Kauno apygardos teismo nutartis

2025-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-195-383/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-30
Bylos Nr.
AN2-195-383/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Pažeidėjas
T. C.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-195-383/2025Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00034-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutarties T. C. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 13 d. nutarimu T. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 5 d. apie 14.45 val. jam priklausantis šuo be antsnukio įbėgo į A. J. namų teritoriją, pribėgęs užpuolė, apdraskė ir įkando A. J. šuniui, tuo padarytas A. J. 60 Eur turtinę žalą. T. C. neužtikrino, kad jo šuo nesukeltų grėsmės kito asmens augintiniui (šuniui), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, . Už šio administracinio nusižengimo padarymą T. C. paskirta 180 eurų bauda ir jis įpareigotas atlyginti nukentėjusiajai A. J. 60 Eur turtinę žalą per 40 dienų nuo nutarimo išsiuntimo (išdavimo) dienos.

2. Nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu, T. C. pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi T. C. skundas netenkintas, Institucijos 2025 m. vasario 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas, patikslinant nuorodą į kitus teisės aktus ir papildomai nurodant, kad buvo pažeistas Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. rugpjūčio 13 d. potvarkiu Nr. M-265 patvirtintų Gyvūnų laikymo Alytaus miesto savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3 punktas. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. C. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta, nutarimas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu priimtas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių inkriminuoto nusižengimo požymius.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu T. C. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas išimtinai rėmėsi Institucijos nutarimu ir A. J. parodymais. Alytaus AVPK pareigūnai jau daugiau kaip 20 metų stengiasi persekioti ir visaip susidoroti su juo dėl drąsaus nesitaikstymo su pareigūnų savivale ir piktnaudžiavimais tarnybine padėtimi bei tokių atvejų viešinimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios A. J. parodymais, kuri aiškiai yra vedama priešiškumo ir piktumų T. C. atžvilgiu dėl konfliktinių situacijų, vedžiojant šunis. Tuo tarpu T. C. parodymai ir argumentai buvo įvertinti neigiamai arba į juos visai neatsižvelgta.

3.2. Apelianto teigimu, byloje nėra gauta jokių neginčijamų įrodymų, kad būtent T. C. vedžiojamas šuo, būdamas be antsnukio, užpuolė A. J. šunį namų valdos teritorijoje ir užpuolimo rezultate A. J. šuniui buvo padaryta žala. Nėra gauta ir ištirta vaizdo medžiaga su įrašu iki šunų susikibimo, neapžiūrėta įvykio vieta iškart, dalyvaujant policijos pareigūnams, nenustatytas virvės ilgis ir vieta, kur A. J. šuo buvo pririštas įvykio metu. Dėl nežinomų priežasčių nebuvo apklaustas A. J. tėvas, kuris taip pat matė įvykį ir buvo išėjęs į kiemą.

3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš gautos vaizdo medžiagos matoma kaip šuo bando patekti į (duomenys neskelbtini) pusę, tačiau A. J. namas yra (duomenys neskelbtini) sankirtoje. T. C. šuo buvo užpultas būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti ar A. J. šuo negalėjo pasiekti (duomenys neskelbtini) ribos. Šunys, užšokus ant T. C. šuns vilkšuniui, buvo susipynę savo pririšimais ir, kadangi A. J. šuo yra didesnis, jis įsitempė T. C. šunį į kiemą, taip šunys ir T. C. atsirado įraše užfiksuotame veiksme. Šunų nebuvo įmanoma ilgoką laiko tarpą atskirti, kol T. C. neatkabino savo šuns pavadžio ir pavykus sugriebti savo šunį atitraukė nuo A. J. vilkšunio. Tuo pat metu A. J. šuo kąsdamas, iltimi buvo įsikibęs į T. C. šuns antsnukio detalę, ir tai trukdė sklandžiai šunis išskirti. Kaip teismas nustatė, kad T. C. šuo buvo be antsnukio, lieka paslaptimi. Tuo tarpu A. J. vilkšunis negalėjo toliau judėti paskui atitraukiamą T. C. šunį dėl to kad virvė, kuria buvo pririštas, šunims susidūrimo eigoje, buvo apsisukusi apie kojas ir ribojo šuns judėjimą.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo posėdyje A. J. paaiškino, kad šunų susidūrimą kartu su motina stebėjo pro langą ir tik šunis išskyrus išėjo į kiemą. Iš vaizdo įrašo matyti kaip ji po įvykio ramiai nusiveda savo šunį į namus. Jos tėvas apsikeitęs keliomis frazėmis su T. C. taip pat ramiai nueina namo. Įraše matyti, kad asmenys yra visiškai ramūs, priešingai, nei A. J. posėdžio metu tikino teismą. Teismui nekilo abejonių ir dėl to, kodėl trys suaugę protingi asmenys nesuskubo skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pranešti apie įvykį.

