio draudimo sutartį. Pripažino atsakovo asmenine nuosavybe 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 37/1148 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priteisė iš ieškovės atsakovui 20 399,01 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, kompensacijos mokėjimą išdėstant 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 566 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 589,01 Eur. Priteisė iš ieškovės atsakovui 1703,98 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį (investiciniame fonde sukauptas lėšas); 1249,89 Eur kompensaciją už įvykdytą prievolę kreditorei. Pripažino prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal atsakovo ir kreditorės akcinės bendrovės „Swedbank“ (duomenys neskelbtini) sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės prievole. Kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis netenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1225,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo 205,43 Eur žyminio mokesčio ir 5,48 Eur pašto išlaidų valstybei, iš viso 210,91 Eur. Priteisė iš ieškovės 1063,57 Eur žyminio mokesčio ir 6,22 Eur pašto išlaidų valstybei, iš viso 1069,79 Eur.
Šalies argumentai
4. Šalys 2019 m. gegužės 17 d. teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. e2-1246-753/2019, kuriuo prašė nutraukti santuoką tarp pareiškėjų S. R. ir O. R., neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; po santuokos nutraukimo O. R. palikti pavardę R., S. R. – R., bylą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant šalims; grąžinti O. R. už ieškinį ir S. R. už priešieškinį sumokėtus žyminius mokesčius.
5. Nurodė, kad teismas 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Teismo sprendimas turėtų įsiteisėti 2019 m. gegužės 20 d., tačiau šalys, vadovaudamosi CPK 140 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nusprendė ginčą šioje civilinėje byloje išspręsti taikiai ir santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutarimu, kas iš esmės prilygsta taikos sutarčiai. Dėl to teismo prašė panaikinti neįsiteisėjusį 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą, iš ginčo teisenos pereiti į ypatingąją teiseną ir pareiškėjų O. R. ir S. R. santuoką nutraukti bendru sutarimu bei patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ir atsakovo pareiškimą dėl santuokos nutraukimo.
7. Nurodė, kad byloje priėmus teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, bendro šalių pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pateikimas ir priėmimas nėra galimas. CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje bylą gali baigti taikos sutartimi, tačiau santuokos nutraukimas galimas tik teismo sprendimu, todėl teismas negali nutartimi patvirtinti tokios taikos sutarties, kuria prašoma nutraukti santuoką. Šalys, nesutikdamos su teismo priimtu sprendimu, turi teisę jį apskųsti apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir perduoti iš naujo spręsti klausimą dėl O. R. ir S. R. pateikto pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, pagal šio straipsnio 4 dalį – jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kadangi įstatymas nenumato galimybės santuokos nutraukimo bylose, nagrinėjamose ginčo teisena, sudaryti taikos sutartį, nes santuoka gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu (CPK 385 ir 541 str.), todėl manytina, jog šalių pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis su prašymu pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną CPK 140 str. 3 d. ir 4 d. atžvilgiu turėtų būti vertinama kaip taikos sutartis. Pagal savo esmę santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu bylos nagrinėjamos ypatingąja teisena, nes nėra sutuoktinių tarpusavio ginčo, t. y. šalys dėl santuokos nutraukimo sąlygų susitaria geranoriškai, taikiai. Formalus CPK 140 straipsnio 3 ir 4 dalių aiškinimas užkirstų kelią santuokos nutraukimo bylos šalims pasinaudoti teise ginčą išspręsti taikiai, kas pažeistų asmenų teisę į teisingą teismą, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
8.2. Teismas šiuo atveju CPK 140 straipsnio 3 ir 4 dalis turėjo aiškinti sistemiškai kartu su teisės normomis, kurios reguliuoja santuokos nutraukimą bendru sutarimu. Teismas nutartimi turėjo priimti šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, traktuodamas, kad šio susitarimo esmė atitinka šalių valią bylą baigti taikiai, t.y. laikyti, jog nagrinėjamu atveju šalių sudaryta ir teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisva valia išsprendžia kilusį ginčą ir nusimato prievoles, panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. neįsiteisėjusį sprendimą ir teismo sprendimu patvirtinti šalių patiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patikrinęs, ar ji atitinka įstatymo keliamus reikalavimus.
