Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-113/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-08-30
Bylos Nr.
1-13-113/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valentinas Janonis
Nukentėjusysis
A. G., A. K., L. K.
Kaltinamasis
I. R., Š. S.
Advokatai
Daiva Rocevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-113/2011
Ikiteisminio tyrimo Nr. 94-1-00437-08
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.14.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Alicijai Petkevičiūtei,nukentėjusiesiems A. G., A. K., L. K.,gynėjams advokatams Daivai Rocevičienei, Juozapui Surbliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas-9 klasės, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas - 2006-05-19 pagal LR BK 178 str. 2 d., 3 d. – laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., 2006-09-26 pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., 2007-11-12 Šilutės r. apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, , 2009 04 28 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metamas, teistumas neišnykęs kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 181 str. 2 d. ir 181 str. 1 d.

Š. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2009 04 28 pagal BK 178 str. 2 d. 30 MGL bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. 2007 metų rudenį, tiksliau mėnuo, data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Šilutėje, Žalgirio g., prie namo Nr. 13, atvirosios vagystės būdu pagrobė svetimą turtą – A. K. mobi­liojo ryšio telefoną „NOKIA N95" su papildymo kortele „LABAS", padarė nukentėjusiajam A. K. 1005 litų turtinę žalą.

Be to, I. R. ir Š. S. 2007 metų lapkričio mėnesį, Šilutės mieste, Laisvės kv. prie namo Nr. 6, veikdami bendrinin­kų grupe, pavartodami fizinį smurtą – Š. S. laikant nukentėjusiojo rankas, tuo atimant galimybę jam priešintis, I. R. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė bendros 805 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K800" su papildymo kortele „LABAS", t. y. plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą, padarė nukentėjusiajam A. K. 805 litų turtinę žalą.

Be to, I. R. ir Š. S. veikdami bendrininkų grupe 2008 m. sausio 29 d. apie 22.00 val., Traksėdžių kaime, Šilutės rajono savivaldybėje, viešoje vietoje - Smėlyno gatvėje, ties pastatu Nr. 9, iš chuliganiškų paskatų - dėl mažareikšmės dingsties, pašalinių asmenų akivaiz­doje, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra bendrai veikdami grupe, užpuolė gatve besinešantį malkas A. G. ir be pagrindo kaltindami jį malkų vagystėmis, tyčia sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. G. į įvairias kūno vietas, sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, I. R. iš nenustatytos markės pistoleto tyčia šovė į A. G., padarė jam kairės šlaunies šautinę žaizdą. Tuo padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, I. R., veikdamas bendrininkų grupe su T. L., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusį pavartoti fizinį smurtą, ir pavartodamas psichi­nę prievartą 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ salėje, (duomenys neskelbtini), grasindamas su­mušti bei, vartodamas psichinę prievartą, pareikalavo nukentėjusiojo A. K. perduoti jam ir T. L. 3000 litų. Nukentėjusysis A. K., bijodamas grasinimų ir galimo smurto pavartojimo, per tris kartus Šilutėje I. R. ir T. L. perdavė jų reikalaujamus 3000 litų – Lietuvininkų gatvėje prie banko „Snoras" – 1725 litus, Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame sporto klube „Dragas" – 1000 litų ir Vytauto gatvėje prie baro „Gilija" – 275 litus.

Be to, I. R., veikdamas bendrininkų grupe su T. L., prievartavo turtą, tai yra neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, prieš nukentėjusį panaudodamas psichinę prievartą ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą. 2008 m. balandžio 29 d., apie 22.00 val. Šilutėje, Vytauto gatvėje prie namo Nr. 29, grasindamas jį sumušti bei vartodamas psichi­nę prievartą, pareikalavo nukentėjusiojo A. K. perduoti jam ir T. L. 3000 litų ir šį reikalavimą tęsė nuolat skambindamas A. K. į jo mobiliojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išreikšdamas grasinimus fiziniu susidorojimu bei iš šių telefonų siųsdamas tokio pat pobūdžio žinutes iki 2008 m. gegužės 1 d. 21.46 val., tai yra iki buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir A. G. sveikatos sutrikdymo 2008 m. sausio 29 d. apie 22 val., Traksėdžių k., Šilutės rajone

Kaltinamieji I. R. ir Š. S. dėl jiems pareikštų kaltinimų kaltais prisipažino. Kaltinamasis I. R. parodė, kad įvykio datos neatsimena, gali būti, kad 2008 metai. Važiavo su Š. S. K. B. vairuojamu automobiliu. Matė A. G. su maišu ant nugaros. Š. S. buvo sakęs, kad A. G. vagia malkas. Pamatę juos stabdantį M. M.. Jiems sustojus, M. M. pasakė, kad A. G. vėl vagia malkas. Jis sėdėjo automobilyje, o Š. išlipęs iš automobilio, kartu su M. M. aiškinosi su A. G.. Jie su A. G. apsistumdė, susimušė. Tada ir jis taip pat išlipo iš automobilio. Muštynės jau buvo pasibaigusios. Pamatęs A. G. su pagaliu rankoje, pagalvojęs, jog jis puls, todėl, paėmęs revolverį nuo galinės automobilio sėdynės, šovė A. G. į koją. Netikėjo, kad jį sužalos. Ginklas buvo K. B., galvojo, kad ginkle yra garsinės kulkos. Kas ir kiek smūgių sudavė A. G., neatsimena. Po šūvio jie įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Matė, kad A. G. po šūvio atsistojo, susirinko malkas ir ėjo toliau. Jis nesuprato, kad į jį pataikė. Tai supratęs atvykus policijai.

