- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-618-227/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- K. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-618-227/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 7 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3410-400/2016, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., AB SEB bankui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. G. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Prašė skirti naują ekspertizę ir perkainoti turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turtas įvertintas beveik prieš keturis metus, o įvedus eurą, stebimas nekilnojamojo turto vertės ženklus augimas. Todėl mano, jog turtas įkainotas mažesne negu rinkos vertės kaina.
Pareiškėjas 2016-04-11 pareiškimu prašė teismo vykdymo procese taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atidėti vykdymo veiksmus arba sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0025/11/02374 iki kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio A. B. 2016-03-10 patvarkymo. Nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti reikalinga, kadangi antstolis netenkino jo skundo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
Nurodė, kad vykdymo veiksmai gali būti sustabdyti CPK 510 straipsnio 3 dalies pagrindu tais atvejais, kai prašymas yra tikėtinai pagrįstas.Kadangi pareiškėjo prašymas taikyti vieną iš įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių, nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl nepagrįsto prašymo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. G. atskiruoju skundu prašo.teismo nutartį panaikinti.
Nurodo, kad jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas su skundu dėl antstolio veiksmų. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antrųjų pareiškėjo turto varžytinių pabaiga yra 2016-04-11, o skundas paskirtas nagrinėti tik 2016-04-15. Mano, kad teisėja turi išankstinę nuostatą netenkinti jo skundo. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas nurodė motyvus, dėl ko reikalinga skirti naują turto vertinimą. Jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakankamai motyvuotas, pagrįstas, kadangi skundo nagrinėjimas įvyks 2016-04-15, skundu prašoma skirti naują turto įvertinimą, jeigu įvyks varžytinės dar neišnagrinėjus skundo, gali būti pažeistos pareiškėjo teisės.
Atsiliepimas
Antstolis A. B., suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdomosios bylos sustabdymą, pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, su kuo apeliantas nesutinka. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis – šiuo atveju pareiškėjas (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, prašydamas atidėti vykdymo veiksmus arba sustabdyti vykdomąją bylą, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Vienintelis pareiškėjo nurodomas argumentas, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdomosios bylos antstolis gali parduoti turtą antrose pareiškėjo turto varžytinėse už galimai mažesnę nei yra rinkos kaina. Toks argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo esant realią grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas teigia, kad turto vertinimas atliktas beveik prieš keturis metus, šiuo metu, įvedus eurą, stebimas nekilnojamojo turto vertės ženklus augimas, dėl ko mano, jog jo turtas įkainotas mažesne negu rinkos vertės kaina. Pažymėtina tai, jog viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas. Pareiškėjo skundas dėl antstolio A. B. veiksmų, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo atmestas. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kaip patvirtinančią, jog šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, taigi prašymas atidėti vykdymo veiksmus arba stabdyti vykdymąją bylą apylinkės teismo buvo įvertintas tinkamai (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeista.