- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- I-2535-320/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02943-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.5.1Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. S. (toliau – ir E. S., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 1000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. (b. l. 2-4).
Pareiškėjas E. S. skunde nurodė, kad nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje vieną kartą į savaitę (duše maudymosi dieną) nuo 8,00 val. ryto iki 17,00 val. vakaro gyvenamose patalpose būdavo išjungiamas šildymas, todėl išėjus iš dušo būdavo labai šalta. Teigė, jog ligoninės administracija neleido pareiškėjui dėvėti nuosavų rūbų, todėl nurodytą dieną jam teko kęsti šaltį. Dėl minėtų atsakovės veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės atstovo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė (toliau – ir LAVL, ir atsakovės atstovas) atsiliepime (b. l. 10-13) su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 135:2015 reikalavimus. Teigė, jog LAVL šildymo sistemoje yra įrengti automatiniai reguliavimo ir valdymo įtaisai, patalpų oro temperatūra kinta priklausomai nuo lauko oro temperatūros pokyčių. Pažymi, kad kamerų tipo patalpose, kuriose gydėsi pareiškėjas, centrinis šildymas įrengtas taip, kaip numato teisės aktų reikalavimai. Informavo, kad 2018 m. gruodžio 4 d. įstaigos teritorijoje trūko lauko šilumos trasos antžeminis vamzdis, siekiant likviduoti avariją buvo nutrauktas šildymo bei karšto vandens tiekimas į 6 korpusą (tuberkuliozės skyrių). 2018 m. gruodžio 6 d., pašalinus šildymo sistemos trūkumus, karšto vandens bei šilumos tiekimas į 6 korpusą buvo atnaujintas. Avarijos metu nuteistiesiems (suimtiesiems) buvo papildomai išduoti šildytuvai bei antklodės. Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Ligoninėje asmeniniai viršutiniai drabužiai iš pareiškėjo paimti vadovaujantis Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto nuostatomis. Ligoninės išduodami drabužiai (pižamos) yra kokybiški, pasiūti iš flanelės audinio, standartinių dydžių. Apibūdindamas patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės atstovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., gydant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis numato, kad žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš LAVL veiksmų (neveikimo), teigdamas, kad nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje vieną kartą į savaitę (maudymosi duše dieną) nuo 8.00 val. ryto iki 17.00 val. vakaro, gyvenamose patalpose būdavo išjungiamas šildymas, todėl išėjus iš dušo būdavo labai šalta.
Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir HN 134:2015). Pagal HN 134:2015 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 135:2015 reikalavimus. Tvirtino, kad LAVL šildymo sistemoje įrengti automatiniai reguliavimo ir valdymo įtaisai, įgalintys sekti pagrindinius lauko oro temperatūros rodiklius. Pagal lauko oro temperatūrą automatiškai reguliuojama į atskirus šildymo prietaisus sklindančios šilumos temperatūra. Tą patvirtina ir į bylą pateiktas UAB „Specialus projektas“ parengtas Pravieniškių gydymo ir pataisos namų rekonstrukcijos, įrengiant laisvės atėmimo vietų ligoninę, šildymo ir vėdinimo dalies techninis projektas (b. l. 14-27). Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad LAVL 2017 m. rugpjūčio 8 d. yra išduoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Leidimai–Higienos pasai Nr. LHP 2-698(16.7.1.2.11) ir Nr. LHP 2-699 (16.7.1.2.11), kurie įrodo, kad LAVL patalpos atitinka teisės aktų reikalavimus, kurie privalomi ligoninės veiklai vykdyti (b. l. 28-41). Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas 2018 m. sausio 8 d., 2018 m. gruodžio 5 d., 2018 m. gruodžio 6 d., gruodžio 7 d. skundais kreipėsi į Ligoninės direktorių dėl blogai šildomų gyvenamųjų patalpų (b. l. 44-46, 48). Atsakydama į pareiškėjo skundus Ligoninė 2018 m. vasario 5 d. raštu Nr. 7-93 informavo pareiškėją, kad pastate L D3 p (Tuberkuliozės skyrius) šildymas tiekiamas nuolat, patalpų oro temperatūra atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimus, taip pat 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. 7-12 informavo pareiškėją, kad 2018 m. gruodžio 4 d. apie 9.00 val. LAVL teritorijoje trūko lauko šilumos trasos antžeminis vamzdis. Buvo imtasi priemonių avarijai likviduoti, todėl teko užsukti šildymą bei karštą vandenį 6 korpuse. 2018 m. gruodžio 6 d. buvo atnaujintas šilumos ir karšto vandens tiekimas 6 korpuse. Taip pat nurodė, kad ligoninės šildymo sistemoje įrengti automatiniai reguliavimo ir valdymo įtaisai, įgalinantys sekti pagrindinius lauko oro temperatūros rodiklius. Pagal lauko oro temperatūrą, šiluma automatiškai reguliuojama į atskirus šildymo prietaisus (b. l. 42-43, 47). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad šiluminės trasos avarijos metu nuteistiesiems papildomai buvo išduoti šildytuvai ir antklodės (b. l. 11), pareiškėjas 2019 m. vasario 11 d. pateiktame papildyme (prašyme) (b. l. 59), šią atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę neigė, teigdamas, kad avarijos metu šildytuvai bei antklodės išduoti nebuvo. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL dėl šildytuvų ar antklodžių išdavimo, o LAVL tokių prašymų nebūtų tenkinusi. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildina iš to, jog ligoninės administracija neleido pareiškėjui dėvėti nuosavų rūbų, o išduodama LAVL pižama buvo nekokybiška.
Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti.
Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus Ligoninės administracijos leidimą.
Atsakovės atstovas nurodė, jog LAVL laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Ligoninėje asmeniniai viršutiniai drabužiai iš pareiškėjo paimti vadovaujantis Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 17 punkto nuostatomis.
Duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl nuosavų rūbų ar kitos pižamos išdavimo byloje nėra. Ligoninė pateikė teismui pižamų pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje (b. l. 49-52). Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo atsisakymą priimti jam išduotus rūbus, reikštas pretenzijas dėl netinkamos pižamos išdavimo bei drabužių kokybės. Pareiškėjas neteikė prašymų ar skundų dėl nuosavų rūbų išdavimo ar dėl netinkamos pižamos išdavimo, šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl nuosavų rūbų išdavimo bei pižamų netinkamos kokybės vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.