Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P.skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas remiasi Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 130 straipsniu bei nurodo, kad prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę, turi būti įvertinta, ar yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią pareiškėjo grąžinimui į Baltarusiją. Pareiškėjo manymu, jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus ir jo ankstesnis prašymas dėl prieglobsčio sutiekimo turi būti atnaujintas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui pateikus naujus įrodymus dėl jam gresiančio pavojaus gyvybei ar laisvei Baltarusijoje. Baltarusijos baudžiamojo kodekso 435 straipsnis numato vengimą atlikti karinę tarnybą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta bauda, areštas, laisvės apribojimas iki dvejų metų arba laisvės atėmimas tokiam pat laikui. Vengiant šaukimo šaukiant tyčia susižalojus, simuliuojant ligą, klastojant dokumentus ar kitaip apgaule, taikoma minėto straipsnio 2 dalis. Už tai gresia laisvės apribojimas iki penkerių metų arba laisvės atėmimas tokiam pat laikotarpiui. Baltarusijoje baudžiamųjų bylų, susijusių su vengimu atlikti šaukimą ir karo tarnybą, skaičius nėra viešinamas, tai yra įslaptinta informacija. Gavę šaukimą dalis asmenų išvyko į ES šalis, kurios savo ruožtu atsisakė išduoti vengiančius Baltarusijos pusei, remdamasis tuo, kad jiems netaikoma baudžiamoji atsakomybė už vengimą tarnauti Baltarusijos kariuomenėje. Tarptautinis pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ praneša apie 400 baudžiamųjų bylų dėl vengimo Baltarusijos kariuomenėje 2022 metais. Karo prievolė yra naudojama kaip viena iš dažnų Baltarusijos režimo represinių praktikų jauniems opozicijos aktyvistams. Baltarusijos kariuomenę taip pat galima būtų pavadinti įkalinimo vieta: žmonės ten patenka metams – pusantrų, netenka visų susisiekimo priemonių, susiduria su propaganda, kankinimais, draudimais ir retais šeimos apsilankymais. 2022 m. liepos mėn. buvo priimti ir pritaikyti praktikoje teisės aktai, išplečiantys apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimą už akių kaltinamiesiems nedalyvaujant. Ši informacija patvirtina, kad pareiškėjo gyvybei ir laisvei Baltarusijoje gresia pavojus ryšium su jo opozicine veikla ir karinės prievolės vengimu ir dėl to jam turi būti taikoma pabėgėlio apsauga Lietuvoje.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teisė likti Lietuvos teritorijoje buvo siejama išskirtinai su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra. Pasibaigus šiai procedūrai bei Migracijos departamentui atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, jis prarado teisę likti Lietuvos Respublikos

teritorijoje. Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgus į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nenustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 24S39951 dėl pareiškėjo A. P.įpareigojimo išvykti per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 7 d. teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui pateikus įrodymus dėl jam Baltarusijoje gresiančio pavojaus gyvybei ir laisvei.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, priėmė 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 23S131091 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos)“. Minėtą Migracijos departamento sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjas apeliacine tvarka kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2024 m. sausio 10 d. nutartimi jo apeliacinį skundą taip pat atmetė.

Pareiškėjas 2024 m. sausio 24 d. buvo supažindintas su jo teisine padėtimi. Pareiškėjas nurodė, kad savanoriškai išvykti iš Lietuvos teritorijos nesutinka, kadangi jis 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu.

Departamentas patikrinęs MIGRIS informacinę sistemą nustatė, kad pareiškėjas nėra užpildęs prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, yra pateiktas tik UAB PLAMIKA tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 1 d. buvo pakartotinai supažindintas su jo teisine padėtimi ir jis raštu išreiškė norą savanoriškai išvykti iš Lietuvos teritorijos.

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 24S39951 įpareigoti pareiškėją išvykti į Baltarusijos Respubliką per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš šalies ir neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką (Sprendimas).

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu. Įstatymo 128 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Įstatymo 130 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Šio straipsnio Įstatymo 2 dalis numato, kad užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas buvo gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 23S131091 „Nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos)“ netenkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šio sprendimo teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-01-10 sprendimu Nr. eA-981-415/2024. Taigi, kaip teisingai nurodo Departamentas, pareiškėjo teisė būti/likti Lietuvoje buvo susijusi tik su jo prašymo suteikti jam prieglobstį nagrinėjimo procedūra. Užbaigus šio prašymo nagrinėjimą ir Departamentui atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, pareiškėjas prarado teisinę galimybę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Departamentas pareiškėjo teisinę padėtį įvertino Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies nuostatos apimtyje bei teisingai konstatavo šioje teisės nuostatoje nurodytų sąlygų nebuvimą (pareiškėjas prarado teisinį pagrindą teisėtai būti Lietuvos Respublikoje; šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nenustatyta; nenustatyti socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika). Teismų įsiteisėjusiais sprendimais patvirtinus Departamento 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 23S131091 teisėtumą, Departamentas taip pat pagrįstai nusprendė, kad nenustatyta ir Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama pareiškėją išsiųsti į jo kilmės valstybę. Taigi, pareiškėjo teisinę padėtį, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-01-10 nutarties Nr. eA-981-415/2024 priėmimo, įvertinus Įstatymo 128 straipsnio 1 dalies, 130 straipsnio 1 ir 2 dalių apimtyje, Departamentas priėmė pagrįstą sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją išvykti į kilmės valstybę per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių šis sprendimus turėtų būti panaikintas. Pažymėtina, kad pareiškėjas šio sprendimo neteisėtumo teisiniais argumentais nepagrindė.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis savo kilmės valstybėje yra paieškomas. Nurodė, kad šiuos įrodymus gavo jau po Departamento sprendimo, kuriuo nesuteiktas prieglobstis, priėmimo. Departamentas šių įrodymų nepriėmė ir nevertino. Pareiškėjas skundą grindžia argumentais, kuriais įrodinėja Departamento veiksmų neteisėtumą, t. y. atsisakymą pripažinti, kad yra pagrindai patenkinti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir prašo teismą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad atsakovo sprendimas (įsiteisėjęs) buvo priimtas pagal pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą ir jame nurodytus prieglobsčio suteikimo pagrindus. Paaiškėjus naujiems pagrindams, galimai turintiems įtakos prieglobsčio suteikimui, pareiškėjas turi teisę į Departamentą kreiptis su nauju prašymu, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti veiksmus, tačiau tik tada, kai institucija yra aiškiai išreiškusi atsisakymą tuos veiksmus atlikti (kai tarp šalių jau yra kilęs ginčas). Šiuo atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu ir tarp šalių jau yra kilęs ginčas šiuo pagrindu. Tokių įrodymų nepateikus reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą paaiškėjus naujoms aplinkybėms atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu šios administracinės bylos dalykas – Migracijos departamento 2024 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. 24S39951, kuriuo pareiškėjas A. P.įpareigojamas išvykti per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos ir kuris, pirmiau šiame sprendime nurodytais argumentais, pripažintinas kaip priimtas teisėtai.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P.skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.