Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2008-07-18 su atsakove I. C. sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00074, pagal kurią jai suteikė 200 000 Lt paskolą iki 2014-07-18. Atsakovė pagal šią sutartį įsipareigojo grąžinti paskolą kas mėnesį mokėdama tvarkaraštyje nurodytą įmoką (6.5 p.), mokėti 10 % metines palūkanas (sutarties 2.5 p.), 0,02 % delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 2.13 p., 6.8 p.). 2010-04-16 šios atsakovės prašymu įmokų mokėjimas buvo atidėtas iki 2011-04-18, tačiau ir po to atsakovė įsipareigojimų nevykdė ir įmokų nuo 2010-04-16 nemokėjo. 2011-12-15 buvo patenkintas atsakovės prašymas ir jos turėtu 20 000 Lt pajumi buvo padengta dalis delspinigių ir palūkanų. Vadovaujantis sutarties 5.6 p. 2011-11-07 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodytas papildomas terminas prievolei įvykdyti ir ji įspėta, jog, neįvykdžius sutarties per papildomą laikotarpį, sutartis bus nutraukta vienašališkai. Atsakovė sutarties neįvykdė, todėl 2011-11-29 pranešimu paskolos sutartis nuo 2011-12-15 buvo vienašališkai nutraukta, o iš atsakovų pareikalauta grąžinti paskolą. Ieškovė nurodė, kad minėtų sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo užtikrintas laiduotojų: E. Ž. 2008-07-18 laidavimo sutartimi Nr. 08-00079, pagal kurią jis laidavo už atsakovės I. C. visos paskolos, su šia paskola susijusių palūkanų ir delspinigių grąžinimą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui (CK 6.81 str. 1 d., sutarties 3 p.); I. B. 2008-07-18 laidavimo sutartimi Nr. 08-00081, A. Ž. 2008-07-18 laidavimo sutartimi Nr. 08-00080, R. B. laidavimo sutartimi Nr. 08-00082, pagal kurias jie laidavo už laidavimo sutartyje nurodytą 60 000 Lt minėtos paskolos dalį, su šia paskolos dalimi susijusių palūkanų, delspinigių grąžinimą, jei paskolos gavėja neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį (CK 6.81 str., laidavimo sutarties 2.6 p., 3 p.). Kadangi paskolos gavėja įsipareigojimų pagal paskolos sutartis neįvykdė, sutartis buvo nutraukta, skolos sumą pagal laidavimo sutartyse numatytą apimtį ieškovė prašė priteisti solidariai iš minėtų laiduotojų (1 t., b. l. 3-7).

Atsakovo A. Ž. atžvilgiu ieškovė ieškinio priteisti skolą atsisakė, nes byloje esančių įrodymų pagrindu įsitikino, jog šis atsakovas laidavimo sutarties nepasirašė, prašė šioje dalyje bylą nutraukti (3 t., b. l. 66).

Atsakovės I. C. ir I. B., kurioms nustatyta tvarka pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, į jį neatvyko, nurodė, kad ieškinį pripažįsta ir prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (2 t., b. l. 10-11,121-125).

Lietuvos bankas išvadą byloje pateikti atsisakė, nes tai privatus ginčas, nepriklausantis banko kompetencijai vykdant priežiūrą ir prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 149-150, 171).

Ieškiniai tenkinti iš dalies.

Civilinė byla dėl skolos pagal paskolos ir laidavimo sutartis priteisimo išnagrinėta dokumentinio proceso tvarka priimant preliminarų sprendimą, dėl kurio atsakovai pareiškė prieštaravimus, todėl byla buvo paskirta nagrinėti 2012-02-29 teismo posėdyje (2 t., b. l. 29-31), o prie šios bylos vėliau prijungta byla dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (2 t., b. l. 79-90).

Dėl ieškovės ieškinio priteisti skolą pagal paskolos ir laidavimo sutartis.

Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nustatyta, kad 2008-07-18 ieškovė Unija ir atsakovė I. C. sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00074, pagal kurią atsakovei suteikė 200 000 Lt paskolą iki 2014-07-18. Atsakovė įsipareigojo mokėti 10 % metines palūkanas (sutarties 2.5 p.), taip pat mokėti 0,02 % delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 2.13 p., 6.8 p.). Tinkamas atsakovės I. C. sutartinių įsipareigojimų vykdymas pagal minėtą sutartį buvo užtikrintas: laiduotojo (atsakovo) E. Ž. 2008-07-18 laidavimo sutartimi Nr. 08-00079, pagal kurią jis laidavo už visą atsakovės I. C. 200 000 Lt paskolą ir su šia paskola susijusių palūkanų ir delspinigių grąžinimą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui (1 t., b. l. 8-10, 11-12) bei laiduotojos (atsakovės) I. B. 2008-07-18 laidavimo sutartimi Nr. 08-00081, pagal kurią ji laidavo už 60 000 Lt atsakovės I. C. paskolos dalies, su šia paskolos dalimi susijusių palūkanų ir delspinigių grąžinimą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei (1 t., b. l. 15-16). 2008-07-18 paskolos sutarties Nr. 08-00074 6.5 p. numatė, jog paskolą atsakovė I. C. privalo grąžinti kas mėnesį mokėdama įmokų tvarkaraštyje nurodytas įmokas. 2010-04-16 įmokų mokėjimas pagal įmokų tvarkaraštį buvo atidėtas 1 metams iki 2011-04-18, tačiau paskola nebuvo sugrąžinta. Paskutinis mokėjimas pagal paskolos sutartį buvo atliktas 2010-04-16 bei 2011-12-15 iš atsakovei grąžinto pajaus įnašo sumos buvo padengta 20 000 Lt delspinigiai ir palūkanos (1 t., b. l. 8-10, 19-23, 44-46). Minėtos paskolos sutarties 5.6 punktas numatė, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti paskolos sutartį, jei paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal sutartį mokėtinas sumas ir nesumoka šių sumų per 15 dienų nuo kredito unijos raštiško įspėjimo. Atsakovei I. C. nevykdant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį mokėti įmokas, 2011-11-07 ieškovė jai išsiuntė pranešimą, kuriame suteikė papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir įspėjo, kad, neįvykdžius sutarties per papildomą terminą, ji bus vienašališkai nutraukta (1 t., b. l. 24-25). Atsakovei I. C. neįvykdžius įsipareigojimų, 2011-11-29 atsakovams buvo išsiųsti pranešimai dėl sutarties nutraukimo ir skolos sumokėjimo, tačiau skola grąžinta nebuvo (1 t., b. l. 26-35). 2011-12-15 ieškovė vienašališkai nutraukė 2008-07-18 paskolos sutartį Nr. 08-00074 ir 2011-12-21 išsiuntė skolininkams raginimus sumokėti skolą per 10 dienų, tačiau skola grąžinta nebuvo (1 t., b. l. 36-43).

Vadovaujantis LR CK 6.873 str. 1 d., paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis (LR CK 6.874 str. 2 d.). LR CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Virš nurodyti įrodymai patvirtina, kad atsakovė I. C. sutartyje nustatytais terminais ir tvarka bei per papildomą terminą paskolos ieškovei negrąžino, dėl ko sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo ir atsakovei atsirado pareiga sumokėti visą negrąžintą paskolos dalį. Atsakovė I. C. ieškinį pripažįsta (2 t., b. l. 10-11).