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. J. šuo yra labai nestabilios psichikos, neprognozuojamai galintis atakuoti (ir atakavęs ne kartą) žmogų ir gyvūną. Neatmestina tikimybė, kad šuo galėjo patirti sužalojimų ir po šio įvykio. Faktas, kad A. J. laukė pusę dienos, kol grįš veterinarijos gydytoja, suponuoja, kad nukentėjusioji tikslingai iš anksto susitarus ruošėsi sufabrikuoti duomenis apie fiktyvią žalą. (duomenys neskelbtini) yra dar bent dvi veterinarijos klinikos, kurios dirba ištisą parą ir be išeiginių. Į bylą pateiktas kasos čekis nelaikytinas įrodymu, jog A. J. sumokėjo už šuns gydymą dėl byloje minimų sužalojimų. Nėra įrodymų, patvirtinančių žaizdos dydį ir būtinybę ją siūti. Neįmanoma nustatyti, kad būtent A. J. apmokėjo šį kasos čekį grynaisiais pinigais. Byloje yra pateiktas 2024 m. balandžio 25 d. išrašas iš klinikos ,,V.“ apie analogišką sužalojimą A. J. šuniui, tad nukentėjusiosios šuo yra patyręs įvairių sužalojimų ir praeityje.

3.6. Apelianto teigimu, policijos pareigūnai ir teismas nurodo, kad T. C. buvo tinkamai įteikti šaukimai deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Su šiuo teiginiu nesutinka, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie šaukimo išsiutimą adresatui. Nurodytas el. pašto adresas jau ilgą laiką nenaudojamas, tik likęs VMI tinklapyje. T. C. registruotas elektroninio pašto adresas, kuris ir yra nurodytas Registrų centro duomenų bazėje yra (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ir yra gaunami elektroniniai pranešimai.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į T. C. apeliacinį skundą, Institucijos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, kad byloje buvo objektyviai įvertintos visos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. Turimų įrodymų visumoje apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi skunde išdėstyti motyvai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą teisme. Teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. T. C. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto T. C. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad T. C. savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliantas skunde nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs T. C. apeliacinio skundo argumentus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina T. C. kaltę. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su teismo išvadomis, pateikdamas subjektyvų byloje esančių įrodymų ir situacijos vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ar skundžiama nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Apygardos teismas plačiau nesikartodamas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir pasisakys dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

8. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, priimdamas procesinį sprendimą, teismas vertino ne tik nukentėjusiosios A. J. parodymus, Institucijos nutarimą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus: paties administracinėn atsakomybėn patraukto T. C. parodymus, vaizdo įrašais, nuotraukomis užfiksuotas aplinkybes, pranešime apie įvykį nurodytas aplinkybes, liudytojos D. J. parodymus, išrašą iš ligos istorijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad T. C. šuo įbėgo į nukentėjusiosios A. J. namų teritoriją ir pribėgęs užpuolė bei sužalojo nukentėjusiosios šunį. Byloje esantys įrodymai vieni kitus papildo, nėra tarpusavyje prieštaringi ir sudaro vientisą įrodymų grandinę.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. C. šuo buvo užpultas (duomenys neskelbtini) gatvėje, o iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti ar A. J. šuo negalėjo pasiekti (duomenys neskelbtini) ribos. Apelianto teigimu, šunys, užšokus ant T. C. šuns vilkšuniui, buvo susipynę savo pririšimais ir A. J. šuo įsitempė T. C. šunį į kiemą. Atmesdamas šiuos argumentus kaip nepagrįstus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti, kad A. J. šuo, būdamas savo kieme, net ir maksimaliai įsitempus grandinei, kuria jis pririštas, negali pasiekti gatvės ribos. Taigi, A. J. šuo niekaip negalėjo pasiekti gatve einančio T. C. šuns ir jį pats užpulti bei įsitempti į kiemą. Be to, iš byloje esančių įrašų matyti, kad po šunų grumtynių, T. C. prisega pavadėlį savo šuniui ir jį nusiveda šalin, todėl akivaizdu, kad grumtynių metu apelianto šuo nebuvo pririštas pavadėliu. Byloje esantys vaizdo įrašai taip pat paneigia T. C. versiją, kad grumtynių metu jo šuo buvo su antsnukiu, kadangi vaizdo įrašuose akivaizdžiai matoma, kad apelianto šuo dantimis yra įsikibęs nukentėjusiosios šuniui į gerklę. Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji A. J. taip pat teigė, kad incidentą pamatė per langą, T. C. šuo tuo metu buvo be antsnukio. Be to, iš byloje esančio išrašo iš ligos istorijos matyti, kad A. J. šuniui A. 2025 m. sausio 5 d. po dešine ausimi rasta apie 2 cm kąstinė žaizda. Akivaizdu, kad toks sužalojimas negalėjo būti padarytas puolančiam šuniui dėvint antsnukį.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo gauta ir ištirta vaizdo medžiaga su įrašu iki šunų susikibimo, neapžiūrėta įvykio vieta, nenustatytas A. J. šuns virvės ilgis ir vieta įvykio metu, neapklaustas A. J. tėvas, kuris taip pat matė įvykį ir buvo išėjęs į kiemą. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, naujų įrodymų išreikalavimo ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ir negali būti ANK normų pažeidimas, jei teismų sprendimai yra pakankamai motyvuoti ir juose nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-34-654/2024). Nagrinėjamu atveju surinktų ir ištirtų įrodymų pakako T. C. kaltei pagrįsti. Be to, tyrimo metu apskritai nebuvo gautas vaizdo įrašas, kuriame būtų užfiksuotas momentas iki šunų susikibimo.

