Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta nagrinėti nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nuteistojo A. M. skundą paliko nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą nėra jokio pagrindo.

6. Žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai detaliai aptarė, kokia yra nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvarka ir kokios funkcijos teisės aktuose, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, yra priskiriamos teismui, todėl aukštesnysis teismas nekartoja to, kas jau buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) numatytus klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi teismai klausimus, susijusius su nuteistojo lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos, sprendžia tik tais atvejais, kai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priima vieną iš įstatyme numatytų sprendimų. Nagrinėjamu atveju Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nepriėmė dėl A. M. jokio sprendimo, todėl žemesnysis teismas ir negalėjo nagrinėti nuteistojo skundo, kadangi tokios teisės teismui nenumato įstatymas.

7. BVK 158 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už mažamečio asmens seksualinį prievartavimą. Taigi yra visiškai akivaizdu, jog A. M. lygtinio paleidimo klausimas iš pataisos įstaigos negali būti keliamas ir sprendžiamas nei pataisos įstaigoje, nei teisme, kadangi tokios galimybės nenumato įstatymas.

8. Nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarką ir sąlygas nustato BVK (pavyzdžiui, 69, 140 straipsniai) bei kiti teisės aktai. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas neturėjo teisės vertinti ir pagrįstai nevertino A. M. skundo argumentų, susijusių su galimybe jį perkelti į kitas pataisos įstaigas, kadangi tokie klausimai nebuvo spręsti teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. šiuo atveju teismui nebuvo, ką vertinti bei dėl ko priimti procesinį sprendimą.

9. Pabrėžtina, jog nuteistasis skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui neginčijo jokio jam priimto procesinio sprendimo, o tik prašė išaiškinti tam tikrus klausimus, susijusius su jo teisine padėtimi, bei priimti reikiamą procesinį sprendimą (nuteistasis skunduose aiškiai net neįvardina, ko jis iš tikrųjų nori). Taigi aukštesnysis teismas konstatuoja, jog žemesnysis teismas nagrinėjamu atveju neturėjo jokio pagrindo nagrinėti A. M. skundo, kadangi jame nebuvo prašoma išspręsti nors vieną BPK numatytą klausimą, kuris būtų priskiriamas teismo kompetencijai, ir dėl to priimti procesinį sprendimą.

10. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime apibendrindamas konstitucinę doktriną, susijusią su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu lygybės principu, yra nurodęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo reikalavimų turi būti laikomasi tiek leidžiant įstatymus, tiek juos taikant (taip pat vykdant teisingumą), tačiau tai nereiškia, jog įstatyme negali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog A. M. teisinė padėtis skiriasi nuo kitų asmenų, kurie yra tokioje pačioje teisinėje padėtyje, t. y. nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, kaip ir šis nuteistasis. Faktas, jog įstatyme yra numatytos nuteistųjų, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas, kategorijos, neleidžia konstatuoti, kad tokiu būdu šie nuteistieji yra diskriminuojami.

11. Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistojo A. M. skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis.

12. Nuteistajam taip pat paaiškintina, jog teismai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį vykdo teisingumą Lietuvos Respublikoje ir teisinių konsultacijų neteikia. Dėl teisinių konsultacijų nuteistasis turi teisę kreiptis į teisininką ar teisininkus, o kylančius klausimus, susijusius su jam paskirtos bausmės atlikimo sąlygomis, paskatinimo priemonėmis, pasirengimu integruotis į visuomenę ir pan., jis gali spręsti teisės aktų nustatyta tvarka su pataisos įstaigos administracijos atstovais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.