Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-238-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-24
Bylos Nr.
1A-534-238-2009
Teisminio proceso Nr.
22-1-0593-07
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
E. Ū., E.
Nukentėjusysis
A. B., V. B.
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr. 1A-534-238/09Teisėjas R. Sipavičius Proceso Nr. 22-1-0593-07
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2009 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo E. Ū. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ū. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ū. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 178 straipsnio 1dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 302 straipsnio 1dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalimi bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 3 dalimi nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, subendrinta su neatliktąja dalimi bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2006-08-08 nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3(trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. Ū. pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 1d. apie 15 val. ties (duomenys neskelbtini) vidurine mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą ir asmens dokumentą, tai yra 30 litų vertės piniginę su joje buvusiu nukentėjusiojo A. B. moksleivio pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo A. B. naudojamu nukentėjusiosios V. B. 800 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatu „Nokia 6151“ ir 40 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistojo E. Ū. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-14 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. Ū. pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, o nuo subendrintos bausmės, paskirtos pagal LR BK 178 str. 1 d. atleisti dėl ligos. Nurodo, kad teismas, pripažindamas E. Ū. kaltu įvykdžius BK 302 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. LR BK 302 str. 1 d. numatytos veikos subjektyviosios pusės požymis - kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, todėl teismas turėjo konstatuoti, jog kaltinamasis suprato, kad pagrobia nukentėjusiojo A. B. moksleivio pažymėjimą ir to norėjo. Teigia, kad padaryti išvadą, kad E. Ū. suprato, jog nuplėšdamas nuo nukentėjusiojo kaklo piniginę jis pagrobia ir asmens dokumentą bei to norėjo, negalima. Iš E. Ū. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme galima daryti išvadą, kad jam reikėjo pinigų, o ne dokumento. Jo tyčia buvo nukreipta į turto, bet ne į dokumento užvaldymą. Pagrobdamas A. B. piniginę E. Ū. ne tik nenumatė, jog joje gali būti moksleivio pažymėjimas, bet ir negalėjo numatyti tokių padarinių. Nuteistojo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pagrobti fizinio asmens dokumentą požymių, todėl nėra pagrindo traukti E. Ū. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 302 str. 1 d. Nurodo, kad teismas be pagrindo netaikė BK 76 str. nuostatų. E. Ū. serga įgimta širdies yda, turi problemų dėl plaučių venų bei arterijų ir pan., operuotas, neįgalus, todėl galima manyti, jog jis serga sunkia nepagydoma liga. Tvirtina, kad teismas turėjo paskirti teismo medicinos ekspertizę ir užduoti specialistams klausimus, kokiomis ligomis serga kaltinamasis E. Ū., ar tos ligos sunkios ir nepagydomos, ar dėl šių ligų E. Ū. bus per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nebuvo padaryta.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Ū. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR Baudžiamojo Kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Teisėjų kolegijos nuomone, minėtas įstatymo nuostatas teismas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai nuteisė E. Ū. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo E. Ū. kaltė padarius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Baudžiamojo Proceso Kodekso(toliau tekste BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neginčija E. Ū. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad E. Ū. nuteistas nepagrįstai pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, E. Ū. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas pagrįstai, jo nusikalstamai veikai įstatymas pritaikytas tinkamai. Apylinkės teismas nustatė ir E. Ū. nuteisė už tai, kad jis pagrobė nukentėjusiojo A. B. moksleivio pažymėjimą. Byloje nustatyta, kad šis dokumentas buvo pagrobtas tuomet, kai nuteistasis pagrobė tuo pačiu metu ir kitą nukentėjusiojo turtą. Teismas nuosprendyje nurodė, kad E. Ū. privalo atsakyti už dokumento pagrobimą, nes jis suvokė pagrobęs asmens dokumentą ir, užuot jį grąžinęs, išmetė. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės nustatytos iš pačio E. Ū. parodymų. Teismo nuosprendyje nurodyti argumentai pagrįsti.

Teisus gynėjas teigdamas, kad BK 302 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia. Tačiau, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nėra nustatyta nuteistojo tyčia pagrobti dokumentą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tyčia tai tokia kaltės forma, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų nori (tiesioginė tyčia), arba nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis). Neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia veikos pavojingumą, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.