Kaltinamasis Š. S. paaiškino, kad važiavo jo automobiliu su K. B. ir I., automobilį vairavo K. B., nes jis tuo metu vairuotojo teisių neturėjo. Jis sėdėjo šalia vairuotojo, I. – gale. Pamatęs A. G., paprašęs sustoti, nes žinojo, kad jis vagia malkas, taip žmonės kaime šnekėjo. Iš jo namų dingdavo malkos, bet A. G. bevagiant nepagavo. Išlipęs iš automobilio, paklausęs iš kur gavo malkas. A. G. pasakė, kad malkas jam kažkas davė. Jis nepatikėjęs, todėl kartu su M. M. mušė A. G. suduodami smūgius kumščiais ir kojomis. Neatsimena kur trenkęs, gal į krūtinę. Sudavęs ne vieną smūgį, nuo patirtų smūgių A. G. buvo nugriuvęs. Kur buvo I. R., neatsimena. Vairuotojas nebuvo išlipęs, jis automobilyje sėdėjo. Šovė I. Jis to nematė, bet suprato, kad šovė I. R.. Klausęs, kieno pistoletas, sakė, kad K. B.. K. B. sakė, kad ten dujinis pistoletas. Po šūvio atsisukęs matė, kad A. G. stovėjo, užsidėjęs ant nugaros maišą su malkomis, nuėjo namų link.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad buvo sode pas draugą, ėjęs namo, nešėsi malkas, buvo jau tamsu. Privažiavo automobilis, klausė iš kur nešąs malkas. Malkas nešęs baltame maiše. Atsirado ir netoli gyvenantis M. M.. Kas yra maiše, tikrino Š. S.. Jis pasipiktino tokiu Š. S. elgesiu, pasakęs, kad malkas davė draugas. Jiems nepatikėjus, kilo konfliktas. Jį mušė be jokių įrankių. Patyrė porą smūgių suduotų rankomis ir kojomis. Į veidą smūgių negavo, sąmonės neprarado. Nuo smūgių ant žemės buvo nukritęs 1 ar 2 kartus. Nematė kas šovė. Konflikto metu kažkiek malkų iškrito iš maišo, jų specialiai niekas neišmėtė. Kai rinko malkas, kaltinamieji galėjo manyti, kad jas norėjo mesti į automobilį. Sakęs, kad to dalyko ramiai nepaliks ir tai galėjo nuskambėti kaip grasinimas. Negali pasakyti kas konkrečiai mušė. Ar jį mušė ir M. M. negali pasakyti. Šilutės ligoninėje gydėsi 7-10 dienų. Įvykio metu buvo išgėręs. Jei nebūtų šautinės žaizdos, nebūtų kreipęsis į policiją. Nei vienam iš kaltinamųjų pretenzijų neturi, Š. S. jo atsiprašė, atsilygino.

Liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, pradinėje mokykloje mokėsi vienoje klasėje. Įvykio dieną remontavo kaimyno automobilį, ėjo į namus po darbo. Buvo tamsu, nieko nesimatė. Girdėjo, kad kažkas šūkauja. A. G. – jo kaimynas, gyvena per du namus. Pačioje įvykio vietoje nebuvo, ėjo pro šalį. Kažkas buvo dėl malkų vagystės, su A. G. kalbėjo tėvas. Su I. R. seniai susipykęs ir su juo nebendravo.

Liudytojas A. Š. parodė, kad yra pažįstamas su A., kartu dirbo. Jis atėjęs pas jį į sodą, prašė malkų, buvo blaivus. Paėmęs malkas, A. išėjo. A. vėliau sutiko po mėnesio laiko. Sakė, kad gulėjo ligoninėje, nes einant su malkomis, jį užpuolė, sumušė, peršovė koją. Nesupratęs, kodėl A. užpuolė. Apie įvykį detaliau A. neklausinėjo.