11. Tai, kad nukentėjusioji A. J. į veterinarą kreipėsi tik praėjus pusei dienos nuo incidento, nors (duomenys neskelbtini) yra dar dvi veterinarinės klinikos, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas dėl T. C. kaltės. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios šuniui A. padaryti sužalojimai veterinarijos klinikoje užfiksuoti įvykio dieną (b. l. 30), todėl neabejotina, kad A. J. šuo buvo sužalotas būtent analizuojamo įvykio metu. Aplinkybė, kurioje veterinarijos klinikoje buvo atlikta sužeisto šuns apžiūra, neturi reikšmės, kadangi nukentėjusioji turi teisę pati pasirinkti veterinarijos kliniką. Be to, A. J. atsiliepime paaiškinta, kad incidentas įvyko sekmadienį, todėl veterinarijos klinika, kurioje dažniausiai lankosi su savo augintiniais, nedirbo, todėl kreipėsi į veterinarę J. U., kadangi žinojo, kad ji padeda ir ne darbo metu. Pažymėtina, kad ANK normos nenumato konkretaus termino, per kurį asmuo privalo kreiptis į medikus/veterinarus dėl sužalojimų jam ar šiuo atveju – augintiniui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji dėl įvykusio incidento į administracinio nusižengimo tyrimą atliekančią instituciją kreipėsi tą pačią dieną, pateikdama pranešimą apie įvykį epolicija.lt portale. Taigi, nukentėjusioji itin operatyviai pranešė apie įvykį tiek policijos pareigūnams, tiek ir užfiksavo augintiniui padarytus sužalojimus veterinarijos klinikoje.

12. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir procesinių dokumentų įteikimo tinkamumas, teigiant, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie šaukimo išsiutimą adresatui. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. C. elektroninio pašto adresas buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), šiuo elektroniniu paštu apeliantui ir buvo siunčiami Institucijos procesiniai dokumentai (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 13-15). Taigi, T. C. šaukimai atvykti į Instituciją buvo išsiųsti laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. T. C. apylinkės teisme teigė, kad naudojasi keturiais elektroniniais paštais ir nežino, koks elektroninis paštas nurodytas Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenyse. Taigi, apeliantas teismui nenurodė, kad registruose nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siunčiami šaukimai, yra klaidingas ar juo nesinaudoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad korespondencija siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė, kadangi ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Nagrinėjamu atveju šaukimai buvo išsiųsti valstybės informacinėse sistemose nurodytu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elektroninio pašto adresu, todėl ANK 573 straipsnio nuostatos nepažeistos. Nors apeliaciniame skunde T. C. teigia, kad nurodytas elektroninis paštas jau ilgą laiką nenaudojamas, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. kovo 19 d. rašte nurodyta, kad T. C. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą patvirtino 2024 m. gruodžio 20 d. (b. l. 22). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucija, atlikdama tyrimą bei priimdama procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje, laikėsi ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarkos bei ANK 608 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinio nusižengimo protokolo surašymo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tvarkos.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją administracinėn atsakomybėn patraukto T. C. apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas