- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- 1-543-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02816-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Civilinis ieškovas
- R. G.
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Algis Kojala
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 50 MGL bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. 2016 m. gegužės 15 d., apie 06.30 val., Naugarduko g. 97 namo kieme, Vilniuje, nuo stovėjusio automobilio BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. G., pagrobė priekinį kairįjį stebulės dangtelį, kurio vertė 11,82 Eur, priekinį dešinįjį stebulės dangtelį, kurio vertė 11,82 Eur, kolektoriaus termoizoliaciją, kurios vertė 43,81 Eur, oro filtro elementą, kurio vertė 60,77 Eur, oro filtro dangtį, kurio vertė 46,68 Eur, oro filtro korpuso dalį variklio skyriuje, kurios vertė 37,06 Eur, išmetimo kolektorių, kurio vertė 304,28 Eur, termoizoliacinį skydelį, kurio vertė 56,62 Eur, priekinį duslintuvą, kurio vertė 615,00 Eur, katalizatorių-RG, kurio vertė 269,77 Eur, galinį kairįjį stebulės dangtelį, kurio vertė 11,82 Eur, galinį dešinįjį stebulės dangtelį, kurio vertė 11,82 Eur, tuo padarydamas R. G. 1481,27 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. G. 2016 m. gegužės 15 d., apie 06.30 val., Naugarduko g. 97 namo kieme, Vilniuje, vagystės metu ardant kitas dalis automobilyje BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančiame R. G., sugadino dešinįjį oro kanalą, kurio vertė 37,43 Eur, stabilizatorių, kurio vertė 114,57 Eur, tuo padarydamas R. G. 152,00 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu E. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, jog dėl jų padarymo gailisi. Kaltinamasis paaiškino, kad 2016 m. gegužės 15 d., apie 06.30 val., išardė raudonos/bordinės spalvos BMV 530 universalą. Šis automobilis stovėjo aikštelėje, esančioje Naugarduko g. 97, Vilniuje. Šalia tos vietos yra jo pažįstamo garažas, nuo kurio jis turėjo raktus. Kaltinamasis nurodė, jog automobilį ardė nakties metu. Paėmė po kapotu buvusias detales, išpjovė katalizatorių. Su R. G. po to, kai šis sužinojo, kad jis išardė automobilį, sutarė dėl žalos atlyginimo, pasirašė raštelį. Kaltinamasis teigė, jog su R. G. susitarė, kad sutvarkys automobilį, todėl nukentėjusysis paliko jam automobilio raktelį. Automobilio netvarkė, perduotą raktelį paliko savo pažįstamo garaže, kur buvo laikomi ir kiti automobilių rakteliai. E. G. tvirtino, jog jis pagrobė ne visus kaltinime nurodytus daiktus. Jis negrobė prietaisų skydelio centrinės dalies dekoratyvinio antdėklo, monitoriaus korpuso, borto monitoriaus apdailos, navigacinės sistemos valdymo bloko, ventiliatoriaus, užuolaidos nuo saulės, įdedamų grindų, kompaktinių diskų keitiklio. Jis paėmė visus keturis stebulės dangtelius, kolektoriaus termoizoliaciją, oro filtro elementą, oro filtro dangtį, oro filtro korpuso dalį variklio skyriuje, išmetimo kolektorių, termoizoliacinį skydelį, priekinį duslintuvą, katalizatorių-RG. Be to, E. G. teigė, kad jis negadino dangčio spynos, o sugadino tik dešinįjį oro kanalą ir stabilizatorių. Kaltinamasis aiškino, jog, grobiant daiktus, jį pastebėjo nukentėjusiojo pažįstamas, su kuriuo po kelių dienų į garažą atvažiavo nukentėjusysis. Su nukentėjusiuoju pasirašė raštelį dėl žalos atlyginimo. Buvo susitarimas, kad automobilis per tris savaites bus suremontuotas arba išpirktas. Automobilio neišpirko, jo nesutvarkė, kadangi neturėjo galimybių, tuo metu niekur nedirbo. Kas su tuo automobiliu vyko vėliau, nesidomėjo. Ardant automobilį, pagrindinis tikslas buvo nuimti katalizatorių. Visų kitų detalių nereikėjo. Automobilio detales, kurios buvo nereikalingos, jis išmetė, o katalizatorių pardavė. Kur padėjo stebulės dangtelius, neatsimena. Stabilizatorių perpjovė, nes taip lengviau išimti katalizatorių. Varžtų negalėjo atsukti, kadangi jie buvo surūdiję ir supuvę. Automobilio detales laužė grubiai. Žino, kad nukentėjusysis bandė su juo susisiekti, matė praleistus skambučius. Vėliau pasikeitė jo telefono numeris ir nukentėjusysis su juo susisiekti nebegalėjo. Laiško greičiausiai negavo dėl pašto kaltės. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusysis jį susirado ne tą pačią dieną, kai buvo išardytas automobilis. Automobilį pradėjo ardyti ketvirtą valandą ryte. Tuo metu buvo tamsu, nenorėjo, kad būtų pastebėtas pašalinių asmenų. Automobilio kapotas nebuvo uždarytas, tačiau pats automobilis buvo užrakintas. Galėjo nukentėjusiajam grąžinti automobilio raktelį, tačiau negrąžino, o tiesiog jį paliko autoservise. Serviso savininkas žinojo apie susidariusią situaciją, jis žinojo, kad automobilis turės būti išpirktas arba sutvarkytas. Servise buvo lentynėlė, kurioje būdavo dedami visų remontuojamų automobilių raktai. Serviso savininkas matė, kur buvo padėtas automobilio raktelis. Kaip nukentėjusysis atsiėmė automobilio raktą, nežino. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad jie užfiksuoti teisingai.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. G. parodė, jog jam paskambino S. Š. ir paklausė, ar jis vis dar remontuoja savo automobilį. S. Š. atsakė, kad neremontuoja, nes automobilis jau yra suremontuotas. Automobilis buvo laikomas Naugarduko g. 97, Vilniuje, prie serviso, nes buvo ruošiamasi nudažyti kapotą. S. Š. pasakė, kad automobilį yra kažkas pakėlęs ir su juo kažką daro. Nukentėjusysis aiškino, jog tuo metu jis buvo ne Vilniuje, todėl tik pirmadienį ryte kartu su S. Š. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur serviso teritorijoje rado kaltinamąjį. Pasikalbėjo su kaltinamuoju, kuris prisipažino, jog ardė automobilį, jį apgadino. Kaltinamajam buvo pasakyta, kad sutaisytų automobilį arba jį nusipirktų. Nukentėjusysis nurodė, jog automobilį įsigijo naudojimui, jį laikydavo minėtoje teritorijoje. Kai pasirašė su kaltinamuoju susitarimą, šiam paliko automobilio raktelius. Susitarė, kad automobilis bus sutvarkytas iki 2016 m. birželio 16 d. Vėliau atvykęs į servisą ir neradęs E. G., parašė pareiškimą policijai. Automobilio tuo metu nelietė, nes neturėjo raktų. Automobilio raktų neturėjo, kadangi raktelius buvo atidavęs kaltinamajam, kai surašė susitarimą. Kai pirmą kartą atvyko prie savo automobilio, jį apžiūrėjo. Ranka surašytame susitarime (įsipareigojime) surašė, kokia žala padaryta. Nukentėjusysis teigė, jog jis tiksliai nežino, kokios detalės buvo pagrobtos, kadangi nėra specialistas. Su E. G. buvo susitarta, kad jis viską atstatys ir sudės atgal į vietą, todėl nesigilino, kas tiksliai buvo pagrobta. Tuo metu automobilio vidaus detalės nebuvo dingusios, spynelė nebuvo išlaužta. Kai paliko automobilio raktelius, automobilio salono vidus buvo tvarkingas. Į stebulės dangtelius neatkreipė dėmesio. Po kapotu buvo viskas išardyta. Su kaltinamuoju tarėsi dėl variklio tvarkymo. Kaltinamojo prašė, kad sutvarkytų automobilį taip, kaip viskas buvo. Automobilio raktus atgavo ne iš kaltinamojo, o iš kito asmens. Servise, kuriame rado E. G., klausė, kur yra kaltinamasis, tačiau jam buvo atsakyta, jog šis yra dingęs. Išlaužtą automobilio spynelę pamatė tuo metu, kai automobilį apžiūrėjo ekspertas. Atsiėmęs automobilio raktelius, pamatė, kad viduje viskas išplėšyta. Dėl vidaus detalių išplėšimo taip pat norėjo pateikti pretenzijas E. G., tačiau negalėjo jo surasti. E. G. automobilio raktą patikėjo, nes manė, kad jis buvo serviso darbuotojas, pasirašė su E. G. įsipareigojimą. Su E. G. bandė ne kartą susisiekti, tačiau šis telefonu neatsiliepė, siųsti laiškai grįžo neįteikti. Nukentėjusysis teigė, jog automobiliu naudojasi nuo 2015 metų, šis automobilis anksčiau priklausė jo artimiesiems, kuriems už automobilį sumokėjo tiek, kiek nurodyta automobilio prikimo-pardavimo sutartyje. Tą dieną, kai sužinojo, kad su automobiliu kažkas daroma, jokių veiksmų nesiėmė, nes buvo išvykęs.