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad įvykio vieta yra Smėlyno gatvėje, prie namo Nr. 9. Tai leidžia teigti, kad nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamieji I. R. ir Š. S. dėl mažareikšmio preteksto, nebūdami įsitikinę, jog A. G. gabena vogtas malkas, gyvenvietėje, tamsiu paros metu elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. Smurto pavartojimo prieš A. G. faktą patvirtina ne tik kaltinamojo Š. S. bei nukentėjusiojo A. G. parodymai, bet ir specialisto išvados Nr. G 610/08 (03) duomenys (b.l. 34-35 t.1). Iš jų matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, krūtinėje, muštinė žaizda viršugalvyje ir tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu I. R. ir Š. S. veika buvo kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1d., o I. R. veika dar ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. BK 284 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties vienas iš objektyviųjų požymių yra įžūlus elgesys, kuris pasireiškia ir fizinio smurto pavartojimu prieš kitą žmogų, todėl nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas pažeidžiant viešąją tvarką, atskirai neinkriminuotinas, nes šiuos veiksmus apima BK 284 str. 1 d. numatyta norma.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. R. atlikdamas chuliganiškus veiksmus nukentėjusiajam A. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, šaudamas į jį iš byloje nenustatyto ginklo. Kad A. G. buvo padaryta šautinė žaizda patvirtina specialisto išvada (t.1, b.l. 34-35), kurioje konstatuota, kad įvykio metu A. G. buvo padaryta kairės šlaunies šautinė žaizda. Tai patvirtina ir Daiktų pateikimo bei apžiūros protokolų duomenys. Iš jų matyti, kad 2008-01-30 A. G. pateiktose sportinių kelnių klešnėse vienodame lygyje yra įplėšimai (t.1, b.l. 47-51).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamojo I. R. teiginį, jog jis šovė į nukentėjusįjį, norėdamas apsiginti nuo galimo A. G. užpuolimo. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad jis tyčia, dėl chuliganiškų paskatų šovė į A. G., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Gintis I. R. nebuvo jokios būtinybės. I. R. veika kvalifikuotina ir pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 138 straipsnio 2 d. 8 p. Š. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 1221,70 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 42-43 t. 1), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktomis pažymomis, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6. 263 str. 2 d. Nukentėjusysis A. G. sužalotas tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų I. R. ir Š. S. veiksmais, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Padaryta žala iš abiejų kaltinamųjų priteistina solidariai.

Dėl nukentėjusiojo A. K. turto – telefonų grobimo

Kaltinamasis I. R. parodė, kad su A. K. buvo pažįstami, draugai nebuvo, tačiau turėjo bendrų draugų. Dėl telefono „Nokia“ negali nieko paaiškinti, nukentėjusysis jį apkalba, nes jis neatliko jokių veiksmų.

„Sony Ericsson“ telefoną iš A. K. nusipirko. Su A. K. susitiko prie įėjimo į kazino. Jie pasikalbėjo, A. K. siūlė kitą telefoną, bet jis pasakęs, kad jam patinka „Sony Ericsson“ telefonas. A. K. atsakė, kad negali šio telefono parduoti, bet už jo pasiūlytus 200 Lt, sutiko jį parduoti. Tuo metu pinigų neturėjo, todėl susitarė, kad pinigus atiduos vėliau. Š. S. tuo metu kartu nebuvo. A. K. tą telefoną jam pats pardavė, bet taip gavosi, kad neatidavė jam pinigų. Dėl to A. K. reiškia pretenzijas ir jį apkalba. Pinigus turėjo atiduoti lyg tai per savaitę, bet neatidavė, nes jo nesutiko. Iš A. K. įsigytą telefoną pardavė už 260 Lt. Pinigus A. K. už telefoną planavo atiduoti jį sutikęs.

Kaltinamasis Š. S. parodė, kad A. K. žinojo iš matymo, žinojo jo vardą, pasisveikindavo su juo. Su A. K. turėjo bendrų draugų. A. K. jį apkalba, kokiu tikslu – nežino. Kažkada turėjo kažkokį ginčą.

„Sony Ericsson“ telefono neištraukęs, kaltinimą neigia. Tą telefoną iš A. K. I. R. pirko, yra liudininkas Benas, tik pavardės neatsimena. Nežino kur tas telefonas buvo perkamas, tai sužinojęs, kai apklausinėjo jį tyrėjai. Laisvės kvartale tuo metu nebuvo, todėl negali nieko paaiškinti dėl to telefono pirkimo.

Nukentėjusysis A. K., paaiškindamas, kad nelabai prisimena savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas teisme, parodė, einant iš mokyklos, privažiavo automobilis. Išlipęs iš jo I. R.. Automobilyje sėdėjo jo žmona. Neprisimenąs kelintoje klasėje tuo metu mokėsi. Priėjęs I. R. pareikalavo parodyti, kokį telefoną turįs. Atsakius, kad nerodys, I. R. paskambino į jo numerį ir, telefonui suskambėjus, pats ištraukė iš jo kelnių kišenės telefoną „NOKIA“. Manąs, kad I. R. jo telefono numerį sužinojo iš draugų, nes jis pats jam neskambinęs ir nėra davęs savo telefono numerio. Išėmęs kortelę, I. R. ją sulaužė ir išmetė, pasakė, kad jau galįs eiti namo. Už telefoną mokėjęs 1000 Lt, pirko iš draugo. Tuo metu toks telefonas parduotuvėje kainavo 2000 Lt. Ištraukdamas telefoną, I. R. pasakęs, kad pasiima telefoną todėl, kad melavęs, jog neturi telefono. Paimdamas telefoną I. R. jam negrasino. Jo išsigando, nes iš kalbų, iš draugų žinojo, kad jis nusikaltėlis, teistas.

Po 1-3 mėnesių, mieste sutiko abu kaltinamuosius. Š. S. jam užlaužė rankas, o I. R. ištraukė „Sony Ericsson“ telefoną. Neaiškino, kodėl atiminėja telefoną. Telefonas buvo dešinėje kelnių kišenėje. Ištraukę telefoną nuėjo, nieko nepaaiškinę. Kai pavogė „NOKIA“ telefoną, mamai sakęs, kad pardavė ir ji jam davė telefoną „Sony Ericsson“. Pinigų neprašė. O kai prarado ir „Sony Ericsson“ telefoną, motinai sakęs, kad telefoną pametęs. Apie tai, kad telefonai iš jo buvo pagrobti tėvams nesakė, nes jam buvo prigrasinta apie tai niekam nepasakoti.

Nukentėjusioji L. K. apklausta teisme parodė, kad gyvena viena su sūnumi, vyras kartu negyvena. Sūnus turėjo telefoną, bet sakė, kad pametė. Jis turėjo motorolerį, jį pardavė, pinigai liko jam. Jo pinigų nekontroliuodavo. Sūnus buvo pasikeitęs, tapo uždaresnis, dar kaimynas pasakė, kad sporto klube prie jos sūnaus prieina tamsus vaikinas ir daug žmonių jį apsupa. Pradėjo sūnaus klausinėti, bet jis nieko jai nesakė. Tėvas sūnumi nesirūpina. Jos įmonės veikla – šakočių gamyba. Ji nėra turtinga, bet gyvena neblogai. Sūnus turėjo pinigų iš parduoto motorolerio, skolinosi iš draugų, o kai niekas nebeskolino, man pasakė, kas vyksta. Dėl telefonų dabar nebeatsimena, bet galima tikėti jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ji atidavė 2000 Lt sūnaus draugui R. C.. Sūnus turėdavo pinigų, nes duodavusi ir ji, ir seneliai, be to, jis dirbo ir dabar tebedirba jos įmonėje.

Liudytojas R. C. apklaustas teisme parodė, kad su A. K. buvo kaimynai. Jam skolino pinigus, tačiau A. K. nesakė kam jam reikalingi pinigai. Paskolino 2000 Lt. Jis pats tuo metu mokėsi mokykloje, tačiau po pamokų padėdavo tėvui remontuoti automobilius, taip užsidirbdavo pinigų. Skolindamas pinigus, iš A. K. reikalavo ir palūkanų. Girdėjo, kad A. K. vieną telefoną pametė, kitą pardavė. Jam nebuvo žinoma, kad I. R., su kuriuo jis susitikdavo sporto salėje, iš A. K. atiminėja telefonus. Atrodo, kad siūlęs jam kreiptis į policiją.

Nors kaltinamasis I. R. neigia jam pareikštus kaltinimus dėl svetimo turto grobimo 2007 m. rudenį, Šilutėje prie namo Nr. 13., Žalgirio g. ir prie namo Nr. 6, Laisvės kv., Šilutėje, plėšimo būdu, teigdamas, kad telefoną „Sony Ericsson K800“ nusipirko, o dėl telefono „NOKIA“ nieko nežino, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. K. parodymais, kad šie telefonai iš jo buvo pagrobti, nes jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme sutampa, juose nėra prieštaravimų. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu A. K. buvo Pamario mokyklos moksleivis, o kaltinamasis I. R. amžiumi buvo vyresnis, teistas už padarytą nusikaltimą, kas duoda pagrindo tikėti nukentėjusiojo parodymais, jog jis bijojo kaltinamajam pasipriešinti. Tai, kad A. K. dėl telefonų grobimo nepasisakė motinai, nurodydamas išgalvotas telefonų praradimo aplinkybes tik patvirtina, jog A. K. nebuvo atviras, bijodamas kaltinamojo. I. R. neneigia paties fakto, jog vieną iš kaltinime nurodytų telefonų įsigijo iš A. K.. Jo aiškinimas, kad 800 litų kainuojantį telefoną „Sony Ericsson K800“ nusipirko už 200 Lt, yra nelogiškas. Pirmiausia, už šį telefoną A. K. nebuvo sumokėti pinigai, pats nukentėjusysis nurodė, kad šio telefono parduoti neketino ir I. R. jo nepardavinėjo. Be to, pažymėtina, kad šį telefoną kaltinamasis iš karto pardavė, kaip nurodė pats kaltinamasis, už 260 Lt. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad nukentėjusiojo A. K. turtas – telefonas – buvo pagrobtas I. R. turint savanaudišką motyvą – gauti pinigų, pardavus pagrobtą daiktą.

Nukentėjusysis A. K. apklausiamas teisme parodė, kad ištraukdamas iš kišenės „NOKIA“ telefoną, I. R. jam negrasino ir smurto prieš jį nevartojo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. R. veika dėl telefono „NOKIA“ grobimo ikiteisminio tyrimo nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. kaip plėšimas. BK 180 str. 1 d. numatyta veika padaroma pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti arba atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas ar kiti dispozicijoje nurodyti būdai priemonės yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Kaltinamojo I. R. atlikti veiksmai atitinka atvirosios vagystės požymius. Kaltinamasis I. R., paimdamas nukentėjusiojo telefoną, veikė viešai, žinodamas, kad nukentėjusysis suprato jo nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau šią aplinkybę ignoravo parodydamas savo didesnį įžūlumą ir cinizmą. Kaltinamojo I. R. veika dėl 1005 Lt vertės telefono „NOKIA N95“ grobimo (plėšimo) iš BK 180 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 178 str. 2 d. kaip atviroji vagystė.

Nors kaltinamasis Š. S., neigdamas savo kaltę, apklaustas teisme nurodė, jog kaltinime nurodytoje įvykio vietoje nebuvo ir jokių veiksmų neatliko, tačiau nurodo, kad telefoną „Sony Ericsson“ I. R. ne pagrobė nukentėjusiojo telefoną, o jį nusipirko. Negalėdamas paaiškinti šių aplinkybių, kaltinamasis Š. S. negalėjo nurodyti ir priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis A. K. jį apkalbėjo. Kaip jau nuosprendyje minėta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji I. R. ir Š. S., turėdami išankstinį tikslą pagrobti A. K. telefoną, veikė grupe ir, pavartodami fizinį smurtą – kaltinamajam Š. S. užlaužus nukentėjusiojo rankas, o I. R. ištraukus iš nukentėjusiojo kišenės, plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo 805 Lt vertės telefoną „Sony Ericsson K800“. Kaltinamųjų I. R. ir Š. S. veika kvalifikuotina pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl turto prievartavimo

Kaltinamasis I. R., neigdamas savo kaltę dėl turto prievartavimo, apklaustas teisme, parodė, kad sportuojant klube „Lokys“, atėjo J., paprašė, kad A. K. padėtų susitvarkyti, nes jį kažkas reketuoja, atiminėja pinigus. Už pagalbą pasiūlė pinigų ir jis sutikęs padėti. Iš A. K. už pagalbą pinigus paėmė tik vieną kartą, kai A. buvo su draugu sporto klube ir sakė, kad iš A. reikalauja pinigų pagyvenę žmonės, kurie iš A. K. jau buvo paėmę 5000 Lt. Jų vardų nežinąs. Buvo susitikęs su tais žmonėmis. Tie žmonės patys A. K. buvo atsivežę pas jį į Traksėdžius, sakė, kad jis jiems skolingas už cigaretes, bet A. K. tvirtino, kad tai netiesa. Pasakęs, kad jie atiduotų pinigus A. K.. Pinigus žadėjo A. K. grąžinti per kelias dienas, bet to nepadarė. A. K. vėl pradėjo gaudyti prie mokyklos. Jis atėjo į sporto salę ir pasiskundė, kad tie asmenys vėl reikalauja pinigų. Jam nesuprantama kodėl dabar kaltina jį dėl turto prievartavimo. Į šį reikalą jį įtraukė L. Jis paimdavo pinigus iš A. K.. Jam nežinoma kokius klausimus A. K. sprendė su L. atskirai. Į sporto klubą A. K. atėjo su J., jo pavardės nežino. J. pasakė, kad A. reketuoja, paprašė padėti. Nežino kodėl atėjo prašyti jo pagalbos. Jam už pagalbą pasiūlė pinigų, davė 500 eurų už tai, kad iš reketininkų paimtų 5000 Lt. Gavęs 500 eurų susitarė su reketininkais, kad skolą grąžins. Reketininkų pavardžių jis nežino, jas turėtų žinoti A. Jo vaidmuo toks, kad A. su draugu buvo atėjęs ir prašė jo pagalbos. Manąs, kad iš tikrųjų A. K. jo vardu reketuodavo L. Bendraujant su A. K. L. nebūdavo. Kad L. reketavo A. K., žino pagal jų parodymus. A. K. meluoja sakydamas, kad pas jį ateidavo su L. L. pažinojo, bendravo su juo, kartu sportavo. L. paskui vienas veikė, apgaulės būdu imdavo pinigus iš A. K..

Neprisimenąs datos, kada buvo sulaikytas, galėjo būti 2008-04-29. Buvo sulaikytas kada važiavo su L. pasiimti iš A. K. kažkokią skolą. Jis A. K. neskambino, jam skambino arba rašė SMS L.. Vieną kartą žinutę pasiuntė ir iš jo telefono, nes T. L. telefonas buvo išsikrovęs. Nuvažiavę sulaukė A. K. ir prie parduotuvės su juo pasisveikino. Tuo metu A. K. jam į ranką įdėjo pinigus, matė 500 Lt kupiūrą. Jis nesuprato, kodėl A. K. tuos pinigus įdėjo jam į ranką. Pamatę, kad iš visų pusių link jų bėga nepažįstami žmonės, išsigando ir pabėgo. Tik vėliau suprato, jog tai buvo policijos pareigūnai. Bėgant L. sakęs pinigus išmesti. Pinigus paslėpė prie ežero. Su L. padėjo prie ežero ir pabėgo. Policija jų iš karto nesulaikė, nes pabėgo. Per apklausas suprato, kad L. jį įtraukė į nusikaltimo darymą, todėl policijos pareigūnams parodė, kur yra tie pinigai. Jis asmeniškai A. K. negrasino, iš jo nieko nereikalavo. Tik vėliau suprato, jog L. prašydavo iš A. K. pinigų jo vardu ir A. K. pinigus jam duodavo. Kodėl duodavo, žino tik pats A. K.. Iš A. K. pinigų litais nėra gavęs. Kai L. eidavo pasiimti iš A. K. pinigų, sakydavo, kad čia nuo I., kad reikia tiek ir tiek pinigų. Kai buvo daroma pasala, A. K. turbūt galvojo, kad ir jis dalyvauja, todėl kai sveikinosi pinigus įdavė jam. Kad T. L. imdavo pinigus jo vardu, sakė A. K., kai buvo sulaikytas ir važiuodavo su juo kartu etapais. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra panašūs. Gali būti, kad tyrėja ne visiškai tiksliai užrašė jo parodymus.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2008 metais balandžio mėnesį I. R. su T. L. prašė paskolinti 3000 Lt. Jam atsisakius skolinti pinigus, pradėjo grasinti sumušimu, sužalojimu. I. R. ir T. L. pinigų – 3000 Lt reikalavo ir sporto klube. Bijodamas, kad grasinimai gali būti įvykdyti, T. L. ir I. R. 3000 Lt atidavęs per tris kartus – „Lokyje“ davęs 1000 Lt, kitą kartą davęs 500 eurų, kartu juos išsikeitė į litus. Likusius 275 Lt atidavęs T. L.. Tada jie pasakė, kad gali būti ramus, nieko jam nedarys, niekas prie jo nelįs. Jie turėjo informaciją, kad jo tėvai gerai gyvena. Apie grasinimus niekam nesakė, bijojo net tėvams sakyti, buvo prigrasintas tylėti. Turėjo susitaupęs pinigų, nes pinigų pastoviai duodavo tėvas ir mama. Iš R. pasiskolino 500 eurų, o ne 2000 Lt. Maždaug po mėnesio laiko nuo pinigų sumokėjimo L. ir I. R. kreipėsi dėl sprogmens pagaminimo. Jis nesutikęs tai daryti. Po 2 savaičių I. R. ir T. L. laukė jo prie namų. Jam buvo pasakyta, kad pridaręs jiems daug nuostolių, pareikalavo arba pagaminti bombą, arba sumokėti jiems 3000 Lt. Pasakė, kad įvykužius jų reikalavimą paliks jį ramybėje, prie jo nesikabinės ir jų draugai. Apie tai pasakęs motinai. Ji turėjo pažįstamą policijos pareigūną V. ir kreipėsi į jį. Pareiškime nurodė visus I. R. padarytus nusikaltimus.

