- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-47-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04006-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Raimonda Andrulienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- AB SEB banko
- Trečiasis asmuo
- J. P., RUAB „Valentino langai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB SEB banko patikslintą ieškinį atsakovui D. P. (D. P.) dėl palūkanų, delspinigių ir baudos priteisimo, tretieji asmenys J. P., RUAB „Valentino langai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 76 915,41 Lt skolą, kurią sudaro 29 159,62 Lt palūkanos, 1 355,79 Lt delspinigiai, 46 400 Lt bauda, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas AB SEB bankas ir UAB „Valentino langai“ 2006-08-10 sudarė kreditavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią UAB „Valentino langai“ suteiktas 2 380 000 Lt ilgalaikis kreditas iki 2009-08-10. Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui 2008-08-11 atsakovas D. P. pasirašė laidavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią įsipareigojo solidariai su kitais laiduotojais visu savo turtu atsakyti Bankui (ieškovui) ta pačia suma, kaip ir kredito gavėjas UAB „Valentino langai“ kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Su laidavimo sutartimi pasirašytinai susipažino ir atsakovo sutuoktinė J. P..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Nagrinėjamu atveju laiduotojas (atsakovas) laidavo už UAB „Valentino langai“ ir įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu skolininkas UAB „Valentino langai“ neįvykdys savo prisiimtų įsipareigojimų dėl nuostolių, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, laiduotojas prisiėmė atsakomybę už tinkamą kredito gavėjo prievolės įvykdymą bei įsipareigojo sutartimi užtikrinti tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ar baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų kreditavimo sutartyje nustatytų įmokų sumokėjimą. Aplinkybę, jog ieškovas su V. P. sudarė taikos sutartį, pagal kurią jis atsisakė dalies reikalavimo į V. P. skolą, vertino kaip neturinčią įtakos atsakovo teisėms. Teismo vertinimu, atsakovas nepraranda atgręžtinio reikalavimo teisės į skolos dalį iš V. P.. Taip pat teismas nesutiko mažinti netesybų konstatuodamas, jog jos nėra aiškiai per didelės. Be to, buvo atmestas atsakovo argumentas, jog prievolė turi būti mažinama, kadangi jis yra laiduotojas. Teismo vertinimu, atsakovo sudarytoje laidavimo sutartyje nėra numatyta, kad atsakovas neatsako už netesybų mokėjimą. Priešingai, pagal kreditavimo sutartį atsakovas, laiduodamas už kredito gavėją, įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas.
Atsiliepimas
Atsakovas su priimtu sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti teismo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai solidariąją jo ir V. P. atsakomybę ieškovui kildina iš vienos laidavimo sutarties. Pasak apelianto, šis vertinimas lėmė netinkamą jo ir V. P. prievolių ieškovui turinio ir apimties nustatymą bei netinkamą normų, reglamentuojančių solidariąją atsakomybę, taikymą. Atsakovo vertinimu, laidavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai nesukūrė ir negalėjo sukurti bendros jo ir V. P. prievolės ieškovui. Taip pat atsakovas nurodo, kad teismo 2013-10-16 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudarytą tarp ieškovo ir V. P., reiškia solidariosios prievolės apimties ir dydžio pasikeitimą, taip atleidžiant vieną iš laiduotojų atleidimą nuo prievolės. Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas - į vieną iš laiduotojų atsisakymas, turėjo būti vertinamas kaip atsakovo padėties prievolėje su skolininku UAB „Valentino langai“ pabloginimas. Pasak atsakovo, ieškovui atsisakius dalies reikalavimo iš V. P., atsakovo bendrų su skolininku UAB „Valentino langai“ prievolių apimtis iš esmės padidėjo. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog jis prievolių padidėjimo rizikos pagal laidavimo sutartį neprisiėmė. Atsakovas nesutiko ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta mažinti netesybas. Atsakovo vertinimu, pagrindinę skolą ieškovui grąžino skolininkas UAB „Valentino langai“. Ieškovui liko nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir netesybos. Dėl to ši aplinkybė sudaro pagrindą, pasak atsakovo, mažinti netesybas. Atsakovas teigia, kad laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės galėtų būti pagrindas mažinti netesybas, kadangi laidavimo sutartis buvo sudaroma reikalaujant ieškovui užtikrinti juridinio asmens tinkamą prievolių įvykdymą esant ekonominei krizei. Atsakovas taip pat nurodo, kad šiuo atveju yra absoliutūs skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl V. P. teisių ir pareigų nurodydamas, kad atsakovas, įvykdęs solidarią prievolę, turi regreso teisę į V. P..
Šalies argumentai
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo skolą kaip iš solidariai su skolininku atsakingo asmens. Tuo tarpu aplinkybė, jog sudarė taikos sutartį su V. P., priešingai, nei nurodo atsakovas, gerina jo turtinę padėtį, kadangi jo grąžintina suma bankui mažėja. Taip pat ieškovas nesutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl netesybų mažinimo ir nurodė, jog skola sumokėta ne laiduotojo, o skolininko, dėl to atsakovas šia aplinkybe remtis negali prašydamas mažinti baudą. Taip pat, ieškovo vertinimu, apelianto argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti esant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, kadangi atsakovo regreso teisė pareikšti reikalavimą kitam kreditoriaus solidariajam skolininkui įtvirtinta įstatyme, o ne teismo motyvuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė jo ir V. P. prievolių ieškovui turinį ir apimtį bei netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias solidariąją atsakomybę. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra vienas iš kreditorių turtinių interesų užtikrinimo priemonė ir yra priklausoma nuo pagrindinės prievolės (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Dėl to svarbu išsiaiškinti už kokį prievolės įvykdymą atsakovas laidavo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas užtikrino tinkamą kreditavimo sutarties įvykdymą, kuri buvo sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Valentino langai“. Trečiajam asmeniui laiku neįvykdžius prievolės ieškovas turi teisę nukreipti reikalavimo teisę į laiduotoją kaip solidariai atsakingą asmenį (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Dėl to galiojant pagrindinei sutarčiai, iš kurios kildinama skolininko pareiga ją įvykdyti, ir skolininkui jos visiškai neįvykdžius, kaip yra šiuo atveju, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako laidavęs asmuo. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir ginčo aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovo, kaip solidariai atsakingo asmens su skolininku, atsakomybės apimtį bei turinį. Nagrinėjamu atveju taip pat neturi teisinės reikšmės atsakovo atsakomybės apimčiai aplinkybė, kiek asmenų laidavo už tinkamą skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui. Visi laiduotojai kreditoriui atsako kaip solidariąją prievolę su skolininku turintys asmenys, o tai reiškia, kad ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Ši pasirinkimo teisė priklauso ne skolininkui ir ne laiduotojams, o kreditoriui. Ši kreditoriaus pasirinkimo teisė negali būti suprantama kaip prievolės modifikavimas arba laiduotojo padėties pabloginimas. Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad ieškovui atsisakius reikalavimo į vieną iš laiduotojų, tai turėjo būti įvertinta kaip atsakovo padėties prievolėje su skolininku UAB „Valentino langai“ pabloginimas. Pažymėtina, jog pati prievolė, už kurią laidavo laiduotojai, išlieka nepakitusi, skiriasi tik regreso teisės, kurią jie turi teisę įgyvendinti įvykdę prievolę, apimtis. CK 6.84 straipsnyje numatyta, kai už tos pačios prievolės įvykdymą laidavo keli asmenys, prievolę įvykdęs laiduotojas įgyja teisę reikalauti iš kitų laiduotojų grąžinti sumokėtą sumą proporcingai kiekvieno iš jų daliai, jei tos sumos negali būti išieškotos iš skolininko. Regreso teisės įgyvendinimas ir jos apimtis su pagrindine prievole nėra susijusi ir laidavimas, kaip šalutinė prievolė, esant šiai aplinkybei CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu nesibaigia, kaip teigia apeliantas.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nes nurodė, kad atsakovas, įvykdęs solidarią prievolę, turi regreso teisę į V. P.. Pažymėtina, jog ši atsakovo teisė yra numatyta įstatyme. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis įstatymu konstatavo tik atsakovo teisę nukreipti regresą į kitą solidarią prievolę kreditoriui turintį asmenį, tačiau teismas netyrė ir nenagrinėjo visų sąlygų, kurioms esant atsakovo reikalavimas būtų patenkintas.