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. Š. parodė, jog apie 07.00 val., atvežęs palikti savo automobilio pas pažįstamą, pamatė, kad kažkas yra daroma R. G. automobiliui, jis buvo pakeltas, greta gulėjo kampinis šlifuoklis. Liudytojas teigė, jog jis žinojo, kad R. G. automobilis buvo sutvarkytas, reikėjo tik padažyti kapotą. Paklausė kaltinamojo, ar šis remontuoja automobilį, o šis atsakė, jog taip. Paskambino R. G. paklausė, ar jis prašė, ko nors remontuoti jo automobilį, o nukentėjusysis pasakė, jog ne. Liudytojas teigė, jog vėliau jam paskambino R. G. ir jie susitarė susitikti, kartu nuvažiavo iki serviso, kuriame R. G. nurodė asmenį, kuris buvo prie jo automobilio. R. G. kažką tarėsi, pasirašė kažkokį lapą. Liudytojas teigė, jog matė, kad buvo išpjautas nukentėjusiojo automobilio katalizatorius. Atidarius automobilio kapotą, matėsi, jog variklis aprinktas, įsidėmėjo, kad ant žemės guli vamzdis. Liudytojas teigė, jog į automobilio salono vidų nežiūrėjo. Serviso savininkas matė, kad liudytojas su nukentėjusiuoju atvažiavo pas kaltinamąjį, buvo šiek tiek nustebęs. Liudytojas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, jog jis lankėsi pas draugus garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), ten padėdavo taisyti automobilius, turėjo raktą nuo garažo. Tuomet jis pastebėjo prie garažo kelis mėnesius stovėjusį pusiau apleistą automobilį BMW, pagalvojo, kad juo niekas nesinaudoja ir nusprendė jį išardyti dalimis. Jis 2016 m. gegužės 15 d., apie 04.00 val., atėjo prie šio automobilio, pakėlė variklio dangtį ir su raktais atsuko kelias metalines detales, kad galėtų prieiti prie katalizatoriaus. Po to pakėlė automobilio priekį ant domkrato ir paėmęs elektrinį šlifuoklį, jo pagalba išpjovė iš automobilio katalizatorių. Vienu metu prie jo buvo priėjęs nepažįstamas vyriškis apie 50-60 metų amžiaus, kuris paklausė, ką jis daro. Vyrui atsakė, kad taiso automobilį ir šis išėjo. Tą pačią dieną išpjautą katalizatorių pridavė į katalizatorių supirktuvę, esančią Liepkalnio g., už jį gavo apie 90 Eur, pridavimo kvito neišsaugojo. Pinigus išleido savo poreikiams, nes tuomet niekur nedirbo, turėjo finansinių sunkumų. Kitą dieną jis vėl buvo atvažiavęs į draugų garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tuomet atėjo vyriškis, kaip suprato, minėto automobilio šeimininkas ir pradėjo aiškintis, kodėl jis išardė automobilį. Jis prisipažino tai padaręs ir žadėjo atlyginti žalą per trumpą laiką, parašė pasižadėjimą, bet to nepadarė, nes neturėjo pinigų. (b. 1. 71)
Ikiteisminio tyrimo metu E. G. taip pat parodė, kad jis prisipažįsta, jog iš automobilio pagrobė tik dalį dalių, kurios išvardintos įtarime. Pagrobtos automobilio dalys yra susijusios su katalizatoriaus vagyste. Automobilio salone jis nebuvo, iš salono ir iš bagažinės nieko nepagrobė, t. y. borto kompiuterio ir jo apdailos dalių negrobė. Salonas buvo užrakintas. Prisipažįsta, kad iš visų įtarime išvardintų dalių pagrobė kolektoriaus termoizoliaciją, kurios vertė 43,81 Eur, oro filtro elementą, kurio vertė 60,77 Eur, oro filtro dangtį, kurio vertė 46,68 Eur, oro filtro korpuso dalį variklio skyriuje, kurio vertė 37,06 Eur, išmetimo kolektorių, kurio vertė 304,28 Eur, termoizoliacinį skydelį, kurio vertė 56,62 Eur, priekinį duslintuvą, kurio vertė 615 Eur, katalizatorių-RG, kurio vertė 269,77 Eur. Visas šias dalis išardė pakėlęs variklio dangtį, kurį rado automobilyje atidarytą, t. y. nevisiškai uždarytą. Į supirktuvę pridavė tik katalizatorių, o kitas paminėtas dalis išėmė tik dėl to, kad galėtų pasiekti ir nuimti katalizatorių. Vėliau kitas nereikalingas dalis išmetė į šiukšlių konteinerį, nes jos jam jokios vertės neturėjo. Jam buvo reikalingas tik katalizatorius. (b. l. 75)
