Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Gedimino Užubalio,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Renaldui Mundeikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. (A. M.)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Matininkas A. M. (toliau – ir Matininkas) atliko Patalpos kadastrinius matavimus. Po kadastrinių matavimų Įmonės pirktos Patalpos plotas padidėjo iki 747,56 kv. m. Registre įrašyta atžyma (pagrindas) – Atliktas paprastas remontas 2014-2017 m.

4. Pareiškėja savo valdomų patalpų atskiru turtiniu vienetu nebuvo suformavusi. Šiose patalpose yra įrengta antresolė, tačiau kurios, paprasto remonto metu, Įmonė nesukūrė. Pareiškėja šios antresolės Įmonei nepardavė, prijungti prie savo valdomo turto sutikimo nedavė, tačiau Matininkas antresolės plotą įmatavo į Įmonės plotą.

5. Įmonė neturėdama planų, kaimynų sutikimų įrengė apie 142 kv. m. ploto medinę perdangą virš antresolės Nr. 1 iš neatsparių ugniai medinių sijų ir plokščių.

6. Pagal Matininko parengtą planą, antresolė Nr. 3, įregistruota su indeksu (duomenys neskelbtini) ir yra 93,69 kv. m. ploto sandėlis. Tačiau faktiškai tai nėra patalpa, o sumontuota stelažo lentyna iš medžio drožlių plokščių, todėl šis plotas nepagrįstai buvo priskirtas kaip atskiros patalpos. Tokiu būdu įskaičiuojant neegzistuojančią patalpą į Patalpos plotą buvo sumažinta pareiškėjai tenkančios žemės sklypo dalis.

7. Pažymėjo, kad pagal teisės aktus, į paprastą remontą, kurį nurodė Martininkas, neįeina nešančių konstrukcijų, t. y. perdangų įrengimas. Šiuo atveju naujos patalpos atsirado būtent įrengus perdangas ir taip sukuriant plane pažymėtas antresoles Nr. 2 (pažymėta indeksu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir antresolės Nr. 3 (pažymėta indeksu(duomenys neskelbtini)).

8. Pabrėžė, kad ginčo erdvė yra virš pareiškėjai priklausančios patalpos dalies ir tokiai perdangai pastatyti reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Be to, antresolė buvo įrengta dar 1960 m. ir ji negali būti Įmonės atlikto remonto rezultatas.

9. Pareiškėja Matininko veiksmus vertina kaip pažeidžiančius teisės aktų nuostatas, nes Matininkas parengė dokumentus, į kuriuos įtraukė objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis. Tokiu būdu pareiškėja neteko nuosavybės teise valdomo turto.

11. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

15. Vadovaujantis Kvalifikacijos pažymėjimų taisyklių 14 punktu, NŽT pareikalavo Matininko pateikti paaiškinimą dėl atliktų kadastrinių matavimų. Matininkas nurodė, kad kadastrinius matavimus atliko remiantis užsakovo (Įmonės) pateiktais dokumentais, be to, antresolių sudedamųjų dalių vertinimas nėra priskirtas NŽT kompetencijai.

16. Dėl Įmonei priskaičiuoto papildomo ploto nurodė, kad šis pareiškėjos argumentas nėra pagrįstas, nes 53,49 kv. m. plotas, esantis virš pirmojo aukšto patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išrašo duomenis, dar 2014 m. buvo priskirtas Įmonei.

17. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikrino Patalpą ir surašė aktą, kuriame nurodė, kad Patalpoje atliktas paprastas remontas, kuriam statybą leidžiantys dokumentai, sutikimai, nėra reikalingi. Atsižvelgiant į tai, Matininko veiksmuose nusižengimų nebuvo nustatyta.

18. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

19. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio 2018 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1SS-2183-10.5 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo.

20. Sprendimu buvo atsakyta į pareiškėjos atstovės advokatės 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymą, kuriuo atsakovės buvo prašoma įvertinti Matininko veiklą, nustatant tikrovės neatitinkančius (suklastotus) patalpos – gamybinių patalpų (Patalpa) kadastro duomenis. Pareiškėja Matininko veiksmus (tikrovės neatitinkančių kadastrinių duomenų nustatymą) įvertino kaip neteisėtus, todėl prašė panaikinti Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, o dėl Matininko neteisėtų veiksmų kreiptis į teisėsaugos institucijas.

