Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-26 · Administracinė byla Nr. P-438-138-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-26
Bylos Nr.
P-438-138-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
K.K.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-438-138/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K.K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS502-454/2008 pagal pareiškėjo K.K. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo (atsakovas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K.K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. S-94(7-67/2008) „Dėl K.K. 2008-04-04 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-94(7/67/2008)).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi bei 37 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinio, pareiškėjas pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir, nesutikdamas su MGK sprendimu Nr. S-94(7-67/2008), kreipėsi į teismą. Pažymėjo, jog, kaip patvirtino Trakų paštas 2008 m. birželio 17 d. raštu, minėto sprendimo nuorašas 2008 m. gegužės 23 d. buvo įteiktas pareiškėjo žmonai, kas prilyginama jo įteikimui pareiškėjui. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundą teismui pareiškėjas padavė 2008 m. birželio 13 d., t. y. 1 diena praleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nustatytą 20 dienų terminą. Pabrėžė, jog pareiškėjas praleisto termino atnaujinti neprašė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl MGK sprendimo Nr. S-94(7-67/2008) panaikinimo paduoti.

Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis, teikdamas skundą teismui, terminą praleido 1 diena. Atkreipė dėmesį į tai, kad terminas buvo praleistas nežymiai, ir pažymėjo, jog taip atsitiko ne dėl piktnaudžiavimo, o paprasčiausio apsirikimo, dėl ko praleistą terminą privalu atnaujinti. Manė, jog dėl to nebus nusižengta operatyvumo principui, tačiau tokiu būdu būtų realizuotas teisingumo principas bei sudarytos sąlygos pareiškėjui tinkamai įgyvendinti ir apginti savo teises mokestiniame ginče. Nurodė, kad tokios nuostatos yra įgyvendinamos ir teismų praktikoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą su skundu dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo kreiptis į teismą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsniu ir vertino, kad pareiškėjo nurodyta priežastis – apsirikimas – negali būti laikoma pakankamai svarbia įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimi, dėl ko pareiškėjo prašymas atmestinas.

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą praleistą terminą būtų patenkintas.

Atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo piktnaudžiavimo procesu, tačiau neteikė reikšmės ir sąžiningai procese dalyvavusio asmens pagrįstiems lūkesčiams. Pareiškėjo nuomone, taip nežymiai praleisto termino neatnaujinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka.

Atsiliepime atsakovas teigė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 1 ir 3 dalimis, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su MGK sprendimu, turi teisę jį ne vėliau kaip per 20 dienų nuo įteikimo dienos apskųsti teismui. Pažymėjo, jog analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi atsakovas akcentavo, kad prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą turi būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios objektyviai kliudė pareiškėjui tinkamai bei laiku realizuoti savo teises. Atkreipė dėmesį į tai, jog paprastai subjektyvaus pobūdžio priežastys nėra pripažįstamos svarbiomis praleisto termino atnaujinimo priežastimis. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą išdėstytą poziciją.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-454/2008 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Teismas konstatatvo, jog ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ numatytais atvejais. ABTĮ 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleistą terminą skundui (prašymui) paduoti, pareiškėjas gali duoti atskirąjį skundą, o to paties įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) gali būti duodamas atskirasis skundas. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (analogiškos nuostatos įtvirtintos ir MAĮ 159 straipsnio 1 ir 3 dalyse), o pagal to paties įstatymo 34 straipsnio 1 dalį – pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta priežastis, dėl kurios jis praleido įstatymo nustatytą terminą su skundu kreiptis į teismą (apsirikimas), nepripažintina svarbia, kadangi ji yra subjektyvaus pobūdžio. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, esktraordinarios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (2008 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-303/2008). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą su skundu dėl MGK sprendimo Nr. S-94(7-67/2008) panaikinimo kreiptis į teismą.

III.

Pareiškėjas 2008 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS502-454/2008.

Prašyme nurodo, jog 2008 m. birželio 13 d. skundą dėl analogiškos situacijos Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė ir jo sutuoktinė D.K., nes tiek pareiškėjui, tiek ir jo sutuoktinei buvo nurodyta sumokėti mokesčius už tą patį parduotą nekilnojamąjį turtą, kuris yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Anot pareiškėjo, jo sutuoktinės skundas buvo priimtas nagrinėti, konstatavus, priešingai negu pareiškėjo atveju, kad apskundimo terminas nėra praleistas ir šiuo metu ginčas pagal pareiškėjo sutuoktinės skundą yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, jog proceso administracinėje byloje Nr. AS502-454/2008 atnaujinimo pagrindu jis laiko tą aplinkybę, kad 2008 m. birželio 13 d. paduotą skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. S-94(7-67/2008) panaikinimo buvo atsisakyta priimti nagrinėti kaip paduotą praleidus įstatymo numatytą terminą, tuo tarpu 2008 m. birželio 13 d. paduotas pareiškėjo sutuoktinės D.K. skundas dėl kito tą pačia data priimto Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. S-95(7-67/2008) buvo priimtas nagrinėti teisme.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, būtina nustatyti ar skaičiuojant pareiškėjo bei jo sutuoktinės skundų teismui padavimo terminus nebuvo nusižengta vienodos administracinių teismų praktikos formavimo principui, t. y. ar nagrinėjamu atveju nėra susidariusi situacija, kai teismai analogiškas juridines aplinkybes vertino skirtingai ir dėl jų padarė skirtingas išvadas.

Šiuo aspektu konstatuotina, jog tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė ginčijo skirtingus Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus, priimtus individualiai kiekvieno iš jų atžvilgiu – pareiškėjas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. S-94(7-67/2008), o jo sutuoktinė Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. S-95(7-67/2008). Nors šie sprendimai yra tos pačios datos (2008 m. gegužės 20 d.), ir skundai teismui dėl jų panaikinimo buvo paduoti tą pačią dieną, t. y. 2008 m. birželio 13 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad abu sprendimai tiek pareiškėjui, tiek jo sutuoktinei buvo įteikti tą pačią dieną (vadovaujantis ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, skundo dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo institucijos sprendimo padavimo terminas skaičiuojamas nuo šio sprendimo gavimo dienos). Todėl, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei D.K. skundų teismui padavimo terminas buvo apskaičiuotas pagal nevienodas taisykles ir kriterijus.

Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog nagrinėjant pareiškėjo sutuoktinės D.K. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. S-95(7-67/2008) panaikinimo apskritai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimo skundo padavimo termino praleidimo ir (ar) jo atnaujinimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3701-38/2008 šio klausimo nenagrinėjo bei dėl jo nepasisakė. Dėl šios priežasties, skiriantis administracinių bylų Nr. AS502-454/2008 bei Nr. I-3701-38/2008 nagrinėjimo dalykui (objektui), taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad administraciniams teismams nagrinėjant galimai analogiško pobūdžio pareiškėjų skundus buvo padarytos skirtingos išvados ir suformuota skirtinga teismų praktika

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS502-454/2008 nenustatyta, todėl pareiškėjo K.K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS502-454/2008 pagal pareiškėjo K.K. skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo (atsakovas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasStasys GagysRomanas Klišauskas