Ikiteisminio tyrimo metu E. G. taip pat parodė, kad prisipažįsta, jog iš automobilio pagrobė tik katalizatorių, kitų dalių nevogė. Jį išėmė per vieną dieną, t. y. tą dieną kai jį prie automobilio pamatė liudytojas, daugiau nieko nevogė. Tą pačią dieną pridavė katalizatorių į katalizatorių supirktuvę. Patvirtinančių dokumentų neturi. Ankščiau yra pridavęs ir kitus savo katalizatorius į supirktuvę, jų nevogė. Galimai vagystės metu minėtame automobilyje sugadino stabilizatorių ir oro kanalą, dėl galinio dangčio spynos sugadinimo neprisipažįsta, nes jos negadino. (b. 1. 78)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį jo dukra J. V. grįžusi iš Anglijos atidavė automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) Paėmęs automobilį jį nuvarė į Naugarduko g. 97, Vilniuje, ir ten remontavo. Automobilis 2016 m. gegužės 13 d. buvo jau suremontuotas, buvo likę tik nudažyti automobilio variklio dangtį. Jam 2016 m. gegužės 15 d., apie 19.00 val., paskambino S. Š. ir pasakė, kad prie jo automobilio BMW 530 kažkas krapštosi. S. Š. sakė, kad asmuo, kažką darantis prie jo automobilio, pasakė, jog remontuoja automobilį. R. G. teigė, jog jis automobilio tuo metu jau neberemontavo. Kartu su S. Š. 2016 m. gegužės 16 d. atvyko prie automobilio ir pamatė, kad yra nupjauta automobilio vamzdžio išmetimo dalis, kurioje buvo katalizatorius ir kolektorius, po variklio gaubtu nurinktos variklio plastmasinės apsaugos, ortakiai (oro pasiurbimo sistemos detalės), nupjauti įvairūs vamzdeliai, dingo įvairios veržlės. Pamatę, kad yra dingusios automobilio detalės su S. Š. nuėjo priešais automobilį esantį garažą, kuriame asmenys remontuoja automobilius ir kuriame S. Š. teigimu dirba asmuo paėmęs automobilio detales. Garaže S. Š. parodė E. G., kuris 2016 m. gegužės 13 d. kažką darė automobiliui. E. G. prisipažino, kad nuo automobilio paėmė detales ir nupjovė išmetimo vamzdžio dalį, kurioje buvo katalizatorius ir kolektorius. Paklausus, kur jis padėjo paimtas detales, E. G. atsakė, kad jų jau nebėra. Su E. G. buvo surašytas įsipareigojimas, kuriame E. G. iki 2016 m. birželio 10 d. įsipareigojo suremontuoti automobilį. Automobilis buvo paliktas prie garažo, kuriame dirbo E. G.. R. G. nurodė, jog 2016 m. birželio 2 d. išsiuntė laišką E. G., kuriame perspėjo jį apie ketinimą pranešti apie įvykį policijai, tačiau E. G. laiško neatsiėmė pašte. Nukentėjusysis teigė, kad jis 2016 m. birželio 6 d. nuvyko prie anksčiau minėto garažo, kuriame dirbo E. G.. Nuvykęs prie garažo pamatė, kad automobilis nesuremontuotas ir jis tokios pat būklės, kokį paliko 2016 m. gegužės 16 d. Užėjus į garažą jame buvę darbuotojai pasakė, kad E. G. yra apie savaitę dingęs ir jie jo nematė. Tuomet suprato, kad E. G. jį apgavo ir parašė pareiškimą policijoje. Apklausos metu nukentėjusysis aiškino, kad tiksliai nežino, kas yra dingę iš automobilio, gali būti dingę daugiau daiktų, nei anksčiau minėjo. (b. 1. 6)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. G. taip pat parodė, kad jo buvęs žentas M. V., kiek jam žinoma, yra išvykęs gyventi į Tailandą, jo jokių kontaktų neturi. Santykių su juo nepalaiko. Jis jam yra surašęs automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) pardavimo sutartį, bet automobilio neįregistravo savo vardu, kadangi automobilis buvo remontuojamas ir nevažiuojantis, bet buvo suremontuotas ir liko tik nudažyti kapotą. Pagrobtų dalių kainą jis nustatė kartu su pažįstamu darbuotoju iš automobilių serviso, kuris apžiūrėjo automobilį, jam padaryta 3500 Eur žala. Tai bendra suma už pavogtas dalis ir remonto darbus, kuriuos reikės atlikti. (b. 1. 8)
Šalies argumentai
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. G. taip pat parodė, kad jis savo pareiškime nurodė, jog po tiriamo vagystės įvykio aptiko, kad automobilyje nupjautas ir pavogtas išmetimo vamzdis su katalizatoriumi, nuardyta ir pagrobta variklio apsauga, esanti automobilio priekyje po variklio dangčiu, pavogtas kolektorius (šalia variklio), nuimtos ir pavogtos oro pasiurbimo sistemos detalės ir vamzdeliai (šalia variklio), pavogtos ir smulkios variklio komplektuojančios detalės, kurių pavadinimų jis nežino. Papildomai paaiškino, kad taip pat po vagystės, nuimant katalizatorių, nepataisomai buvo apgadintas ratų stabilizatorius (apačioje tarp priekinių ratų). Taip pat iš automobilio salono įvykio metu buvo pagrobtas originalus BMW borto kompiuteris su apdaila ir šio kompiuterio navigacinis blokas (kuris buvo įmontuotas bagažinėje). Apie borto kompiuterio vagystę pareiškime neminėjo, nes galvojo, kad viskas bus užfiksuota apžiūrint automobilį. Apžiūrai pasamdė nepriklausomą ekspertą, kuris kartu apžiūrėjo automobilį ir nustatė, kokių dalių automobilyje trūksta po vagystės ir sudarė jų sąrašą bei įvertino, kiek jos kainuoja. Nukentėjusysis prašė vadovautis vertinimo išvada ir detalių kainomis, kurios joje nurodytos. Sąraše paminėtas stabilizatorius yra nepavogtas, bet nepataisomai sugadintas. (b. l. 9)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. Š. parodė, kad 2016 m. gegužės 15 d., apie 06.30 val., atvažiavo į uždarą teritoriją, esančią Naugarduko g. 97, Vilniuje, taisyti savo automobilio. Ten buvo susitaręs su meistru, kad jam paliks savo automobilį. Nuvažiavęs prie meistro garažo, prie gretimo garažo pamatė stovintį draugo R. G. automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis buvo pakeltas ant hidraulinio domkrato, o po automobiliu buvo padėtas kampinis šlifuoklis, prijungtas prie laido. Laidas ėjo į garažą pro pravertas duris. S. Š. teigė, jog matė, kaip iš garažo išėjo nepažįstamas asmuo, kurį jis matė pirmą kartą. Šio asmens paklausė, ar jis taiso R. G. automobilį, o šis pasakė, kad R. G. jo paprašė pataisyti. Liudytojas žinojo, kad R. G. jau yra pataisęs anksčiau minėtą automobilį ir jam yra likę tik nudažyti variklio dangtį, todėl 2016 n. gegužės 15 d., apie 19.00 val., jis paskambino R. G. ir jo paklausė, ar jis dar vis taiso savo automobilį, jis pasakė, kad ne. R. G. papasakojo anksčiau minėtas aplinkybes ir tuo jie pokalbį baigė. Jis 2016 m. gegužės 16 d., apie 12.00 val., su R. G. nuvyko į Naugarduko g. 97. Apžiūrėjo R. G. automobilį ir pamatė, jog yra nupjauta išmetimo vamzdžio dalis, kurioje yra katalizatorius, matė, kad trūksta dalių automobilio variklio skyriuje, kokių dalių jis nežino, nes nenusimano apie automobilių variklius. Tuomet R. G. parodė garažą, prie kurio stovėjo jo automobilis. Kai užėjo į garažą S. Š. jam parodė asmenį, kuris 2016 m. gegužės 15 d. sakė, kad remontuoja automobilį. (b. 1. 15)
Iš R. G. pareiškimo matyti, kad 2015 m. gegužės 16 d. Naugarduko g. 97, pastato kieme, sulaikė E. G., gyvenantį Žiogų g. 19, Vilniuje, kuris tuo metu ardė automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo nurodytoje vietoje prie R. G. individualios įmonės „Romlirus“ dirbtuvių. Įvykio vietoje E. G. gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašinėjo dėl padarytos žalos, prašė nekviesti policijos ir žadėjo savo lėšomis ir jėgomis sukomplektuoti bei suremontuoti automobilį iki jo buvusios techninės būklės arba atlyginti padarytą materialinę žalą. E. G. žodžiais ir pažadais buvo patikėta bei geranoriškai sutikta palaukti iki bus suremontuotas automobilis arba piniginėmis lėšomis kompensuota padaryta žala. Įvykio vietoje E. G. savo ranka laisva forma parašė įsipareigojimą, kuriame prisipažino išardęs automobilį BMW 530 ir įsipareigojo suremontuoti jį bei perduoti iki 2015 m. birželio 10 d. Padarytą žalą abipusiu sutarimu įvertino trimis tūkstančiais penkiais šimtais eurų. E. G. pasirašytame įsipareigojime nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas Žiogų g. 19, Vilniuje. Pokalbio metu dalyvavo liudininkas – S. Š.. Praėjus penkiolikai dienų po įvykio, matant, kad jokių veiksmų E. G. nesiima, buvo nuspręsta E. G. pasiųsti laišką registruotu paštu su perspėjimu apie ketinimą pranešti apie įvykį policijai ir perduoti jį teismui. Automobilio remonto darbai iki šiol nepradėti. Padaryta žala – nupjautas išmetimo vamzdis su katalizatoriumi, nuardyta variklio apsauga, nuimtos oro pasiurbimo sistemos detalės, vamzdeliai ir daugiau įvairių variklio komplektuojančių smulkių detalų. Kartu su E. G. padarytą žalą įvertino 3500 Eur. (b. l. 1)