8.3. Teismui atsisakius patvirtinti šalių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, susiklostė situacija, kad šalys negali bendru sutarimu nutraukti santuokos. Pagal teismų praktiką CPK normos nedraudžia teismui, atsižvelgus į proceso koncentraciją, ekonomiškumą (CPK 7 str.) bei į bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CPK 3 str. 1 d.), ginčo teisenos tvarka sprendžiamose santuokos nutraukimo bylose bandyti sutaikyti šalis, leisti joms sudaryti taikos sutartį vienu ar kitu klausimu ir suteikti galimybę santuoką ir turto padalinimo klausimus, vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymą išspręsti bendru sutarimu, nenutraukiant bylos, o pereinant į ypatingąją teiseną, t. y. pateikiant prašymą ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, vadovaujasi būtent tokiais principais, o santuokos nutraukimo bylos nagrinėjamos tokia teismų praktika, kuri neprieštarauja CPK normoms. Šia įstatymo suteikta teise byloje ir pasinaudojo abi šalys, tačiau teismas, atsisakydamas priimti šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, paneigė šalių teisę santuoką nutraukti taikiai.
2. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą dėl šalių santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka, pagrįstai atsisakė priimti šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, pateiktą teismo sprendimui nesiteisėjus.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje bylos proceso stadijoje gali nuspręsti baigti bylą taikos sutartimi. Tokios procesinės teisės įgyvendinimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos normose nustatytas galimybes sutuoktiniams savo sutarimu reglamentuoti tarpusavio santykių sukūrimą, pakeitimą ir pabaigą (CK 3.5 straipsnio 4 dalis). Pasisakydama šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2012 pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, bendraieškovės E. A. ieškinio reikalavimą priteisti jai reikalingą išlaikymą ir atsakovo G. A. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų yra konstatavusi, kad bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo ieškinio teisena metu sutuoktiniai turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl turto, jo dalies padalijimo ar kitų santuokos nutraukimo padarinių ir prašyti teismą ją tvirtinti, o teismas gali tokią sutartį patvirtinti (CPK 140 straipsnio 3, 4 dalys). Tokiu atveju teismas, gavęs sutuoktinių taikiu sutarimu sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo visų ar dalies padarinių, taip, kaip ir nagrinėdamas sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi tikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
6. CPK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga stabdoma.
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1246-753/2019 turėjo įsiteisėti 2019 m. gegužės 21 d., tačiau šalys, nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, 2019 m. gegužės 17 d. pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Jame nurodė, kad santuoka faktiškai yra nutrūkusi, bendro ūkio neveda nuo 2017 m., santuoka iširo dėl šalių charakterių skirtumo ir tarpusavio nesutarimų, todėl nebegalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, santuokos išsaugoti galimybių nėra. Iš ieškovės ir atsakovo pateikto prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad šalys sutarė tarp jų kilusį ginčą užbaigti bendru taikiu sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad, neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, nebuvo teisinių kliūčių teismui pateikti prašymą dėl santuokos nutraukimo šalių sutarimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, o pirmosios instancijos teismas tokį pareiškimą nepagrįstai atsisakė priimti.
8. Pažymėtina, kad nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (CK 3.51 straipsnis). CPK 541 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymų reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
9. Nurodyti argumentai pagrindžia, jog, gavęs bendrą sutuoktinių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai atsisakė priimti vien dėl to, kad santuokos nutraukimas galimas tik teismo sprendimu, o šalys prašo patvirtinti taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek bendras sutuoktinių pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, tiek ginčo tvarka iškeltos bylos eigoje sudaryta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu savo esme yra taikus sutuoktinių susitarimas dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2012 yra išaiškinusi, kad „teismas, gavęs sutuoktinių taikiu sutarimu sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo visų ar dalies padarinių, taip, kaip ir nagrinėdamas sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, turi tikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų, taip pat vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Nenustatęs pažeidimų, dėl kurių sutartis negalėtų būti tvirtinama, teismas išaiškina bylos šalims sutarties patvirtinimo padarinius ir, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, ją tvirtina. Priimamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, kad tvirtina sutuoktinių sutartį (sutarimą) dėl visų ar dalies santuokos nutraukimo padarinių, išdėsto sutarties turinį ir šią bylos dalį nutraukia (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).“
10. Vadovaujantis nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir šalių pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartį ir pareiškimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.