21. Pareiškėjos teigimu, Matininko neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Matininkas, atlikęs Įmonei priklausančios Patalpos kadastrinius matavimus, šiai patalpai priskyrė pareiškėjai priklausantį plotą, taip pat, kaip atskirą patalpą (sandėlį) nurodė vienoje iš patalpų sumontuotą lentyną. Tokiu būdu buvo dirbtinai išdidintas Įmonei priklausančios patalpos plotas. Pareiškėjos nuomone, Matininkas suklastojo Patalpos kadastro duomenis.

22. Atsakovė Sprendime nurodė, jog nei VĮ Registrų centras, nei NŽT pagal kompetenciją nepriskirta tirti statinių kadastro duomenų atitiktį faktiniams statinio duomenims. Taip pat, Matininkas, veikdamas užsakymo sutarties pagrindu, neprivalėjo tikrinti, ar prašomas inventorizuoti objektas nuosavybės teise priklauso užsakovui, kadangi dar pagal 2014 m. duomenis, pareiškėjos nurodytas, kaip neteisėtai pasisavintas apie 53,49 kv. m. Patalpos plotas, esantis virš patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo priskirtas Įmonei. Remiantis šiais pagrindiniais argumentais priėjo prie išvados, kad Matininko veiksmuose neteisėtumo nenustatyta.

23. Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

24. Byloje nėra ginčo, kad Patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtos nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), 414,77 kv. m. ploto, esančios adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Įmonei (teisinis pagrindas – 2013 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis). Patalpos, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.

25. Matininkas 2018 m. balandžio 1 d. sutarties pagrindu atliko Patalpos kadastrinius matavimus. Tuo pagrindu nauji Patalpos duomenys buvo įregistruoti registre. Po naujai atliktų kadastrinių matavimų Patalpos plotas padidėjo iki 747,56 kv. m.

26. Ginčas byloje keliamas dėl to, jog Matininkas nepagrįstai pareiškėjai priklausančių pirmojo aukšto patalpų antresolės iki pastato stogo dalį įmatavo į Įmonei priklausančios Patalpos plotą.

27. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti Matininko veiklą nustatant Patalpos kadastrinius matavimus, t. y. atlikti kadastrinių matavimų patikrą, duomenis patikrinant vietoje bei pripažinti, kad Matininkas padarė šiurkščius veiklos pažeidimus – nustatė tikrovės neatitinkančius duomenis.

28. Tarnybos nuostatų 6 ir 7 punktuose apibrėžti NŽT veiklos uždaviniai ir funkcijos. Tarnybos nuostatų 7.27 papunktyje nustatyta, kad NŽT, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka žemės sklypų kadastro duomenų patikrą. Iš nurodytų nuostatų turinio matyti, kad NŽT priskirta atlikti tik žemės sklypų kadastro duomenų patikrą, tuo tarpu pareiškėja atsakovės prašė atlikti būtent Patalpos kadastrinių matavimų patikrą, o tokia funkcija NŽT įstatymu nėra priskirta. Darytina išvada, kad NŽT Sprendime nurodydama, jog atsisako ginčo patalpų vietoje patikrinti Patalpos kadastro duomenis, veikė jos funkcijas reglamentuojančių teisės aktų apimtyje, todėl pagrįstai atsisakė patikrinti statinių kadastro duomenų atitiktį faktiniams statinio duomenims. Teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti NŽT atlikti veiksmus, kurie nepriskirtini institucijos funkcijoms. Pažymėtina, jog NŽT funkcijos apibrėžtos Tarnybos nuostatų 7 punkte.

29. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės, 2018 m. vasario 20 d. redakcija). Šių taisyklių 6, 7 punktuose nurodyta, kokia medžiaga naudojama atliekant žemės sklypų ir statinių kadastrinius matavimus.