Pažymėtus pinigus atvežė kriminalistai, nuvažiavo į Bikuvėnus prie parduotuvės, kriminalistai sėdėjo mašinoje ir stebėjo. Bikuvėnuose gyvena jo seneliai, ta vieta yra apie 30 km nuo Šilutės. Kur pareigūnai sakė, ten ir važiavo. Privažiavęs I. R. paklausė ar turįs pinigus. Pasakęs jam, kad turi ne visus pinigus. I. R. pasakius, kad duotų turimus pinigus, padavęs jam dvi kupiūras po 500 Lt. L. tuo metu sėdėjo automobilyje. Perduodant I. R. pinigus, policijos pareigūnai turėjo jį suimti, bet jis jiems papurškė dujų ir pabėgo. Pareigūnai suėmė vairuotoją D. D.. Su juo jis neturėjo jokių reikalų.

Buvo suimtas ir etapu kartu su I. R. važiavo į teismą. Buvo teisiamas už automobilio vagystę. Vagystę įvykdė po įvykių su I. R.. Važiuojant etapais I. R. jo prašė visą kaltę suversti L. Yra paleistas lygtinai neatlikęs visos bausmės. Teismas paskyrė 2 metus 9 mėnesius, atlikęs 1 metus bausmės. Dabar mokosi suaugusiųjų mokykloje, 12 klasėje. Neprašė I. R. pagalbos, jis meluoja. Su kontrabanda nėra turėjęs jokių reikalų, I. R. viską išsigalvoja.

Nukentėjusiojo A. K. parodymus patvirtina nukentėjusioji L. K.. Ji parodė, kad kreipiausi į pažįstamą kriminalistą V. A., kai sūnus papasakojo apie I. R. padarytus nusikaltimus. Tada sūnui buvo 16 metų. Jis patarė oficialiai kreiptis į policiją. Po pareiškimo parašymo sūnus neidavo į miestą, o kai išėjo, jį sumušė I. R. draugai, liepė atsiimti pareiškimą. I. R. visi bijojo. Girdėjo, kad I. R. iš 15-16 metų vaikinų prievartauja pinigus. Sūnus turėjo pinigų už parduotą motorolerį, skolinosi iš draugų, o kai niekas nebeskolino, jai pasakė, kad yra reketuojamas. V. A. patarė sūnui važiuoti į kaimą, davė dvi jos duotas ir policijoje pažymėtas 500 Lt kupiūras. Pinigų perdavimas turėjo vykti pirmadienį, bet kadangi jos sūnui nuolat skambinėjo, pareigūnų klaususi ką daryti. Jie pasakė, kad išvežtų sūnų į kaimą, kur gyvena jos tėvai. Ji taip ir padariusi. Į Bikuvėnus važiavo kartu su sūnum, automobilį vairavo ji. Važiuojant skambučius atmetinėjusi, o kaime rašiusi SMS žinutes. Kaltinamasis skambinėjo toliau, todėl ir buvo suorganizuotas jo sulaikymas. Į kaimą pareigūnų prašymu buvo atvežtas jos autobusiukas. Reiškia civilinį ieškinį, nes R. C. grąžino sūnaus pasiskolintus 2000 Lt. Prašo priteisti iš I. R. 3000 Lt.

Apklausta teisme liudytoja tyrėja D. F. parodė, kad su kaltinamaisiais teko dirbti tiriant jų padarytas nusikalstamas veikas. Dalyvavo sulaikymo operacijoje Bikuvėnų kaime kartu su pareigūnais D. U., V. A. ir K. B.. Operacijai vadovavo V. A., visi veiksmai buvo suderinti. Asmenų sulaikyti nepavyko, nes I. R., T. L. ir dar vienas asmuo pasipriešino ir pabėgo. Buvo sulaikytas tik vairuotojas D. D.. Pabėgę asmenys buvo sulaikyti tą patį vakarą. Juos apklausinėjo ryte. Nepamena, kokius parodymus davė I. R.. Apklausoje dalyvavo gynėjas. Protokolai buvo spausdinti. Ką nors juose parašyti, kaip teigia I. R., nėra galimybės. I. R. parodė, kur išmetė pinigus.

Apklaustas teisme liudytojas K. B. parodė, kad dirba Šilutės rajono PK, kriminalinėje policijoje, dalyvavo sulaikymo operacijoje Bikuvėnų kaime. Važiavo vienu automobiliu, kaime su D. U. persėdo į autobusiuką. Jame laukė kol V. A. praneš, kad reikia sulaikinėti. V. A. situaciją stebėjo iš toliau. Jam buvo nurodyta sulaikyti I. R., jį žinojo iš matymo. Sulaikė tik vairuotoją, kitų asmenų sulaikyti nepavyko, nes jam į akis pripurškė dujų. Pabėgę asmenys buvo sulaikyti vakare, bet jų sulaikyme jis nedalyvavo.

Apklaustas teisme liudytojas D. U. nurodė tas pačias sulaikymo operacijos aplinkybes. Be to, jis parodė, kad pabėgusius asmenis sulaikė apie 21 val., jau buvo tamsu. I. R. pasiūlė parodyti vietą kur išmetė pinigus. Nuvykus į jo nurodytą vietą rado pažymėtus pinigus. Pokalbio su I. R. metu jis prisipažino kaltu, tačiau vėliau jo nuomonė keitėsi, neigė, kad reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų.

Liudytojas V. A. patvirtino šių liudytojų nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad sulaikymo operacijai vadovavo jis. Į policiją dėl sūnaus reketavimo kreipėsi L. K.. Jos pareiškimą priėmė D. F.. Kadangi nebuvo operatyvinių lėšų pinigus davė L. K.. Jis dvi 500 Lt kupiūras pažymėjo ir padavė A. K.. Bikavėnų kaime I. R. pavyko pabėgti. Dalyvavo jį sulaikant naktį. Ryte I. R. prisipažino kaltu, parodė, kur paslėpė pinigus. Jie buvo rasti Bikavėnų kaimo ganykloje.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų duomenys patvirtina, kad 2008-05-02 I. R. nurodytoje vietoje Šilutės rajono Bikavėnų kaime, pievoje prie tvoros ce­mentinio stulpelio rasti du susukti į ritinėlį ir pažymėti 500 Lt banknotai Nr. AA7543886 ir Nr. AA0601155, kuriuos policijos pareigūnui V. A. pateikė L. K.. (t.1, b.l. 107-116). Šie pinigai grąžinti L. K. (t.1 b.l. 117).

Įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolų duomenys patvirtina, kad 2008-05-02 2.10 val.. Bikavėnų kaime prie parduotuvės, stovėjimo aikštelėje rastas D. D. automobilis „Renault Lagūna" valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad 2008-05-25 A. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6111", SIM kortelę. Pagal į mobilųjį telefoną „Nokia 6111" gautas ir išlikusias SMS žinutes nustatyta, kad 2008-04-11,12,15,16,17,18,29,30 ir 2008-05-01 A. K. buvo nuolat siunčiamos kitų asmenų, A. K. pažymėtų kaip „I. draugelis", „I." ir „I. draugas T.", grasinančio turinio žinutės (t.1, b.l. 141-147).

Visuma byloje surinktų įrodymų leidžia teigti, kad surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis I. R. prievartavo nukentėjusiojo turtą.

BK 181 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: „Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą...“.

Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda.

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobūdžiu. Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Šie psichinės prievartos panaudojimo būdai įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jei panaudojamas bent vienas iš jų. Turto prievartavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu.

Byloje nustatyti duomenys leidžia teigti, kad kaltinamasis I. R., naudodamasis tuo, kad T. L. pasislėpė, nurodo sugalvotas ir jam palankias aplinkybes. Iš Šilutės rajono apylinkės prokuratūros 2008 11 12 nutarimo matyti, kad baudžiamosios bylos tyrimas T. L. atžvilgiu yra atskirtas (b.l. 15-16 t.1). I. R. teiginius, kad iš A. K. tik vieną kartą gavo 500 eurų už suteiktas paslaugas, gindamas jį nuo reketuojančių asmenų, kurių negalėjo nurodyti, o kitais atvejais turtą iš A. K. prievartavo jo vardu T. L., paneigia nukentėjusiojo A. K. ir paties I. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. R. nurodė, kad A. K. pasakęs, jog per jį turi nemalonumų, todėl A. K. jam davė 500 eurų. Vėliau A. K. pasiūlė 3000 Lt už tai, kad I. R. su T. L. toliau jam padėtų. Kadangi jis žadėtų pinigų nesumokėjo, todėl jam skambino ir rašė žinutės. Taip pat aiškino, kad į Bikavėnus su T. L. važiavo atsiimti, būtent tų, jo žadėtų pinigų. Pagarsinus šiuos parodymus, I. R. paaiškino, kad taip nesakęs, o tyrėja neteisingai užrašė jo parodymus, po to, kai jis pasirašė protokolą. Apklausta teisme tyrėja D. F. paaiškino, kad protokolas buvo surašytas laikantis reikalavimų, jokie prierašai jame nebuvo daromi. Be to, apklausos metu dalyvavo kaltinamojo gynėjas, jis protokolą taip pat pasirašė, dėl jo pastabos nebuvo pareikštos. Laikytina, kad kaltinamojo teiginys, jog protokole buvo pakeisti jo parodymai yra I. R. pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ir visą kaltę perkeliant šiuo metu besislapstančiam T. L.. Nukentėjusiojo A. K. parodymai dėl perduotų pinigų kaltinamiesiems šiek tiek skyrėsi, bet dar ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2008 m. spalio 8 d. juos sutikslino. Šiuos parodymus patvirtino ir teisme. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad pirmu atveju jo turtas buvo prievartaujamas jam atsisakius skolinti I. R. ir T. L. 3000 Lt, antru atveju – atsisakius vykdyti I. R. ir T. L. reikalavimą pagaminti sprogmenį. Tai leidžia teigti, kad I. R., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti reikalaujamas pinigų sumas panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas pavartoti fizinį smurtą, jeigu nebus vykdomi jo reikalavimai. Turto prievartavimo kvalifikavimui svarbu, kaip faktines bylos aplinkybes suprato nukentėjusysis. Nukentėjusysis A. K. kaltinamojo I. R. veiksmus suprato kaip neteisėtus ir dėl to kreipėsi į policiją. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl tokių I. R. veiksmų reikalaujant perduoti pinigus, jis jautė psichologinį spaudimą, baimę. Šie grasinimai buvo realūs, nes būdamas labai jauno amžiaus žinojo I. R. kaip fiziškai stiprų, teistą asmenį, galintį realizuoti savo grasinimus. Veikos kvalifikacijai neturi reikšmės kaltinamojo tikslas ir motyvas, nes jie nėra BK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamo sudėties privalomi objektyvieji požymiai. Byloje teismo nustatyti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad I. R. turto prievartavimą įvykdė tiesiogine tyčia. Nuteistasis suvokė, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu pasislėpusiu asmeniu, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusį įvykdyti pareikštą turtinį reikalavimą – perduoti reikalaujamus pinigus, pavartojant psichinę prievartą - grasinant pavartoti fizinį smurtą, ir norėjo taip veikti.

Kaltinimas I. R. dėl turto prievartavimo 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje pareikštas pagal BK 181 str. 2 d., nurodant, kad prievartaudamas turtą I. R. pavartojo fizinį smurtą. Ši nusikaltimą kvalifikuojanti aplinkybė byloje nenustatyta. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad prievartaujant nukentėjusiojo turtą, smurtas prieš A. K. nebuvo pavartotas. Tai apklausiamas teisme patvirtino ir pats nukentėjusysis, to nepatvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl kaltinamojo veika dėl šios nusikalstamos veikos iš BK 181 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 181 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamasis I. R. padarė 6 nusikalstamas veikas – 5 apysunkius ir 1 nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis Š. S. padarė dvi nusikalstamas veikas – 1 apysunkį ir 1 nesunkų nusikaltimą. Byloje nenustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidė viešėją tvarką, sužalojo A. G., bei plėšimo būdu pagrobė A. K. mobilųjį telefoną „Sony Ericsson“, veikdami bendrininkų grupe. Kaltinamasis I. R. anksčiau teistas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Esant nusikaltimų recidyvui bei, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, I. R. skirtinos laivės atėmimo bausmės, artimos sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas numatytiems bausmių vidurkiams. Kaltinamasis Š. S. iki šių nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas. Jam skirtina arešto bausmė.

Byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 5 d., 305 str.3 d., teismas

nusprendžia:

I. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 181 str. 1 d.(2 nusikalstamos veikos) ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d (dėl telefono „NOKIA N95“ grobimo) – 2 metams ir 6 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl telefono „SONY ERICSSON K800“ grobimo) – 2 metams ir 8 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 1 metams,pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimo 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje) – 3 metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. (dėl turto prievartavimo 2008 04 29) – 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. ir 9 d. šias bausmes, ir bausmę, paskirtą 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu – prie griežčiausios 3 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. liepos 13 d. ir bausmę, atliktą pagal 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

Š. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir 180 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 60 parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – 80 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1d., 3 d., 4 d., 9 d. šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės – 80 parų arešto iš dalies pridedant švelnesnę bausmę – 60 parų arešto bei subendrinti su 2009 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti 90 parų arešto, jį atliekant areštinėje, ir 30 MGL dydžio baudą. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 liepos 22 d. iki 2008 m. liepos 24 d. ir nuo 2009 m. vasario 26 d. iki 2009 m. vasario 28 d. bei bausmę, atliktą pagal 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo Š. S. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš I. R. ir Š. S. solidariai priteisti 1221 Lt 70 ct Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Iš I. R. ir Š. S. solidariai priteisti 805 Lt A. K. naudai.

Iš I. R. priteisti 1005 Lt A. K. naudai.

Iš I. R. priteisti 3000 Lt L. K. naudai.

Daiktinius įrodymus – abejas kelnes, – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. G., telefoną „NOKIA 6230“ grąžinti I. R..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, nuteistiesiems nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėjas Valentinas Janonis