- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-713-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. S., G., G. S.
- Atsakovas
- Ingai, Algiui Vaitkams
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11968-255/2011 pagal ieškovų A. S. ir G. S. ieškinį atsakovams Ingai ir Algiui Vaitkams dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus išmontuoti krepšinio stovą. Nurodė, kad su atsakovais gyvena viename name, esančiame Žolynų g. 11, Klaipėdoje, ir naudojasi bendru žemės sklypu. Atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatė krepšinio stovą, įrengė krepšinio aikštelę, kuri priskirtina nesudėtingam statiniui. Dėl šio statinio ieškovai negali įgyvendinti nuosavybės teisės į žemės sklypą, nes žaidimas aikštelėje kelia grėsmę automobilio saugumui, o vakarais keliamas triukšmas trukdo jų gyvenimo kokybei, deramam vienerių metų dukrytės poilsiui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-01 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad krepšinio stovas nelaikytinas statiniu ir jam netaikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. Tokias išvadas teismas padarė vadovaudamasis Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kurioje nurodoma, kad krepšinio stovas su ratukais yra kilnojamasis (mobilus) stovas. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad žaidžiant krepšinį keliamas triukšmas viršija leistinas normas arba kad triukšmas būtų keliamas nakties metu, kad būtų apgadintos transporto priemonės ar padaryta kitokia žala šalių turtui. Tuo tarpu, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovai pateikė įrodymus kad vieta, kurioje stovi krepšinio stovas, yra kiemas, skirtas įvažiuoti automobiliui, vaikščioti ir žaisti vaikams. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, abi šalys pripažino, kad tarp šalių nuo bendro daikto valdymo pradžios nusistovėjo tvarka, jog teritorija, dėl kurios kyla ginčas, yra abiejų šalių vaikų žaidimų vieta. Teismas konstatavo, jog pripažinus kad teritorija, kurioje stovi kilnojamasis krepšinio stovas, yra bendra šalių vaikų žaidimų vieta ir ieškovams neįrodžius, kad kilnojamasis krepšinio stovas pastatytas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus bei neįrodžius, kad žaidimo metu keliamas triukšmas viršija nustatytas normas, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus nukelti kilnojamąjį krepšinio stovą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovų sūnus yra vyresnio amžiaus negu ieškovų vaikai, todėl priverstine tvarka nukėlus krepšinio stovą būtų pažeisti atsakovų sūnaus interesai – jis nebeturėtų užsiėmimo kieme, kai tuo tarpu ieškovų vaikai galėtų žaisti bendroje teritorijoje be jokių apribojimų.
Šalies argumentai
Ieškovai su priimtu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovų pateiktais argumentais, jog atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatydami krepšinio stovą įrengė krepšinio aikštelę, kuri priskirtina nesudėtingam statiniui. Taip pat nurodo, jog teismas neįvertino, jog ne ieškovai siekia savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita. Nagrinėjamu atveju atsakovai suvaržo ieškovų teises, nes nesuderinę su ieškovais pastatė krepšinio stovą ir įrengė krepšinio aikštelę, todėl žaidžiant atsakovams krepšinį kieme, ieškovai neturi galimybės išleisti mažo vaiko į kiemą, nes tai kelia realų pavojų jo sveikatai. Dėl to yra nusveriami ieškovų interesai atsakovų naudai. Taip pat nurodo, jog teismas pažeidė CK 4.75 straipsnį, kadangi nekonstatavo, jog atsakovai, norėdami įrengti krepšinio aikštelę, turėjo turėti ieškovų pritarimą.
Atsakovai su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog teismas, priimdamas sprendimą, suderino šalių interesus ir taikė racionalumo bei patogumo kriterijus. Priimtu teismo sprendimu faktiškai buvo palikta nusistovėjusi tvarka, kuri leidžia žaisti kieme ne tik atsakovų vaikui, bet ir ieškovų vaikams. Ieškovai neprašė nustatyti ar pakeisti šios tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; kt.; 2012 m. birželio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje L. P. v. L. M., D. A. bylos Nr. 3K-3-267/2012). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju ieškovai turi įrodyti, jog atsakovų įgyvendinimo būdas, sąlygos į bendrąja daline nuosavybe esantį objektą pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju ieškovai privalo įrodyti, jog atsakovams pastačius mobilų krepšinio stovą jie negali tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių į bendrą žemės sklypą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai nepateikė įrodymų, kad žaidžiant krepšinį keliamas triukšmas viršija leistinas normas arba kad triukšmas būtų keliamas nakties metu, kad būtų apgadintos transporto priemonės ar padaryta kitokia žala šalių turtui. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų, pastatytas stovas ir ant jo sumontuota krepšinio lenta su lanku netrukdo pravažiavimui, nėra užstatytas įvažiavimas į automobilio parkavimo vietą. Dėl to visiškai nepagrįsti ieškovų argumentai, jog pastatytas krepšinio stovas trukdo ieškovams įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovai pernelyg sureikšmina aplinkybę, jog jie nedavė atsakovams sutikimo pastatyti krepšinio stovo ir jog tai savaime turėtų būti vertinama kaip jų nuosavybės teisių pažeidimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų teisės būtų pažeistos ne be jų sutikimo pastačius krepšinio stovą, o šio įrenginio trukdymas įgyvendinti jiems nuosavybės teisę į bendrąjį jiems dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) ir ieškovų nurodomos aplinkybės, jog jie negali išleisti mažamečio vaiko į kiemą, kadangi tai kelia realų pavojų jo sveikatai, neleidžia teismui konstatuoti ieškovų teisių pažeidimo. Ieškovai apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio nurodymu, jog krepšinio stovas kelia pavojų jų vaiko sveikatai, tačiau nenurodo aplinkybių ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).
Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovų pateiktais argumentais, jog atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatydami krepšinio stovą įrengė krepšinio aikštelę, kuri priskirtina nesudėtingam statiniui. Pažymėtina, jog teismas priima sprendimą įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Atsakovai pateikė įrodymus (Pažyma iš Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus), kurie pagrindžia, kad atsakovų pastatytas krepšinio stovas nėra statinys, todėl jam netaikomos Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. Tuo tarpu ieškovai, įrodinėdami, jog atsakovų pastatytas krepšys yra nesudėtingas statinys, įrodinėjo savo subjektyvią nuomonę susiedami ją su atitinkamais teisės aktais. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovų pateiktai pažymai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei ieškovų subjektyviai nuomonei (CPK 197 str. 2 d.).
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1d. sprendimą palikti nepakeistą.