30. Nekilnojamojo turto kadastro paskirtį ir jo objektus, kadastro tvarkytojo funkcijas, teises ir pareigas, nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo, nekilnojamojo daikto pažymėjimo kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo, kadastro sąveikos su kitais valstybės registrais ir kadastrais, kadastro duomenų naudojimo, kadastre įrašytų duomenų suvestinių rengimo, kadastro duomenų perdavimo į užsienio valstybes, kadastro duomenų saugos, finansavimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 71 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai buvo atliekami statinių kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas (šiuo atveju Matininkas) pateikia kadastro tvarkytojui (jeigu užsakovo ir vykdytojo sutartyje nenumatyta kitaip). Pagal šių Nuostatų 88.5 papunktį, kadastro tvarkytojo darbuotojas patikrina, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių Nuostatų reikalavimus.

31. Byloje nėra ginčo, kad Matininkas, atlikdamas Patalpos kadastrinius matavimus, vadovavosi jam Įmonės pateiktais nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. birželio 21 d.), VĮ Registrų centras pateiktais gamybinės patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aktualiais brėžiniais bei kadastro formomis 1D, 2D, 3F. Šią informaciją Matininkas nurodė ir 2018 m. spalio 4 d. paaiškinime. Paaiškinime Matininkas taip pat nurodė, jog pareiškėjos nurodomas nepagrįstai įtrauktas Patalpos plotas iš tiesų buvo įtrauktas į bendrą Patalpos plotą, tačiau šį plotą įtraukė ne pats Matininkas, o pastarasis tik rėmėsi dar anksčiau nustatytais duomenimis, kurie matyti 2014 m. balandžio 14 d. kadastrinių matavimų planuose. Be to, kaip matyti iš į bylą pateikto 2016 m. birželio 21 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Įmonei priklausantis Patalpos plotas – 524,32 kv. m., t. y. didesnis, nei skunde nurodo pareiškėja (414,77 kv. m.). Taigi Matininkas, atlikdamas Patalpos kadastrinius matavimus vadovavosi šiai duomenimis, Patalpos brėžiniais, kadastro formomis.

32. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad oficialūs duomenys, kuriais Matininkas rėmėsi atlikdamas Patalpos kadastrinius matavimus, būtų pripažinti neteisėtais, ar nuginčytais, todėl ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad Matininkas, atlikdamas ginčo kadastrinius matavimus, vadovavosi teisėtais pagrindais Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatų prasme (Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka).

33. Iš į bylą pateikto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto „Dėl gamybiniame pastate (duomenys neskelbtini), įrengtų antresolių“ matyti, kad institucija, į kurios funkcijas įeina statybos darbų priežiūra, atliko Patalpos antresolių įrengimo darbų teisėtumą (įregistruotų kadastrinių duomenų pasikeitimo pagrindas) ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2383. Akte konstatavo atliktų darbų (antresolės įrengimas) atlikimo laikotarpį bei nurodė, kad pagal atlikto remonto pobūdį (paprastasis remontas) statybą leidžiantys dokumentai atliktiems darbams nėra reikalingi. Tuo pagrindu pareiškėjos prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas. Taigi nesant į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento priimtas išvadas, teismas neturi teisinio pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip neteisingų. Priešingai, nei skunde nurodo pareiškėja, ginčo pastate Įmonės atliktiems darbams, kurie pripažinti kaip paprastasis remontas, statybą leidžiantys dokumentai, pareiškėjos sutikimas ir pan., nėra reikalingi.

34. Nustačius, jog Matininkas Patalpos kadastrinius matavimus atliko remiantis galiojančiais oficialiais duomenimis, taip pat statybos priežiūrą atliekančiai institucijai patvirtinus, kad antresolės įrengimui nėra reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, sutikimai, darytina išvada, kad NŽT Sprendime pagrįstai nurodė, jog Matininkas, atlikdamas Patalpos kadastrinius matavimus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio 2018 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. 1SS-2183-10.5 yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, atitinkamai reikalavimas dėl įpareigojimo pareiškėjos skundą išnagrinėti iš naujo, taip pat negali būti tenkinamas. Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.