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. G. pateikė 2016 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pardavėjas M. V. parduoda, o pirkėjas R. G. perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę BMW 530 D, v. n. (duomenys neskelbtini) spalva raudona, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo 5000 Eur. (b. l. 16-17)
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Katalizator.lt“ buhalterė L. S. pateikė katalizatorių, kuriuos pridavė E. G., sąrašą. (b. l. 18-19)
Iš objekto apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilio priekiniame bamperyje trūksta apdailos juostos, taip pat apačioje esančių grotelių. Automobilio variklio dangtyje trūksta radiatoriaus aušinimo grotelių bei apvalaus BMW logotipo. Atidarius variklio skyriaus dangtį, variklio skyriuje matomas oro įsiurbimo vamzdis, ant kurio trūksta oro įsiurbimo žarnos. Taip pat matosi likusi oro įsiurbimo sistemos plastikinė dalis. Be to, matoma, kad trūksta oro filtro bei jį laikančio plastikinio korpuso. Apžiūros metu nustatyta, jog yra nulaužtas priekinių radiatoriaus aušinimo grotelių korpusas, trūksta šalia tepalo matuoklės esančios plastikinės variklio dangtelio apdailos dalies. Atidarius variklio dangtį matosi, jog ant jo trūksta variklio skyriaus dangčio garso izoliacijos. (b. l. 22-24)
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. G. pateikė Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. N160903, kurioje VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pateikė duomenis apie 2016 m. rugsėjo 23 d. atliktą transporto priemonės BMW 530 D, v. n. (duomenys neskelbtini) bei jos dalių vertinimą. (b. l. 25-61)
Iš 2016 m. gegužės 16 d. įsipareigojimo turinio matyti, kad jame yra užfiksuota, jog E. G. išardė automobilį BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) Buvo nupjauta duslintuvo dalis, katalizatoriaus dalys, nuardytos variklio dalys. E. G. įsipareigojo sutvarkyti ir atiduoti automobilį šeimininkui iki 2016 m. birželio 10 d. (b. l. 4)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog E. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
Pats E. G. prisipažino, jog jis 2016 m. gegužės 15 d. naktį pagrobė R. G. priklausančio automobilio detales, t. y. jis pagrobė keturis stebulės dangtelius, kolektoriaus termoizoliaciją, oro filtro elementą, oro filtro dangtį, oro filtro korpuso dalį variklio skyriuje, išmetimo kolektorių, termoizoliacinį skydelį, priekinį duslintuvą, katalizatorių-RG, taip pat jis grobdamas svetimą turtą sugadino nukentėjusiajam priklausančio automobilio dešinįjį oro kanalą bei stabilizatorių. Automobilį ardė tamsiu paros metu, kadangi nenorėjo, kad jį pastebėtų pašaliniai asmenys. Teismas pažymi, jog toks kaltinamojo teiginys akivaizdžiai patvirtina faktą, kad jis suvokė, jog daro nusikalstamas veikas, t. y. grobia svetimą turtą ir atlikdamas tokius veiksmus jį gadina. Pastebėtina, jog faktas, kad dalį pagrobtų daiktų kaltinamasis išmetė, nekeičia jo veiksmų teisinio vertinimo. Nusikaltimo padarymo faktą bei E. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Faktą, kad E. G. 2016 m. gegužės 15 d. ardė nukentėjusiajam priklausantį automobilį patvirtina liudytojo S. Š. parodymai, iš kurių matyti, jog jis matė, kaip E. G. 2016 m. gegužės 15 d., apie 06.30 val., kažką darė prie nukentėjusiojo automobilio, kuris tuo metu buvo pakeltas domkratu, prie jo buvo kampinis šlifuoklis. Paklausus, ką E. G. daro, jis nurodė, jog remontuoja automobilį. Taip pat liudytojo parodymai patvirtina, kad kitą dieną kartu su R. G. atvykus prie automobilio ir jį apžiūrėjus buvo pastebėta, jog trūksta šio automobilio variklio detalių, buvo nupjauta išmetimo vamzdžio dalis. Liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis žinojo, jog R. G. automobilio 2016 m. gegužės 15 d. remontuoti nereikėjo, kadangi jis jau buvo suremontuotas, be to, 2016 m. gegužės 15 d. paskambinus R. G. šis patvirtino, kad nieko neprašė remontuoti jam priklausančio automobilio. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog S. Š. jį informavo, kad kažkoks asmuo neva remontuoja jo automobilį, o 2016 m. gegužės 16 d. su liudytoju nuvykęs prie automobilio pamatė, kad yra nurinktos šio automobilio variklio dalys. S. Š. nurodė, kad būtent E. G. kažką darė prie jam priklausančio automobilio. E. G. prisipažino, jog pagrobė ir apgadino automobilio detales, su E. G. buvo pasirašytas įsipareigojimas dėl žalos atlyginimo. Faktą, jog buvo pagrobtos automobilio variklio detalės bei buvo apgadintas automobilis, patvirtina ir apžiūros protokole, 2016 m. gegužės 16 d. įsipareigojime užfiksuoti duomenys. Taigi aptartų įrodymų visuma be jokių abejonių patvirtina, kad E. G. pagrobė automobilio BMW 530, v. n. (duomenys neskelbtini) keturis stebulės dangtelius, kolektoriaus termoizoliaciją, oro filtro elementą, oro filtro dangtį, oro filtro korpuso dalį variklio skyriuje, išmetimo kolektorių, termoizoliacinį skydelį, priekinį duslintuvą, katalizatorių-RG, grobdamas šį turtą sugadino dešinįjį oro kanalą bei stabilizatorių.
E. G. buvo kaltinamas ir tuo, jog pagrobė prietaisų skydelio centrinės dalies dekoratyvinį antdėklą, monitoriaus korpusą, borto monitoriaus apdailą, navigacinės sistemos valdymo bloką, ventiliatorių, užuolaidą nuo saulės, įdedamas grindis, kompaktinių diskų keitiklį, taip pat jis buvo kaltinamas tuo, jog sugadino galinio dangčio spyną. Pats E. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, jog pagrobė minėtus daiktus bei sugadino automobilio galinio dangčio spyną. Tokių kaltinamojo teiginių nepaneigia jokie byloje surinkti įrodymai. Kaip jau minėta, tiek nukentėjusysis R. G., tiek liudytojas S. Š. nurodė, jog 2016 m. gegužės 16 d. buvo nustatyta, kad buvo pagrobtos automobilio variklio detalės, taip pat šis automobilis buvo apgadintas. Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad žala, kuri buvo padaryta, yra nurodyta 2016 m. gegužės 16 d. surašytame įsipareigojime, jis su kaltinamuoju tarėsi dėl variklio tvarkymo, o faktą, kad yra sugadinta automobilio galinio dangčio spynelė bei išplėšytos salono detalės, pastebėjo tik atsiėmęs automobilį. Iš 2016 m. gegužės 16 d. surašytos įsipareigojimo turinio matyti, kad E. G. pripažino, jog nupjovė automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) duslintuvo dalis su katalizatoriumi, nuardė variklio detales. Taigi nukentėjusiojo parodymai bei įsipareigojime užfiksuoti duomenys leidžia teigti, kad 2016 m. gegužės 16 d. nukentėjusysis neturėjo kaltinamajam pretenzijų dėl detalių, kurios buvo automobilio viduje pagrobimo, spynelės apgadinimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra įrodyta, jog E. G. 2016 m. gegužės 16 d. buvo perduoti nukentėjusiajam priklausančio automobilio rakteliai. Šį faktą pripažino pats kaltinamasis, jį nurodė ir nukentėjusysis R. G.. Taigi, įvertinus aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog nepasitvirtino kaltinimo dalis, kad E. G. pagrobė prietaisų skydelio centrinės dalies dekoratyvinį antdėklą, monitoriaus korpusą, borto monitoriaus apdailą, navigacinės sistemos valdymo bloką, ventiliatorių, užuolaidą nuo saulės, įdedamas grindis, kompaktinių diskų keitiklį, taip pat sugadino galinio dangčio spyną. Pažymėtina, jog byloje nėra paneigta reali tikimybė, kad minėtą turtą galėjo pagrobti kiti asmenys. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie be jokių pagrįstų abejonių galėtų patvirtinti, kad E. G. iš automobilio salono (įsibrovęs į automobilio vidų) 2016 m. gegužės 15 d. ar vėliau būtų pagrobęs nurodytą turtą, būtų sugadinęs automobilio spynelę. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog E. G. nuo 2016 m. gegužės 16 d. turėjo automobilio raktelius, todėl jam nebuvo jokio tikslo gadinti šio automobilio galinio dangčio spynos. Automobilio galinio dangčio spynos sugadinimo faktas leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų į automobilį galėjo įsibrauti ir jame buvusius daiktus pagrobti kiti asmenys.
