Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Aleno Piesliako, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui S. K., nuteistajam M. R. ir jo gynėjai advokatei D. C.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir M. R. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės dydį įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2015-09-02 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tuo metu kai R. T. išėmęs medinio lango rėmą įsibrovė į J. J. lentpjūvės pastatą, M. R. stovėjo iš lauko pusės šalia lango ir priiminėjo iš R. T. pavogtus 4 vnt. gaterio variklius: gaterio pagrindinį 7 kW variklį, kurio vertė yra 338,86 Eur; gaterio pagalbinį 3 kW variklį, kurio vertė yra 181,31 Eur; gaterio pagalbinį 4 kW variklį, kurio vertė yra 233,72 Eur; gaterio pagalbinį 5,5 kW variklį, kurio vertė yra 306,71 Eur. Tokiu būdu kartu su R. T. slaptai pagrobė iš J. J. lentpjūvės turto už 1 060,60 Eur sumą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Skundas netenkinamas.

Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. R. nuteistas už 1 kvalifikuotą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, esant neišnykusiam teistumui. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną M. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios apylinkės teismas nenustatė, nors konstatavo jog M. R. nusikaltimą įvykdė būdamas teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, t. y. esant nusikaltimų recidyvui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. recidyvisto padaryta nusikalstama veika, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismo teisėjų kolegija sunkinti nuteistojo teisinę padėtį negali. M. R. anksčiau teistas 7 kartus, dauguma nusikaltimų padarytų praeityje yra taip pat nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką M. R. padarė te praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Visa tai rodo, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog M. R. turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, o ne kitos bausmių rūšys. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka <...> skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

M. R. paskirtos bausmės dydis (1 metai 6 mėnesiai) yra mažesnis nei bausmės vidurkis numatytas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (3 metai 1,5 mėn.). Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių, bausmės dydis laikomas atitinkančiu bausmės paskirtį, proporcingu padarytam nusikaltimui, neprieštaraujančiu teisingumo principui ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Be to, esant BK 64¹ straipsnyje nustatytiems pagrindams, pirmosios instancijos teismas sušvelnino nuteistajam paskirtą bausmę 1/3. Atsižvelgiant į išdėstytą, dar labiau mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo, nes priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje ir bus pažeistas teisingumo principas, kuris pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Taip pat byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Šiuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, bausmė tinkamai individualizuota, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.