Apeliantas skunde taip pat kvestionavo netesybų dydį. Pasak apelianto, skolą ieškovui grąžino skolininkas UAB „Valentino langai“. Ieškovui liko nesumokėtos palūkanos, delspinigiai ir netesybos. Dėl to ši aplinkybė, apelianto vertinimu, sudaro pagrindą mažinti netesybas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka. Netesybų mažinimo pagrindai numatyti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Vienos iš šių aplinkybių buvimas įpareigoja teismą spręsti dėl netesybų mažinimo. Priklausomai nuo taikomo pagrindo turi būti įvertintos ir aplinkybės, sudarančios prielaidas netesybų mažinimui. Skolininkui prašant mažinti netesybas tuo pagrindu, jog prievolė iš dalies įvykdyta, turi būti įvertinta, kokia prievolės dalis įvykdyta. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas koncentravosi tik ties netesybų dydžiu, tačiau nevertino aplinkybės, jog pagrindinė skola ieškovui įvykdyta. Pažymėta, kad ieškovas pripažino, jog trečiasis asmuo, nors ir praleidęs prievolės įvykdymo terminą, grąžino visą skolą, kurią sudarė 3 601 500 Lt. Atsakovas kaip laiduotojas liko skolingas ieškovui delspinigių 1 355,79 Lt, palūkanų 29 159,62 Lt ir baudą, kurią sudaro 46 400 Lt. Įvertinus tai, kad pagrindinė skola grąžinta visa, o ne dalis, ir didžiąją priteistinos skolos dalį sudaro netgi ne palūkanos ir delspinigiai, o bauda, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundo argumentais konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas prašomą priteisti baudą mažinti. Negalima sutikti su ieškovo argumentu, jog pagrindinę skolą grąžino trečiasis asmuo, dėl to jos dalis sumažėjo ne nuo atsakovo priklausančių veiksmų, ir šiuo argumentu atsakovas negali remtis prašydamas sumažinti netesybas. Pažymėtina, jog atsakovo pareiga mokėti netesybas kilo iš pagrindinės sutarties, už kurios įvykdymą laidavo atsakovas. Dėl to skolininko ir laiduotojo veiksmai nepriklausomai nuo to, kuris iš jų juos atliko, turi būti vertinami kaip visetas. Ši nuostata grindžiama skolininko ir laiduotojo prievolės solidarumu prieš kreditorių. Be to, pagal CK 6.82 straipsnio 2 dalį laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. Šie atsikirtimai apima visus kreditoriaus reikalavimus, kylančius iš prievolės, už kurią jis laidavo. Šių aplinkybių visetas suteikia apeliacinės instancijos teismui teisę netesybas sumažinti pusiau. Kadangi atsakovui pareiškus reikalavimą dėl netesybų mažinimo ieškovas neįrodinėjo nuostolių dydžio, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog sumažinus jas jie bus mažesni nei ieškovo turėti nuostoliai (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovui priteistą 46 400,00 Lt baudą iki 23 200,00 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pakeitus teismo priteistą skolą ieškovui atitinkamai iki 53 715,41 Lt mažintina ir suma, nuo kurios skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo naudai priteisė 3 011 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 70 proc., tai jam iš atsakovo priteistina 2 107,70 Lt. Paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui atsakovas sumokėjo 400 Lt žyminį mokestį. Įvertinus patenkintų reikalavimų dalį iš ieškovo atsakovui priteistina 120 Lt. Įskaičius priešpriešinius šalių reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovui priteistina 1 987,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti iš atsakovo D. P. (D. P.) ieškovui AB SEB bankui priteistą 46 400,00 Lt baudą iki 23 200,00 Lt, priteistas 3 011 Lt bylinėjimosi išlaidas – iki 1 987,70 Lt.
Nurodyti, kad 5 procentų metinės palūkanos priteistos už 53 715,41 Lt sumą.
Teismo sprendimu paliktų galioti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo D. P. (D. P.) turto atžvilgiu mastą nuo 76,915,41 Lt sumažinti iki 53 715,41 Lt sumos.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.