Teismas konstatuoja, jog dalies daiktų pagrobimo pašalinimas iš kaltinimo, E. G. veiksmų kvalifikavimui šiuo atveju reikšmės neturi, kaltinamojo nusikalstami veiksmai vis tiek kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu teigtina, kad konstatavus, jog E. G. nesugadino automobilio galinio dangčio spynos, jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį, kadangi jo sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis).
E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas E. G. bausmes atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad E. G. anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas. Teismas mano, jog aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad E. G. už jo padarytas nusikalstamas veikas tikslingiausia skirti laisvės apribojimo bausmes, nustatant jam įpareigojimus, t. y. įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas) ir įpareigojimą tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 7 dalis), kurie užtikrintų tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo (civilinio ieškovo), tiek visuomenės interesų įgyvendinimą. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu E. G. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu. E. G. skiriamų laisvės apribojimo bausmių dydžiai nustatytini artimi Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytam šios bausmės vidurkiui. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
E. G. paskirtosios bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. G. pareiškė 4290 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nukentėjusysis prašė priteisti 3500 Eur turtinei žalai ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat 140 Eur, kuriuos jis sumokėjo už turto vertinimą, bei 50 Eur, kurie buvo sumokėti nukentėjusiojo atstovui baudžiamajame procese. R. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
R. G. iš E. G. priteistina pagrobtų ir sugadintų automobilio detalių vertė, taip pat pinigų suma sumokėta VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ už automobilio vertinimą, t. y. 1773,27 Eur. Toks nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydis yra pagrįstas byloje esančioje sąskaitos faktūros kopijoje, kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje užfiksuotais duomenimis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam R. G. dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, sugadinant bei pagrobiant jam priklausantį turtą, kilo nepatogumų, jis patyrė stresą, jautė nerimą, turėjo dalyvauti baudžiamajame procese, tvarkyti reikalus, susijusius su nusikaltimais sukeltų padarinių šalinimu. Teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį, kuri šiuo metu nukentėjusiajam nėra atlyginta, taip pat į tai, jog kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Įvertinęs aptartas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog R. G. iš kaltinamojo priteistina 600 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš pateiktos pinigų priėmimo kvito kopijos, nukentėjusysis už jam suteiktas paslaugas advokatui sumokėjo 50 Eur. Taigi nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai jam turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.
E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams;
padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. G. paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. G. R. G. priteisti 1773,27 Eur turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš E. G. R. G. priteisti 50 Eur turėtoms advokato išlaidoms atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. G. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.