- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-950/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius
- Trečiasis asmuo
- G. G., D. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SVP namai“
- Kategorijos
- 127.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų G. G. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3783-260/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ direktoriaus K. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SVP namai“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjo UAB „SVP namai“ direktoriaus K. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „SVP namai“. Pareiškėjas prašo iškelti UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo bylą, paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ restruktūrizavimo administratoriumi UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui; patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei nustatyti šešių mėnesių UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui terminą; leisti atlikti bendrovei ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas iš areštuotos sąskaitos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Šią nutartį teismas grindė nurodydamas, kad, ištyrus bylos medžiagą, matyti, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, o tai yra pagrindas kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Tretieji asmenys pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, paliekant K. K. pareiškimą nenagrinėtu arba nutraukiant UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo bylą. Tai pat prašė ieškovo veiksmus įvertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Remiantis ĮRĮ 6 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui apie šio sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams ĮRĮ 6 str. 4 d. 2 p. nurodytų dokumentų kopijas. Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė. Tai rodo nuo pat pradžių neskaidrų restruktūrizavimo procesą ir atsakovo prasilenkimą su įstatymo reikalavimais.
2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, nes ieškovas jau buvo pateikęs teismui ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui ir šis klausimas dar nėra iki galo išnagrinėtas (t. y. nėra išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atsakovui kelti restruktūrizavimo bylą).
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovo įmonė yra nemoki, jai iškelta bankroto byla. Tai reiškia, kad atsakovo įmonė neatitinka ĮRĮ 4 str. 3 p. reikalavimų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo įmonė atitinka ĮRĮ 4 str. reikalavimus.
4. Atsakovo įmonės veikla yra sustabdyta. Duomenų, kad UAB „SVP namai“ tęsia veiklą, nėra. Tai reiškia, kad atsakovo įmonė neatitinka ĮRĮ 4 str. 2 p. reikalavimų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo įmonė atitinka ĮRĮ 4 str. reikalavimus.
2011 m. sausio 14 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsisakymas nuo atskirojo skundo.
2011 m. sausio 18 d. (pakartotinai 2011 m. sausio 19) gautas apeliantų prašymas atskirąjį skundą nagrinėti iš esmės.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliantų atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas siuntė visus įstatymo nurodytus dokumentus paskutiniais jam žinomais apeliantų adresais. Taigi pareiškėjas tinkamai informavo įmonės kreditorius apie priimtą sprendimą ir tinkamai įvykdė ĮRĮ 6 str. 1 d. įtvirtintus nurodymus. Apeliantai jiems siųstų dokumentų negavo dėl savo pačių kaltės, nes neinformavo skolininko apie pasikeitusią gyvenamąją vietą.
2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį (t. y. tinkamai nustatė, kad įmonė nėra bankrutavusi ar bankrutuojanti bei kad įmonės veikla nėra sustabdyta).
3. Ieškovas atsisakė atskirojo skundo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3458-259/2010 dėl 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atsakovui kelti restruktūrizavimo bylą, dar iki naujo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui pateikimo. Taigi apeliantų teiginys, kad ieškovas yra du kartus kreipęsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantai nurodė, kad remiantis ĮRĮ 6 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, įmonės valdymo organas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo dienos raštu praneša kiekvienam kreditoriui apie šio sprendimo priėmimą ir nusiunčia kreditoriams ĮRĮ 6 str. 4 d. 2 p. nurodytų dokumentų kopijas. Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė. Tai, apeliantų nuomone, lemia, kad nebuvo įvykdyti visi ĮRĮ nustatyti reikalavimai ir kad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neturėjo teisinio pagrindo iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Iš byloje esančių pranešimų (b. l. 93 – 113) ir Lietuvos pašto pateiktų duomenų (b. l. 114, 115) matyti, kad apie sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo raštu buvo informuoti Įmonių bankroto valdymo departamentas, AB „SEB bankas“, AB „VST“, UAB „Geista“, VMI Kauno skyrius, VSDFV Kauno skyrius, K. K., UAB „Trikampis žiedas“, UAB „Remila“, VĮ „Registrų centras“, AB „Lietuvos dujos“, L. M., UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“, D. R., D. M., G. G., E. A., G. U., P. M., A. M., V. J., I. N. Šie įrodymai yra vertintini kaip pakankami pagrįsti išvadai, jog minėtas apeliantų argumentas yra nepagrįstas ir jog buvo įvykdyti ĮRĮ nustatyti reikalavimai.
Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, nes ieškovas jau buvo pateikęs teismui ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui ir šis klausimas dar nėra iki galo išnagrinėtas. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-3458-259/2010 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui. Dėl minėtos nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, kuris turėjo būti nagrinėjamas Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. 2-2429/2010. 2010 m. gruodžio 13 d. apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo gautas atsisakymas nuo atskirojo skundo. 2011 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-614/2011 (buvęs civilinės bylos numeris 2-2429/2010) apeliacinis procesas buvo nutrauktas. Taigi minėtas apeliantų argumentas šios civilinės bylos nagrinėjimo dieną yra laikytinas nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atskirajame skunde pažymima, kad atsakovo įmonė neatitinka ĮRĮ 4 str. 3 p. reikalavimų, nes ji yra nemoki, jai iškelta bankroto byla. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovui yra pareikšti trys ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo, kiekvieno ieškinio nagrinėjimui yra užvestos civilinės bylos t. y. Nr. B2-742-173/2011, Nr. B2-307-436/2011, Nr. B2-1564-260/2011. Nė vienoje iš šių bylų nėra priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri būtų įsiteisėjusi. Tai reiškia, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla. Taigi minėtasis apeliantų argumentas yra nepagrįstas.
Atskirajame skunde taip pat pažymima, kad atsakovo įmonė neatitinka ĮRĮ 4 str. 2 p. reikalavimų, nes įmonės veikla yra sustabdyta. Šį teiginį apeliantai grindė nurodydami, jog visas atsakovo turtas yra areštuotas, o tai lemia, kad atsakovas negali vykdyti veiklos. Daugiau duomenų ar įrodymų pagrįsti minėtam teiginiui apeliantai nepateikė. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų tą aplinkybę, jog atsakovo įmonės veikla yra sustabdyta. Apeliantai savo argumentams pagrįsti taip pat nepateikė konkrečių įrodymų. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtasis apeliantų argumentas yra nepagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei jog nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantai ieškovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laiko pakartotinį pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimą bei pareiškimo padavimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kai atsakovui yra iškelta bankroto byla. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pakartotinį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovas pateikė tuo pačiu metu, kol buvo nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmojo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui atsisakymo priimti, tačiau matyti, kad ieškovas siekė nutraukti pradėtą apeliacinį procesą ir jis buvo nutrauktas 2011 m. vasario 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Taip pat byloje nustatyta, kad bankroto byla atsakovui nėra iškelta. Šios byloje nustatytos aplinkybės, priešingai negu teigia apeliantai, rodo sąžiningą ieškovo naudojimąsi procesinėmis teisėmis. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo ieškovo veiksmus vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu
nutar i a:
Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.