Laiduotojo E. Ž. 2008-07-18 laidavimo sutartis Nr. 08-00079, kuria užtikrintas 2008-07-18 sutartimi Nr. 08-00074 I. C. suteiktos 200 000 Lt paskolos, palūkanų ir delspinigių grąžinimas ir kuria šis atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei (1 t., b. l. 11-12), taip pat laiduotojos I. B. 2008-07-18 laidavimo sutartis Nr. 08-00081, kuria ji laidavo už 60 000 Lt atsakovės I. C. paskolos dalies, su šia paskolos dalimi susijusių palūkanų ir delspinigių grąžinimą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei (1 t., b. l. 13-14, 15-16, 17-18) yra teisėtos, nenuginčytos ir galiojančios. Todėl šios sutartys turi jos šalims įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). Įstatymas reglamentuoja, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (LR CK 6.81 str. 1 d.). LR CK 6.6 str. 4 d. nustato, jog, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (LR CK 6.6 str. 5 d.). Kadangi šalys privalo sąžiningai ir savalaikiai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o minėti atsakovai savo įsipareigojimų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė, tai ieškovės reikalavimas priteisti iš minėtų atsakovų, turinčių solidarią skolininkų prievolę, skolą už suteiktą kreditą yra pagrįstas ir teisėtas (LR CK 6.1, 6.6, 6.37, 6.38, 6.59, 6.63, 6.71, 6.76, 6.81, 6.205, 6.210, 6.261, 6.870, 6,873, 6.874, 6.881 str.). Atsakovės I. C. skola pagal paskolos sutartį yra 165 542,41 Lt (158 320 Lt negrąžintos paskolos ir 7 222,41 Lt palūkanų). Atsakovas E. Ž. laidavo už visą minėtos atsakovės paskolos, delspinigių, palūkanų grąžinimą. Todėl iš atsakovų I. C. ir E. Ž. solidariai priteistina 165 542,41 Lt skola. Atsakovė I. B. laidavo už 60 000 Lt paskolos ir su šia paskolos dalimi susijusių palūkanų ir delspinigių grąžinimą, todėl iš jos solidariai (kartu su atsakovais I. C. ir E. Ž.) priteisiama 62 407,48 Lt skolos (60 000 Lt negrąžintos paskolos dalis ir 2407,48 Lt palūkanų) ieškovei.

Terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkai solidariai privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už kiekvieno iš jų priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Todėl iš atsakovų I. C., E. Ž. priteistina 5 % procesinių palūkanų nuo 165 542,41 Lt sumos, iš atsakovės I. B. - nuo 62 407,48 Lt sumos.

Atsisakyti ieškinio ar jo dalies yra ieškovės teisė, numatyta įstatyme ir atstovui suteikta sutartyje (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d., 2 t., 2 t., b. l. 21 , 3 t., b. l. 66). Kadangi ieškovė Unija ieškinio dalies dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. Ž. atsisako, jos atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas ir byla nutrauktina, nes atsisakymas nuo ieškinio dėl to, jog paaiškėjo, kad sutartį pasirašė ne joje nurodyta šalis, imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 4 p.). Ieškovė nurodo, kad jai žinomos atsisakymo nuo ieškinio (pareiškimo) pasekmės (3 t., b. l. 66).

Ieškovė kredito unija už ieškinį sumokėjo 2155 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., b. l. 2). Kadangi ieškinys minėtų trijų atsakovų atžvilgiu tenkinamas visiškai, ieškovei iš atsakovų proporcingai iš jų priteistoms sumoms priteisiamas žyminis mokestis: iš atsakovų E. Ž. ir I. C. – po 922 Lt, iš I. B. – 312 Lt (CPK 93 str. 1.2 d). Žyminio mokesčio dalis 278 Lt už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepriteisiama, nes ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas (1 t., b. l. 78-80, 188-191, atskirojo skundo medžiaga). Ieškovę pagal sutartį atstovavo advokatas R. D., kuriam už teisines paslaugas šioje byloje ieškovė sumokėjo 1500 Lt (2 t., b. l. 21, 3 t., b. l. 2-3). Šių išlaidų dydis atitinka CPK 98 str. ir Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra ženkliai mažesnis maksimalius dydžius pagal paslaugų apimtį byloje). Todėl ieškovei, kurios naudai priimamas sprendimas priteisti skolą iš trijų atsakovų, šios išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Todėl virš nurodytų įrodymų pagrindu nustatytos bylos aplinkybės bei nurodytas teisinis pagrindas buvo pakankamu pagrindu ieškovės reikalavimą atsakovams I. C., E. Ž., I. B. preliminariu sprendimu tenkinti visiškai, ir ši preliminaraus teismo sprendimo paliekama nepakeista (1 t., b. l. 90-93). Likusioje dalyje ieškinys atsakovo R. B. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nes tenkinamas jo ieškinys dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o atsakovo A. Ž. atžvilgiu byla nutrauktina, ieškovei šioje dalyje ieškinio atsisakius ir teismui atsisakymą priėmus, taip pat keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 430 str. 6 d. 3 p.).

Dėl ieškovų E. Ž., A. Ž. ir R. B. ieškinio laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis.

Kaip jau minėta, ieškovė Unija nurodė, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas, jei atsakovė I. C. neįvykdys įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, buvo užtikrintas laiduotojų E. Ž., A. Ž., R. B. 2008-07-18 sudarytomis laidavimo sutartimis, pagal kurias jie laidavo už atsakovės I. C. visos paskolos ar jos dalies, su šia paskola susijusių palūkanų ir delspinigių grąžinimą ir įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovei (LR CK 6.81 str. 1 d., sutarčių 2.6 p., 3 p., 1 t., 1 t., b. l. 8-10, 13-14, 17-18). Šie ieškovai minėtas laidavimo sutartis ginčija CK 1.64 str., CK 1.78 str., CK 1.80 str., CK 1.81 str., CK 1.91 str., CK 6.76-6.80 str. pagrindais. Teismo nuomone, ieškovų A. Ž. ir R. B. ieškiniai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra teisėti ir pagrįsti, todėl – tenkintini visiškai, o ieškovo E. Ž. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Šios išvados daromos vadovaujantis šiais motyvais.

Ieškovas R. B. taip pat nuo teisinio ginčo pradžios nuosekliai neigė, jog 2008-07-18 laidavimo sutartyje nepasirašė ir Unijoje tądien sutarties sudarymo tikslu nesilankė. Jis paaiškino, jog lankėsi Unijoje 2009-07 mėn., nes sužinojo apie ginčijamos sutarties egzistavimą ir tada pasirašė ant lapo paprašytas darbuotojo dėl įsitikinimo parašo tikrumu. Yra dvi laidavimo sutartys: toje, kurią pateikė Pasvalio PK ir atsiėmė iš unijos, yra ne jo parašai, o toje, kuri pateikta byloje, pasirašyta jo, bet ji pasirašyta 2009-07 mėn. minėto apsilankymo metu ne kaip laidavimo sutartis, o kaip pasirašymas dėl įsitikimo parašo tikrumu ir už tai, kad iš Unijos atsiėmė suklastotą sutartį (2 t., b. l. 43-48, 193). Unija atsiliepime ir atstovas paaiškinimuose nurodė, jog R. B. Unijoje nesilankė, laidavimo paraiškas ir laidavimo sutartis su A. Ž. ir A. B. tikrai leido išsivežti ir supažindinti E. Ž.. Vėliau E. Ž. pristačius dokumentus su parašais juos tikrino su asmens dokumentų pavyzdžiais. Paraiškas ranka užpildė E. Ž., o mano, jog pasirašė laiduotojai. Liud. S. J. parodė A. B. pasirašė ant Unijoje atspausdintos naujos sutarties 2009 metų vasarą, kada jis atvykęs į Uniją pareiškė, kad esančioje laidavimo sutartyje yra ne jo parašas ir ta sutartis su netikru parašu buvo jam atiduota. Ji taip pat patvirtino, jog E. Ž. dokumentus užpildė unijoje, o kitų paraiškas ir sutartis leido išsivežti, nes pasitikėjo mokytoju. E. Ž. atvežė pasirašytas sutartis (3 t., b. l. 17-20). Iš 2012-09-18 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(2320)-ISI-5386, atliktos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 77-2-00001-12 dėl dokumentų klastojimo, atlikus rašysenos tyrimą buvo nustatyta, kad R. B. laidavimo paraišką surašė ir joje pasirašė ne R. B., o kitas asmuo, rankraštinius įrašė surašė E. Ž. (3 t., b. l. 48-56).