Byloje nustatyta, kad E. Ū. pagrobė nukentėjusiojo piniginę, ją apžiūrėjo, joje rado ir matė, kad yra pinigai, telefonas ir dokumentas. Jis dokumentą apžiūrėjo, nes nurodė, kad buvo pagrobtas moksleivio pažymėjimas. Taigi, nuteistasis matė, suprato, jog pagrobtas dokumentas. Nustatyta, kad visus pagrobtus daiktus nuteistasis pasiėmė, o vėliau kai kuriuos jų - išmetė, tame tarpe ir nukentėjusiojo dokumentą. Taigi, visai nesvarbu, kad pagrobtas dokumentas buvo išmestas, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo tyčia buvo nukreipta į dokumento užvaldymą, jis dokumentą užvaldė ir to siekė.

Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad teismas privalėjo spręsti BK 76 straipsnio taikymą ir nuteistąjį atleisti nuo bausmės dėl ligos. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjas nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai išsprendė šį klausimą.

Pažymėtina, kad atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Didelę reikšmę turi ir tai, kada paaiškėjo sunkios ar nepagydomos ligos požymiai, nes jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokią veiką padaryti, tokia liga negali būti pripažinta pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. Ū. teistas keturis kartus(Kauno miesto apylinkės teismo 2005-12-07, 2006-01-26, 2006-02-21, 2006-08-08 nuosprendžiai). Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-07 nutartimi E. Ū. 2007-03-14 lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, neatlikus 2 metų 19 dienų bausmės laiko. Naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei 2 mėnesiams po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, nusikalto teistumui neišnykus ir lygtinio paleidimo laikotarpiu. 2009-07-14 nuosprendžiu E. Ū. nuteistas penktą kartą. Byloje yra duomenys, kad E. Ū. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, kur jis įtariamas BK 180 str. 2 d., BK 180 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymu. Tai rodo, kad jis linkęs nusikalsti, yra teistas ir vėl įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu net už plėšimų-smurtinių nusikaltimų padarymą. Tuo pačiu, galima teigti, kad nuteistojo sveikatos būklė jam netrukdo daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teismas įvertino tą aplinkybę, kad E. Ū. nusikaltimus darė ir po operacijos atlikimo, po operacijos neatvyko pas gydytojus į konsultaciją, išvyko į Londoną, dirbo sunkų darbą, pas gydytojus nesikreipė, todėl padarė išvadą, kad jo sveikatos būklė nėra tokia, kuri duotų pagrindą ekspertizei skirti. Tokiu būdu, įvertinus visas aplinkybes, daroma išvada, kad teismas pagrįstai atmetė prašymą skirti ekspertizę. Nesutikti su teismo išvada nėra pagrindo.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde prašoma taikyti BK 76 str. ir E. Ū. nuo laisvės atėmimo bausmės atleisti.

Pažymima, kad pagal BK 76 str. 1 d. nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Tokiu atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo.

Atleidimas nuo bausmės pagal BK 76 str. 1 d. galimas, esant dviem sąlygoms, o būtent: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga; 2) dėl šios ligos nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui atlikti bausmę būtų per sunku. Konstatuojama, kad byloje nėra nustatytas faktas, kad E. Ū. serga sunkia nepagydoma liga ir dėl jos atlikti bausmę būtų per sunku. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būdamas tokios sveikatos būklės, kuri šiuo metu jam yra, E. Ū. negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės. Byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo vietoje nebus galimybės E. Ū. tinkamai gydyti. Kita vertus, atliekant bausmę ir paaiškėjus, jog tokia galimybė būtų ribota, gali būti keliamas klausimas dėl jo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 76 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad laisvės atėmimo vietose nebus galimybės nuteistąjį tinkamai gydyti. Jei tokios galimybės bausmės atlikimo metu nebus, gali būti keliamas klausimas dėl atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo sutinkamai su BK 76 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Be to, nustatytomis ligomis nuteistasis jau sirgo darydamas nusikaltimą, tačiau tai nesutrukdė jam padaryti nusikalstamos veikos. Dėl to vien susirgimas ar liga negali būti pakankamas pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

Iš to matyti, kad apylinkės teismas neturėjo objektyvaus pagrindo spręsti atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo (BK 76 straipsnis) ir rinkti su tuo susijusių duomenų.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens, patekusio į laisvės atėmimo įstaigą, sveikata yra tikrinama, todėl yra galimybė dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimo sprendimui, jeigu toks klausimas iškiltų nuosprendžio vykdymo metu (BPK 359, 362 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo E. Ū. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas